Stipendijos dirbtiniam intelektui
„Dirbtinis intelektas (DI) susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio – išmaniąsias technologijas vartojame ir buityje, ir darbe, o verslas ir valstybė kiekvienais metais investuoja į šios srities specialistus“, – sprendimą įsteigti stipendijų fondą argumentuoja universitetas.
Pranešime teigiama, kad konkurse gali dalyvauti pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų baigiamųjų kursų studentai, kurie savo baigiamuosiuose projektuose taiko DI metodus. Tiesa, projektai turi atitikti kelis kriterijus: pasirinkta tema turi būti aktuali visuomenei ar verslui, o darbas – inovatyvus ir pritaikomas.
„Neabejotinai DI jau ne vienerius metus yra viena plačiausiai aptarinėjamų temų. Kaip jis pakeis pasaulį ir keisis pats? Universitete siekiame, kad KTU studentai ne tik koja kojon žengtų su aktualiausiomis šių dienų technologinėmis naujovėmis, bet ir būtų jų kūrėjai, inovacijų lyderiai. Norėdami paskatinti juos ne tik laukti pokyčių, bet ir tapti svaria jų dalimi įsteigėme šį fondą“, – komentuoja Jonas Čeponis, KTU studijų prorektorius.
Šiek tiek atsiliekame
Universitetas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 40 įmonių, kurios savo veiklą sieja su DI produktų vystymu. Neabejojama, kad DI naudojimas ir toliau sparčiai augs bei transformuos darbo rinką.
„Ateityje ne tik pramonėje, bet ir buityje dirbs daugybė robotų-asistentų – jau dabar turime siurblius, langų plovimo, žolės pjovimo ir kitus robotus, tačiau visada reikės specialistų, kurie tokias išmaniąsias mašinas valdys, taisys, prižiūrės ir kurs naujas“, – sako Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė.
Vis dėlto ji pažymi, kad Lietuvoje DI integracijos ir modernizacijos procesas yra šiek tiek lėtesnis dėl mažos rinkos ir finansinio pajėgumo. Tačiau tarptautinės kompanijos, veikiančios Lietuvoje, aktyviai integruoja technologijas, kurios atlieka rutininius darbus. Taip pat ieškoma automatizuotų sprendimų, kurie leistų pagreitinti atliekamų darbų laiką, sumažinti žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę bei kaštus, susijusius su darbuotojų išlaikymu.
Perkelti ar automatizuoti?
„Darbo vietų perkėlimas į pigesnės darbo jėgos šalis šiandieninėje skaitmenizavimo ir DI eroje nėra toks populiarus ir turi alternatyvius sprendimus – procesų automatizavimas ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymas. Visi darbai, kurie gali būti robotizuoti, t. y. darbai, kurių seka yra nesunkiai apibrėžiama ir nusakoma aiškiomis taisyklėmis, greitu metu bus optimizuoti ir Lietuvoje“, – teigia ji.
Europoje ir pasaulyje DI tematika vis platesniu mastu įtraukiama į studijas. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė sako, kad anksčiau DI tematika KTU būdavo labiau doktorantūros objektas, šiuo metu DI moduliai įtraukiami ir į pirmosios bei antrosios pakopos studijas.
„Pasaulinėje rinkoje kiekvienais metais atsiranda vis daugiau produktų, kurie reklamuoja DI galimybes. Mūsų šalies įmonės pastaruoju metu labai seka tokias naujoves, siekia neatsilikti, o kartais ir pralenkti savo DI idėjomis ir sprendimais. Būtent šios įmonės ganėtinai garsiai ir aiškiai ištransliuoja žinutę – „labai trūksta DI specialistų“. Bendrojo profilio IT specialistą paruošti kaip DI specialistą yra laikui imlus darbas, be to, pats žmogus turi būti suinteresuotas mokytis ir gilintis į ganėtinai sudėtingus DI algoritmus“, – teigia KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė.
