Valstybės prioritetas: bankrutavęs „Ekranas“ ar išaugęs „Fermentas“

Publikuota: 2018-06-25
Gintaras Valinčius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintaras Valinčius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintaras Valinčius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius

Šalies viešojoje erdvėje kunkuliuojant politinėms ir futbolo aistroms, kiek nuošaliau mokslo ir studijų bei verslo profesionalų  komandose verda ne mažiau karšti, bet visuomenei beveik nematomi, ginčai.

Šįkart profesionalų  diskusijų objektas – technologijos ir inovacijos.  Diskusijas inicijavo šalies parlamente gegužės mėnesį pateiktas svarstyti Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas. Šis palyginti nedidelės apimties dokumentas, sparčiai keliaujantis per Seimo komitetus, poliarizavo ne tik šalies politikus bet ir verslo bei mokslo bendruomenę.  Poliarizacija, matyt, nėra atsitiktinis ambicijų žaidimas. Nuo to, bus ar nebus įstatymas, ir jei bus, tai koks, manoma, priklausys šalies ekonomikos ateitis vidutinėje ir ilgesnėje 10-15 metų laiko perspektyvoje.

Vienoje diskusijos barikadų pusėje – Ūkio ministerija (ŪM), įstatymo projekto rengėja. Jos poziciją remia, kaip taisyklė, tradicinės pramonės įmonių atstovai ir  verslo asocijacijos.  Tai – dideles apyvartas, bet nedideles (20.000–30.000 Eur per metus vieno darbuotojo sukuriamas) pridėtines vertes generuojančios, palyginti lėtais tempais augančios įmonės. Kitoje barikadų pusėje – įstatymo projekto oponentai.  Tai – Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), taip pat pagrindinės  šalies mokslo institucijos ir žiniomis imlių pramonės sektorių įmonės. Reikia pastebėti, kad šios  įmonės, apimančios šiuolaikines molekulines biotechnologijas, biofarmaciją, lazerių, fotonikos bei puslaidininkių pramonę,  pasižymi išskirtinai aukštais augimo tempais. Pavyzdžiui, 2014–2016 metais 9 biotechnologijų gamybos įmonėse, kartu generuojančiose daugiau nei 1% šalies BVP, metinis augimo tempas buvo apie 30%, o pridėtinė vertė grupėje siekė net 200.000 Eur per metus darbuotojui. Kai kuriose priešakinėse šalies puslaidininkių technologijų įmonėse, vieno darbuotojo per metus sukuriama pridetinė vertė siekia „kosminius“  400.000 Eur.

Priešistorė

Norint suprasti diskusijos dalyvių pozicijas reikėtų pasigilinti į įstatymo projekto ištakas, bei įstatymo inicijatorių motyvus, kurie glūdi netolimoje šalies praeityje, kai Lietuva pradėjo gauti 2007–2013 m ES Struktūrinių fondų (SF) paramą. Tuo laikotarpiu per ŪM verslo inovacijų skatinimo priemones šalies įmonėms buvo skirta arti 1 mlrd. Lt (apie 270 mln. Eur). Ne mažiau, apie 1 mlrd Lt (apie 270 mln. Eur)  per šį laikotarpį investuota ir per ŠMM priemones. Šiomis lėšomis apie 2015–2016 m. vyko daugelio Lietuvos įmonių technologinė ir  IT modernizacija, taip pat buvo sukurta unikali viešoji mokslinių tyrimų infratruktūra, pastatyti modernūs universitetiniai ir mokslo institutų tyrimo centrai su šiuolaikine įranga tyrimams ir studijoms.

