Chemijos Nobelio premija atiteko JAV mokslininkams už atradimus nanotechnologijų srityje
Kaip trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija, tai fundamentinis atradimas nanotechnologijų srityje. Dirbdami savarankiškai, A. Ekimovas ir L. Brusas sukūrė kvantinius taškus, o M. Bawendi sukėlė revoliuciją cheminėje gamyboje.
Pažymima, kad šie kvantiniai taškai yra nanodalelės, kurios yra tokios mažos, kad nuo jų dydžio priklauso jų savybės.
„Kvantiniai taškai turi daug žavių ir neįprastų savybių. Svarbu tai, kad jie turi skirtingas spalvas priklausomai nuo jų dydžio“, – sako Johanas Aqvistas, Nobelio chemijos komiteto pirmininkas.
Fizikai jau seniai žinojo, kad teoriškai nuo dydžio priklausantys kvantiniai efektai gali atsirasti nanodalelėse, tačiau iki šių mokslininkų atradimo nebuvo įmanoma sukurti nanodydžio materijos. O tuo labiau panaudoti tai praktiškai.
„Visi, kurie studijuoja chemiją, žino, kad elemento savybes lemia tai, kiek jis turi elektronų. Tačiau, kai materija susitraukia iki nanomatmenų, atsiranda kvantiniai reiškiniai, kuriuos lemia materijos dydis. 2023-iųjų Nobelio chemijos premijos laureatams pavyko sukurti tokias mažas daleles, kurių savybes lemia kvantiniai reiškiniai. Dalelės, kurios vadinamos kvantiniais taškeliais, dabar yra labai svarbios nanotechnologijose“, – šio atradimo reikšmę paaiškina Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Šie mažiausi nanotechnologijų komponentai jau yra naudojami gamyboje. Jie apšviečia kompiuterių monitorius ir televizorių ekranus, pagrįstus QLED technologija. Jie taip pat suteikia tam tikrų ypatybių kai kurių LED lempų šviesai, o biochemikai ir gydytojai juos naudoja biologinių audinių žemėlapiams sudaryti. Pavyzdžiui, dėl šių dalelių atradimo chirurgai gali orientuotis šalindami navikinį audinį.
Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952.000 Eur) piniginę premiją.
Tiesa, šis laureatų paskelbimas neįvyko taip sklandžiai, kaip įprasta. Trečiadienį ryte, likus kelioms valandoms iki premijos laimėtojų paskelbimo, Švedijos žiniasklaida paskelbė apie šių metų laureatų nutekinimą. Toks Nobelio premijų laureatų nutekinimas yra retas reiškinys. Premijas skiriančios akademijos labai stengiasi, kad laimėtojų vardai būtų slepiami iki pat jų paskelbimo akimirkos.
Pernai chemijos Nobelio premija už „click“ ir bioortogonalinės chemijos (angl. click chemistry) vystymą paskirta trims mokslininkams – amerikiečiams Carolyn R. Bertozzi bei Barry Sharplessui ir danui Mortenui Meldaliui.
Vakar pranešta, kad fizikos Nobelio premija atiteko JAV mokslininkui Pierre'ui Agostinui, Ferencui Krauszui iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkei Anne L'Huillier. Premija jiems skirta už atrastus eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikos materijoje tyrimams.
O pirmadienį buvo paskelbti Nobelio medicinos premijos laureatai. Jais tapo biologai, vengrų kilmės Katalin Kariko ir amerikietis Drew Weismannas, kurių tyrimai prisidėjo prie sėkmingo vakcinų nuo COVID-19 kūrimo.
Šią savaitę taip pat bus paskelbti Nobelio literatūros ir taikos premijų laimėtojai, kitą pirmadienį – ekonomikos.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
