2024-02-19 12:47

LB: Š. Stepukonio sąskaitų analizė parodė netinkamą „Payseros“ požiūrį

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) licenciją turinti bendrovė „Paysera“, per kurią stambia lėšų vagyste įtariamas buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis vykdė įtartinas operacijas, į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją žiūrėjo atsainiai, pareiškė Lietuvos banko (LB) atstovas.

Papildyta „Payseros“ komentaru, informacija apie anksčiau skirtas baudas

Vaidas Cibas, LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, sako, kad šį mėnesį buvo atlikta įtariamojo Š. Stepukonio „Payseros“ sąskaitų analizė.

„Parengėme išvadas ir Š. Stepukonio operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V. Cibas. – Analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.“

LB atstovo teigimu, informacija apie tai, ką „Paysera“ padarė ir ko nepadarė“, pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), tačiau perduotos medžiagos turinio nedetalizavo.

Rolandas Kiškis, FNTT direktorius, pabrėžė, kad „Paysera“ apie įtartinas operacijas Š. Stepukonio sąskaitoje informavo tik vieną kartą, 2022 m. gegužę. Pranešime buvo nurodyta, kad Š. Stepukoniui į sąskaitą iš neįvardijamos kompanijos Lenkijoje buvo pervesti 3,9 mln. Eur, nors, VŽ surinkti duomenys rodo, kad Š. Stepukonis įmonių akcijų Lenkijoje nėra turėjęs.

Šio pranešimo pagrindu FNTT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pasak R. Kiškio, kodėl pateiktas tik vienas pranešimas ir ar „Paysera“ turėjo pranešti apie kitas operacijas, FNTT vertins „tik per ikiteisminio tyrimo prizmę“.

Marijus Plančiūnas, „Paysera“ vadovas, VŽ atsiųstame komentare teigė, kad bendrovė atliko visus iš jos reikalaujamus veiksmus, toliau stebėjo Š. Stepukonio veiklą, bet pakartotinai į FNTT nesikreipė, nes Š. Stepukonio atliekamų operacijų pobūdis nesikeitė nuo operacijų, apie kurias jau buvo pranešta ir dėl kurių FNTT pažeidimų nenustatė.

„Gaila, kad į šį atvejį sureaguota po laiko, – teigia M. Plančiūnas. – Svarbu atkreipti dėmesį, kad pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją užtikrinantys teisės aktai nėra orientuoti į vadovo atliekamą lėšų pasisavinimą įmonės viduje. Tam kelią užkirsti turi valdyba, vidaus ir išorės auditai.“

VŽ rašė, kad „Paysera“ iki šiol iš LB buvo sulaukusi 5 poveikio priemonių, bendra baudų suma siekia 481.674 Eur. Bendrovė visus šiuos sprendimus apskundė teismui. Du skundai buvo atmesti, vienas patenkintas, nurodoma LB svetainėje, dėl kitų dar vyksta teismai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas pirmadienį paskelbė, kad „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Š. Stepukonis galėjo pralošti daugiau nei 20 mln. Eur pasisavintų lėšų.

Lapkritį „BaltCap“ pranešė atleidusi Š. Stepukonį dėl nustatytų pažeidimų dalyje fondo įmonių ir kreipėsi į teisėsaugą.

Pats Š. Stepukonis nuo vasario 10 d. yra sulaikytas, vasario 12 d. teismas jį leido suimti dviem savaitėms.

[infogram id="1d2e775d-eacf-4916-a589-97399af0967c" prefix="6gh" format="interactive" title="BALTCAP STEPUKONIS factsheet 2024 vasaris"]

52795
130817
52791