Vienas pagrindinių 2007–2013 ES paramos investicijų tikslų - didinti šalies ūkio augimo tempus, padidinant aukštą pridėtinę vertę generuojančių įmonių dalį šalies ūkyje.  BVP augimo tempas laikotarpiu tarp 2008–2016 m, siekė apie 3.2%.  Palyginus ES paramos apimtis ir šalies augimo tempą  daug kam kyla abejonių, ar šie nacionaliniai tikslai tikrai pasiekti? Pasigirsta priekaištų, kad Lietuvos mokslininkai – „ne tuo užsiima“, „nedirba Lietuvos pramonei“, „atitrūkę nuo šalies ūkio poreikių“ ir panašiai. Kita pusė atsikerta, kad“ į „taip vadinamas įmonių inovacijas“ sukištas milijardas litų, o rezultatas – šnipštas. Bent kiek gilesnė realios situacijos analizė parodytų, kad abi pusės gerokai persūdo, nes pozityvių pokyčių, susijusių su ES parama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ir inovacijoms – apstu ir versle, ir viešajame sektoriuje.  Bet makroekonominiu lygiu investicijos į MTEP, panaudojant SF lėšas nepasireiškė, kaip tikėtasi,  labai dideliais ekonomikos augimo tempais. Taip pat nebuvo stebėta ir esminio  šalies verslo investicijų į MTEP, vykdomų nuosavomis lėšomis didėjimo. Nuo 2007 iki 2015 m. jos išaugo apie  74%, 2015 m. pasiekdamos 112 mln Eur. Tačiau tai sudarė tik apie 0.29% BVP ir yra virš 4 kartų mažiau nei 2015 m. ES vidurkis (1.3%).

Po 2012 m. rinkimų šalies inovacijų reikalus ŪM perėmus jaunam, iki tol žurnalistu ir Vilniaus miesto tarybos nariu padirbėjusiam komunikacijos specialistui, sustiprėjo viešas naratyvas,  kad Lietuvos inovacijų efektyvumo problemos slypi „neteisingame“  valstybės biudžeto lėšų MTEP paskirstyme. Tuometinis viceministras atrado Lietuvos MTEP sistemoje technologijų „mirties slėnį“ ir, suprantama, pasiūlė būdą šį slėnį  paversti žydinčiais inovacijų sodais. Būdas paprastas – perimti dalį biudžeto ir/ar struktūrinių fondų lėšų iš ŠMM ir perduoti jas administruoti ŪM. Šio plano pilnai įgyvendinti nepavyko. Tačiau dalį ES SF lėšų, virš 70 mln. Eur, planuotų bendriems mokslo ir verslo projektams, padedant Finansų ministerijai, jau vėliau visgi pavyko perimti iš ŠMM ir perduoti ŪM pavaldume esančioms agentūroms. Kol kas šio „laimikio“ įsisavinti nepavyksta, todėl pagristai kyla klausimai, ar neteks sunkiai išsiderėtos ES paramos grąžinti EK. 

Svarstomas technologijų ir inovacijų įstatymo projektas konceptualiai atkartoja tuometinio socdemų ŪM viceministro idėjas: perimti iš ŠMM ne tik ES SF paramos tyrimams ir inovacijoms lėšas, bet ir dalį biudžetinių MTEP lėšų. Tokiu būdu svarstomame projekte atsiranda nuostatos, galinčios iš esmės pakeisti šalies viešojo sektoriaus MTEP sistemą. Neneigiant galimybės pasiekti tam tikrų rezultatų, projekte siūlomi  pokyčiai nebūtinai bus pozityvūs.

Pavojai

Pirma, ŪM tampa faktiškai pagrindine šalies MTEP politikos formuotoja, perimdama iš ŠMM eksperimentinės plėtros valdymo ir finansavimo lauką (Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto 9 str.). Planuojama sukurti naują mokslo institucijų MTEP veiklų vertinimo sistemą (11 str. 2 dalis 1 punktas, 14 str, 8 dalis). Pakitus MTEP vertinimo, taigi ir finansavimo  tvarkai, tikėtina, jog nemaža dalis viešojo sektoriaus tyrėjų nutrauks veiklą, pasirinkdami arba darbą užsienio mokslo institucijose, arba tiesiog kitą profesiją.  

