Nebepratęsus sutarties su „Foxpay“, valstybės institucijų mokėjimus apdoros „Paysera“
„Paysera“ apdoros gyventojų ir verslo įmokas už valstybės paslaugas, kol agentūra išrinks nuolatinį konkurso laimėtoją, trečiadienį pranešė įmonė.
„Per 20 metų sukaupta patirtis aptarnaujant per 13.000 internetinių parduotuvių Baltijos ir kitose šalyse leidžia mums užtikrintai atitikti visus valstybės reikalavimus mokėjimų tarpininkui“, – išplatintame pranešime sako Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius.
Anot įmonės atstovo Alekso Rozentalio, pagal trečiadienį pasirašytą sutartį „Paysera“ tarpininkavimo paslaugas teiks ne ilgiau, kaip penkis mėnesius: „Čia yra tarpinis pirkimas.“
Agentūros direktorius Tomas Misevičius trečiadienį BNS informavo, jog paslaugą „Paysera“ pradės teikti nuo ketvirtadienio nustojus galioti sutarčiai su „Foxpay“
Pati „Paysera“ teigia dalyvausianti ir agentūros planuojamame skelbti tarptautiniame konkurse.
Agentūra jau anksčiau skelbė spalį neketinanti pratęsti atsiskaitymų tarpininkavimo sutarties su „Foxpay“, paaiškėjus, jog bendrovė paslaugas teikia gerokai aukštesne nei rinkos kaina, taip pat – pasirodžius informacijai apie tuo metu vienintelės įmonės akcininkės Ievos Trinkūnaitės neatitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Liepos 9 d. „Foxpay“ patikrinimą baigęs Lietuvos bankas apribojo įmonės veiklą ir paskyrė laikinai ją prižiūrėti audito, apskaitos ir konsultacijų įmonę „Grant Thornton Baltic“. Tačiau, anot centrinio banko, visas procesas – nuo „Foxpay“ patikrinimo pabaigos liepą iki galutinių sprendimų priėmimo – gali užtrukti iki trijų mėnesių.
Be to, Lietuvos bankas birželį apribojo įmonės naudojimąsi jo valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“, išskyrus su viešuoju sektoriumi susijusius mokėjimus – šį banko sprendimą „Foxpay“ yra apskundusi teismui.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad „Foxpay“ 2022 metais laimėjo agentūros konkursą aptarnauti atsiskaitymus per valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, mokant 34 ct (be PVM) už vieną transakciją (apie 72.000 transakcijų per mėnesį). Šaltinių teigimu, tokios paslaugos verslui įkainis yra 7 ct už transakciją, jei jų per mėnesį atliekama daugiau nei 50.000.
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas daugybei valstybinių institucijų per centralizuotus e. valdžios vartus ir tam naudoja „Foxpay“ paslaugas. Beveik 906.000 Eur vertės sutartis 2022 metų rugsėjį buvo pasirašyta trejiems metams ją kasmet pratęsiant. Pirmą kartą ji pratęsta 2023-ųjų rugsėjį.
Rugpjūtį agentūra su „Paysera“ už 325.000 Eur be PVM pasirašė rezervinio atsiskaitymų aptarnavimo paslaugos tiekimo sutartį, pagal kurią „Paysera“ paslaugas būtų teikusi tik tuomet, jeigu iki rugsėjo būtų atsiradę su „Foxpay“ susijusių nenumatytų aplinkybių ir ši įmonė būtų nebegalėjusi teikti paslaugų pagal tuomet galiojusią sutartį.
Pagal aptarnaujamų transakcijų skaičių „Paysera“ yra viena iš trijų lyderiaujančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) Lietuvoje. Kitos dvi yra „ConnectPay“ ir „Nuvei“. VŽ skelbė, kad „Paysera“ praėjusiais metais uždirbo 7 mln. Eur grynojo pelno. O jos pajamos beveik nepakito ir siekė 10,6 mln. Eur.
„Paysera“ taip pat yra sulaukusi penkių poveikio priemonių, kurių bendra suma siekia 481.674 Eur. Bendrovė visas skirtas poveikio priemones skundė teismui, du skundai buvo atmesti, vienas patenkintas Dėl vienos tokios bylų laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimo, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kilo neaiškumų, ar Lietuvos bankas ne per griežtai skaičiuoja poveikio priemones, tai yra baudų dydį.
