Prokuroras: Š. Stepukonis pralošė daugiau nei 20 mln. Eur
- Prokuroro teigimu, Š. Stepukonis galėjo pralošti daugiau nei 20 mln. Eur pasisavintų „BaltCap“ lėšų.
- Per tyrimą atlikta 15 kratų Lietuvoje ir Estijoje, taip pat kratos buvo atliktos dviejuose azartinių lošimų bendrovės „Olympic“ objektuose Lietuvoje ir viename – Estijoje.
- Š. Stepukonis savo kaltės iš dalies neneigia.
- Prokuroras sakė, kad pervedimai vyko ne tik per „Payseros“, bet ir kitas platformas, tačiau jų neįvardijo.
- Lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad Š. Stepukonis buvo galimai probleminis lošėjas.
„Didžioji minėto pasisavinto turto dalis buvo pralošta tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Karčinskas.
Kaip skelbta, Š. Stepukonis jau pripažintas įtariamuoju tyrime dėl labai didelės vertės, ne mažiau kaip 27 mln. Eur, turto pasisavinimo. D. Karčinskas sakė, kad neatmeta, jog suma gali dar padidėti.
Jis teigė, kad konkreti suma šiuo metu yra nustatinėjama, lyginami bankų sąskaitų išrašai, lošimų bendrovių duomenys.
D. Karčinsko teigimu, šiuo metu aiškinamasi, kur yra likę pasisavinti pinigai ir kiek jų apskritai yra.
Prokuroras pasakojo, kad per tyrimą atlikta 15 kratų Lietuvoje ir Estijoje.
Rolandas Kiškis, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius, sakė, kad kratos buvo atliktos dviejuose azartinių lošimų bendrovės „Olympic“ objektuose Lietuvoje ir viename – Estijoje.
„Kalbėti apie konkrečias vietas negaliu. Kratos buvo atliekamos, kaip minėjo, lošimų namuose, tose įmonėse, kurias kontroliavo būtent įtariamasis Š. Stepukonis“, – pridūrė prokuroras. Ar krata buvo atlikta įtariamojo namuose, jis nekomentavo.
Taip pat spaudos konferencijoje pažymėta, kad kratose surinktus dokumentus prokuratūra išanalizuoti tikisi per savaitę.
Paklaustas apie Š. Stepukonio bendradarbiavimą, prokuroras teigė, kad jis savo kaltės iš dalies neneigia.
„Jis nurodo, kas jį paskatino taip elgtis, bet į detales neisiu“, – teigė D. Karčinskas.
Pasak jo, tyrėjai lygins jo parodymus su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga ir spręs, ar Š. Stepukonio parodymai yra nuoširdūs ir teisingi.
Jis sakė, kad versijos, ar prie turto pasisavinimo prisidėjo kiti asmenys, tikrinamos, o ar buvo bendrininkų, kol kas pasakyti negali.
„Šiame tyrime nė viena iš versijų neatmesta, viską tikriname“, – sakė D. Karčinskas.
VŽ primena, kad lapkritį „BaltCap“ pranešė atleidusi Š. Stepukonį dėl nustatytų pažeidimų dalyje fondo įmonių ir kreipėsi į teisėsaugą. Nuo to laiko su Š. Stepukoniu VŽ nepavyksta susisiekti.
Pagal šiuo metu „BaltCap“ oficialiai patvirtintą informaciją, įtariama, jog buvęs fondo partneris apgaule, klastodamas dokumentus galėjo iš dalies fondo įmonių pasisavinti lėšas ir jas panaudoti azartiniams lošimams.
VŽ primena, kad nuo vasario 10 d. Š. Stepukonis sulaikytas, o vasario 12 d. teismas leido jį suimti 14 dienų. Jam atstovauja valstybės paskirta Laureta Ulbienė, Vilniaus antrinės teisinės pagalbos kontoros advokatė, kuri naujienų agentūrai BNS antradienį tik patvirtino šį faktą, tačiau išsamiau nekomentavo nei bylos medžiagos, nei įtariamojo pozicijos.
R. Kiškis teigė, kad Š. Stepukonis sugrįžo į Lietuvą teisėsaugos pareigūnams užmezgus kontaktą dar jam būnant užsienyje. Anot FNTT vadovo, jis taikiai bendradarbiavo su teisėsauga.
„Tas taikusis bendradarbiavimas su juo buvo nustatytas nuo pat susisiekimo su juo momento, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Kiškis. – Tai reiškia, kad įgyvendinus kompleksą veiksmų tiek mūsų pačių teisėsaugos institucijos, tiek bendradarbiaujant su juo, jis atsirado per pakankamai trumpą laiko tarpą Lietuvoje ir jis buvo suimtas.“
Pasak pareigūno, Š. Stepukoniui esant užsienyje Lietuvos teisėsauga bendradarbiavo su Ukrainos kolegomis.