Antra, įstatymu numatoma įtvirtinti galimybę (22 str., 6p. ir 23 str., 2 p.), valstybės biudžeto lėšomis finansuoti MTEP veiklas privačiame sektoriuje. Pastebėsime, kad Lietuvos BVP dalis, valstybės skiriama (be užsienio paramos) MTEP  vykdyti universitetuose ir mokslo institutuose yra apie 0.35% – beveik du kartus mažesnė nei ES vidurkis (2015 Eurostat duomenys). Bet koks valstybės skiriamų MTEP lėšų universitetams ir mokslo institutams sumažinimas taps pavojingu „eksperimentu“ Lietuvos mokslo ir studijų sistemai, kurio pasekmės bus talentų praradimai, mokslinių programų  uždarymas, o ilgesnėje laiko perspektyvoje, gal net ir mokslo institucijų bei jose sukurtų kompetencijų degradacija, sukauptos intelektinės nuosavybės praradimu. Iš kitos pusės, labai abejotina, kad bandymas tokiu būdu paskatinti viešojo sektoriaus mokslininkus „teisingai dirbti“ pasiektų svarbiausią nacionalinį siekį – didinti aukštos pridėtinės vertės įmonių dalį šalies ūkyje.

Panagrinėkime šias siūlomo įstatymo projekto įgyvendinimo rizikas detaliau. Technologijų ir inovacijų projekto logika yra ta, kad nukreipus dalį valstybės MTEP lėšų, kurios iki šiol patekdavo į viešojo sektoriaus mokslo įstaigas, į verslą, bus sukuriama daugiau Lietuvos įmonėms reikalingų technologinių inovacijų.  Šios inovacijos, tikimasi, sukurs didesnę pridėtine vertę, valstybė gaus daugiau lėšų mokesčių pavidalu, todėl tam tikrame etape „laikinai“ nuskriaustiems viešojo sektoriaus mokslininkams bus su kaupu kompensuota  ateityje. Schema atrodo patraukli savo paprastumu, tik va, „velniais slypi detalėse“. Ar tikrai visos inovacijos pajėgios didinti pridėtinę vertę?  

Viešajame diskurse bei valdžios istaigose inovacijos suprantamos labai skirtingai. Pavyzdžiui,  Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, kaip labai reikšmingą inovacijų pavyzdį pateikia duonos kepyklos technologinį modernizavimą (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro METP būklės apžvalgos metinis renginys Lietuvos mokslų akademijoje, 2018-06-19). O štai „Thermo Fischer Scientific Lietuva“ kompanijos vadovai, kaip labai reikšmingą ateities inovacijų šaltinį, mato investicijas į savo pačių mokslinių tyrimų centrą, kuriame įdarbinta virš 100 tyrėjų. Kokios inovacijas – tos, kurios leidžia pateikti į rinką daugiau duonos kepaliukų, ar tos, kurių pagalba kuriamos naujos žinios, yra naudingesnės šalies gerovei ilgesnėje laiko perspektyvoje – ne visuomet sutariama. Tačiau gyvenimo praktika – geriausiais mokytojas. Ji labai aiškiai sustato taškus ir parodo, kas yra kas. Lietuvos verslo istorjoje yra apstu pavyzdžių, iš kurių verta pasimokyti.

„Ekranas“ ir „Fermentas“

Vienas tokių, susijusių su  technologinės raidos tendencijų ignoravimu, pavzydžių yra AB „Ekranas“ istorija.  2003 m. „Ekranas“ dar buvo puikiai veikianti įmonė su beveik pusės mlrd. Lt apyvarta.  Savininkai ir vadovybė tada priėmė sprendimą atlikti stambaus mąsto technologinį įmonės atnaujinimą (inovaciją) – įdiegti modernią  kineskopų gamybos liniją, kuri ir buvo paleista  2004 m. Tai buvo tipinė verslo palaikymo inovacija (angl. sustaining innovation), leidusi beveik dvigubai padidinti bendrovės produkcijos apimtis. Nors tuo metu rinkoje jau pradėjo atsirasti skystakristaliniai įrenginiai, visgi nutarta „užpilti“ rinką „gerais ir nebrangiais“ kineskopais. Įdomu, kad situacijoje su beviltiškomis investicijomis nesusivokė ne tik „Ekrano“ savininkai ir vadovai, bet ir Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) kartu su Ūkio ministerija 2004 m. apdovanoję bendrovės „inovatyvius gaminius“ aukso medaliu ir Lietuvos metų gaminio vardu.  O jau po kiek daugiau nei metų – 2006 m. pradžioje – „Ekranui“ iškelta bankroto byla. Įmonė nustojo egzistuoti, kartu paskandindama ir AB „Vilniaus Vingis“ (taip pat 2004 metų LPK aukso medalininką), nuo „Ekrano“ priklausomą elektronikos komponentų  gamybos įmonę.

