Nobelio chemijos premija – už atradimus baltymų srityje
Kaip paskelbė Nobelio komitetas, šie laureatai sugebėjo „nulaužti baltymų struktūros kodą“.
„Baltymus galima apibūdinti kaip nuostabius cheminius įrankius. Jie paprastai yra sudaryti iš 20-ties aminorūgščių, kurios gali būti derinamos begale būdų. Naudodamos DNR saugomą informaciją kaip brėžinį, aminorūgštys mūsų ląstelėse sujungiamos į ilgas grandines. Tuomet įvyksta stebuklinga baltymų magija: aminorūgščių virtinė susisuka ir susilanksto į savitą, kartais unikalią trimatę struktūrą. Ši struktūra suteikia baltymams jų funkciją, kuri yra gyvybės pagrindas“, – baltymų svarbą apibūdina Nobelio komitetas.
Chemijos premijos laureatui D. Bakeriui, Vašingtono universiteto Sietle profesoriui, pavyko sukurti visiškai naujos rūšies baltymus, kartu sukuriant kompiuterinę programą „Rosetta“, kuri geba identifikuoti baltymų struktūrines sekas.
„Jo darbai – įrodymas, kad kompiuterinis baltymų projektavimas veikia, – pristatydamas laureatų darbą sakė Johanas Aqvistas, Nobelio komiteto atstovas. – Davidas Bakeris atvėrė naują baltymų struktūrų pasaulį, kurio niekada iki tol nematėme. Tarp jo suprojektuotų baltymų pavyzdžių – fentanilio sensorius, naujos medžiagos, reikalingos vakcinų kūrimui.“
Antrosios premijos dalies laureatai D. Hassabis ir J. M. Jumperis, dirbantys „Google“ dirbtinio intelekto tyrimo ir taikymo bendrovėje „DeepMind“, sukūrė dirbtinio intelekto (DI) modelį 50 metų senumo problemai spręsti – sudėtingoms baltymų struktūroms nuspėti.
2020 m. D. Hassabis ir J. M. Jumperis pristatė DI modelį, pavadintą „AlphaFold2“. Jo pagalba jiems pavyko nuspėti beveik visų 200 mln. mokslininkų identifikuotų baltymų struktūrą. „AlphaFold2“ jau spėjo pasinaudoti daugiau nei 2 mln. žmonių iš 190 šalių, rašoma pranešime.
Be daugybės mokslinių taikymų, dėl šio DI modelio pritaikymo mokslininkai gali geriau suprasti atsparumą antibiotikams ir sukurti fermentų, galinčių skaidyti plastiką, atvaizdus.
Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. SEK (beveik 952.000 Eur) piniginę premiją.
Pernai Nobelio chemijos premija paskirta trims JAV mokslininkams Moungi Bawendi, Louisui Brusui ir Aleksejui Ekimovui už kvantinių taškų atradimą ir sintezę. Šis atradimas nanotechnologijų srityje naudojamas gamyboje, pavyzdžiui, televizorių ar kompiuterių ekranuose.
Antradienį pranešta, kad Nobelio fizikos premija atiteko amerikiečiui Johnui J. Hopfieldui bei britui Geoffrey Hintonui, kurių tyrimai padėjo pagrindus mašininiam mokymuisi naudojant neuroninius tinklus.
O pirmadienį buvo paskelbti Nobelio medicinos premijos laureatai. Jais tapo amerikiečių mokslininkai Victoras Ambrosas ir Gary Ruvkinas, apdovanoti už mikro-RNR atradimą.
Šią savaitę taip pat bus paskelbti Nobelio literatūros ir taikos premijų laimėtojai, kitą pirmadienį – ekonomikos.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