VŽ jau skelbė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra vasario pradžioje atnaujino ir po to Europos prokuratūrai perdavė 2022 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos Š. Stepukonio piniginės operacijos. Kol kas įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Tuomet Justas Laucius, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas, teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus pranešimą iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“. Jame buvo nurodoma, kad Š. Stepukoniui į sąskaitą iš neįvardijamos Lenkijos kompanijos pervesti 3,9 mln. Eur.
Anot prokuroro, Š. Stepukonis tuomet aiškino, jog pinigai pervesti už akcijų pardavimo sandorį. VŽ surinkti duomenys rodo, kad Š. Stepukonis įmonių akcijų Lenkijoje nėra turėjęs.
„Artimiausiu metu, matomai, įvertinus aplinkybes, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo. Šiuo metu jie vyksta atskirai. Sąsajų yra, bet sprendimo kol kas nėra, tikėtina, kad jis bus šią savaitę“, – sakė D. Karčinskas.
Prokuroras teigė, kad pervedimai vyko ne tik per „Payseros“, bet ir kitas platformas, tačiau jų neįvardijo.
Galimai probleminis lošėjas
Lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad Š. Stepukonis buvo galimai probleminis lošėjas.
„Viena turbūt akivaizdu, kad Š. Stepukonis turėjo ilgametę lošimo patirtį ir jo lošimas tikrai nepanašėjo į pramoginį lošimą – tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Virginijus Daukšys, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius.
Jis sakė, kad panašumas į probleminį lošimą pasireiškė dažnumu ir praloštų sumų dydžiu.
Anot V. Daukšio, tarnyba atlieka tikrinimą dėl Š. Stepukonio ir lošimų bendrovės „Olympic“ veiksmų, susijusių su dingusiomis lėšomis.
Jis sakė, kad Š. Stepukonis lošė ne vienerius metus, o penkerius ar daugiau metų. Taip pat jis pažymėjo, kad apie šį asmenį tarnyba pirmąkart išgirdo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, anksčiau pranešimų apie jį negavo.
Daugiau detalių dėl atliekamo tyrimo jis atskleisti negalėjo.
„Kiek aš dirbu tarnyboje, lošimų organizatoriai nė karto nesikreipė dėl žmogaus, kuris pralošė daug pinigų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikėtina, jog Finansų ministerija inicijuos pokyčius, kad Lošimų priežiūros tarnybos rekomendacijos, Atsakingo lošimo organizavimo gairės, taptų privalomos.
V. Daukšys sakė, kad Lošimų priežiūros tarnybos atsakomybės dėl galimai praloštų milijonų nemato.
„Mes veikiame tuose rėmuose, kiek turime galių, kiek leidžia įstatymai. Kartais įsivaizduojama, kad mes galime daug ką, bet mes galime tik tiek, kiek leidžiama įstatyme, o mūsų rekomendacijų lošimų organizatoriai dažniausiai neįgyvendina“, – kalbėjo jis.
Civiliniai ieškiniai
„BaltCap“ turi imtis priemonių, kad išsireikalautų žalos atlyginimo, o priešpriešų (su mūsų vykstančiu tyrimu – VŽ) dėl to nematau“, – VŽ paklaustas apie „BaltCap“ pateiktus civilinius ieškinius sakė D. Karčinskas.
VŽ primena, jog gruodį „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ prašymu teismas areštavo Š. Stepukonio turtą, įskaitant esantį azartinių lošimų grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ sąskaitose.
Fondo bendrovės teisme siekia atgauti galimai pasisavintus 16,6 mln. Eur.
Skelbta, kad iš „Žvirgždaičių energijos“ galbūt pasisavinta 7,74 mln. Eur, „Nullus“ – 2,047 mln. Eur, „Moeltos“ – 6,8 mln. Eur.
Sausio pabaigoje „BaltCap“ nurodė, kad 16,6 mln. Eur nėra galutinė ieškinio suma ir ji esą galinti didėti. Teigta, jog prisijungus neįvardijamai Lenkijos bendrovei, solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ būtų reikalaujama daugiausia 3,5 mln. Eur, o iš buvusio partnerio ir „OB Holding 1“ – 26,05 mln. Eur. Kol kas šis ieškinys nėra patikslintas.
Tuo metu Darius Raulušaitis, „BaltCap“ advokatas, praėjusią savaitę pasakojo, kad iš fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ galėjo dingti apie 40 mln. Eur.
Taip pat sausį pateiktas dar vienas ieškinys. Lietuvos UAB „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos kompanijos „En Efficiency Pl“ jam ir vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikė naujas 5,48 mln. Eur dydžio pretenzijas.
Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, sakė, kad už šios įstaigos veiklos reguliavimą atsakingos Vengrijos institucijos.
„Ar ji veikia kaip nors ydingai, pasakyti negaliu“, – sakė V. Cibas.
[infogram id="1d2e775d-eacf-4916-a589-97399af0967c" prefix="3Qr" format="interactive" title="BALTCAP STEPUKONIS factsheet 2024 vasaris"]