Visiškai kitokia – UAB „Fermentas“ inovacijų istorija. 2003 metais ši kompanija pagal apyvartą dar buvo verslo „nykštukas“, lyginant su „Ekranu“. Tačiau šioje imonėje, kasdieną vyko kitokios inovacijos. Inovacijos, grįstos ne gamybos technologijos atnaujinimu, o naujų žinių kūrimu. Tokios inovacijos, dažnai įvardijamos kaip transformatyvios inovacijos, leidžia įmonėms pastoviai atsinaujinti, prisitaikyti prie sparčiai kintančių rinkos ir socialinių poreikių, formuoti, o kartais net ir transformuoti pačias rinkas, pasiūlant produktus kurių rinkose iš viso nėra. Technologijas kuriančios, o ne jas perkančios kompanijos užsitikriną konkurencinį pranašumą, nes dėl “know how” ar patentinės apsaugos įgyja laikiną monopoliją. Visa tai leidžia žiniomis grįstas inovacijas kuriančioms kompanijoms užsitikrinti ne tik konkurencingumą, bet ir eksponentinį pajamų bei pelningumo augimą. Būtent tai ir matome, lygindami „Ekrano“ bei „Fermento“ istorijas. Šiandieną „Ekrano“ nebėra, o „Fermentas“, jį nupirkus Thermo Fischer Scientific,  transformavosi į tarptautinį pramonės lyderį bei tapo vienu didžiausių mokesčių mokėtoju Lietuvoje.

Viena iš „Fermento“ sėkmės istorijos priežąsčių yra ta, kad ši kompanija yra įkurta ir išauginta mokslininkų, suprantančių žinių ir išsilavinimo ekonominę vertę. Įmonė visą laiką glaudžiai dirbo su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos ir Biochemijos institutų, kitų mokslo įstaigų mokslinkais, kur buvo ir yra sukoncentruota didesnioji dalis šios MTEP krypties šalies mokslo potencialo. Patys įdarbindami kompanijoje tyrėjų ir mokslininkų, jie puikiai be jokių formaliųjų vertinimų ir balų susigaudydavo, kas Lietuvos viešajame sektoriuje yra geriausi, ir tiksliai sukoncentruodavo ribotus finansinius resursus į pačias pajėgiausias tyrėjų grupes. Valstybės biurokratinė „mašinerija“ nėra tokia efektyvi, todėl valstybei atrasti ir identifikuoti savo pačios mokslo lyderius ir, svarbiausia, susieti valstybės finansinius resursus su moksline ekselencija bei moksliniu produktyvumu prireikė dešimtmečių. 

Ne idealu, bet veikia 

Siūlomas įstatymas iš esmės siekia pakeisti per vargus kurtą viešojo sektoriaus mokslinių pajėgumų ir rezultatų vertinimo ir finansavimo tvarką. Egzistuojanti  tvarka gal ir nėra ideali, tačiau bent jau Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) kryptyse gana tiksliai identifikuoja aukščiausios kompetencijos ir socioekonominio poveikio centrus. Nesunku pastebėti, kad šalyje aukščiausia pridėtinė vertė sukuriama būtent tuose pramonės segmentuose, kuriuose viešajame sektoriuje yra labai stiprus fundamentinis ir taikomasis mokslas. Pavyzdžiui, gyvybės moksluose, fotonikoje,  lazerių ir puslaidininkių fizikoje,  pažangių  maistinių žaliavų produktų pramonėje, kai kuriose energijos tyrimų ir informatikos kryptyse. Tai yra visiškai suprantama, nes didelės pridėtinės vertės šaltinis yra ne inkrementinis įmonės technologijos modernizavimas, o naujos žinios ir jų pagrindu sukurti nauji produktai, galintys transformuoti ir rinkas, ir  pačias įmones. O žinias kuria mokslininkai ir tyrėjai, kurių Lietuvoje daugiausia viešajame sektoriuje.

Todėl matyt, nėra tikslinga iš naujo  atradinėti šalies talentus ir fundamentaliai keisti valstybės MTEP finansų judėjimo principus, nustatant (žr. 11 str 2 dalis, 1 punktas), naujus, nežinomo ilgalaikio poveikio viešojo ir privataus sektorių eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos vertinimo kriterijus, rėmimą ir finansavimą.

 Iš „Ekrano“ pavyzdžio matome, kad net privačiame versle, kur kiekviena investicija rizikuojama nuosavu kapitalu, nėra galimybių išvengti klaidų. Siūlomas įstatymas gi numato galimybę valstybės įstaigų tarnautojams, iš esmės nerizikuojantiems savo asmeninėmis lėšomis, daryti sprendimus dėl inovacijų diegimo privačios įmonėse. Staigūs, gerai neišanalizuoti pokyčiai šalies MTEP sistemoje gali sukelti neprognozuojamus kataklizmus, todėl siūlytume vietoj skuboto  Technologijų ir inovacijų įstatymo priėmimo paimti „minutinę pertraukėlę“, išanalizuoti pažangių šalių, ypač tokių, kurios savo fiziniu dydžiu galėtų būti panašios į Lietuvą, pvz. Izraelio,  gerąsias patirtis inovacijų plėtros srityje.  Ši šalis šiandieną yra daugiausiai pasaulyje investuojanti į MTEP, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Izraelio inovatyvūs produktai matomi praktiškai visose pagrindinėse pramonės šakose.  Šalis turi puikią sveikatos apsaugos sistemą, viešajį švietimą, vieną stipriausių pasaulyje saugumo ir šalies gynybos, orią pensijinio aprūpinimo ir rūpybos sistemą. Beje, ji turi ir puikiai veikiančius  pramonės inovacijų skatinimo teisės aktus. Būtent tokių šalių pavyzdžiu turėtume kurti mūsų šalies ateitį, pamažu transformuodami gamybos pramonę, augindami ne tik technologijas naudojančias, bet ir technologijas kuriančias pramonės šakas.

Biochemijos mokslų daktaras Gintaras Valinčius yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Su atgaivintu „Šilelio“ prekės ženklu pajamas dvigubina kasmet Premium 1

Vilniaus bendrovė „Sponge“, prieš porą metų atgaivinusi lietuvišką prekės ženklą „Šilelis“, pernai beveik...

Lenktynės su dirbtiniu intelektu 4

Šiuolaikinės technologijos, kurių reklamose nespindi raidelės AI, atrodo kaip praėjusio amžiaus atgyvena.

„Google“ Europoje gavo 4,34 mlrd. Eur baudą 25

Europos konkurencijos sargai JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 4,34 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Technologijos
2018.07.18
„Tele2“ pajamos augo 17,1% 1

Šių metų pirmą pusmetį telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamos augo 17,1%, palyginti su atitinkamu...

Technologijos
2018.07.18
Sinkevičius: dirbtinio intelekto plėtrą reikia skatinti ES lygmeniu Premium 4

Europos Sąjungos valstybės turi imtis bendrų pastangų skatindamos dirbtinio intelekto (DI) plėtrą, nes kitu...

Technologijos
2018.07.18
„Devbridge Group“ Vilniaus padalinys turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Vilniaus padaliniui nuo šiol vadovaus Jaroslavas Sadovskis.

Vadyba
2018.07.18
„Walmart“ sudomino „Microsoft“ debesys

Jungtinių Amerikos Valstijų mažmeninės prekybos milžinė „Walmart“ ir programinės įrangos kompanija „Microsoft...

„Apple“ vien šiemet pagamins 91 mln. naujų „iPhone“

Po maždaug 3–4 mėnesių rinkoje turėtų pasirodyti šių metų „iPhone“ įrenginiai. Ir „Apple“ tikisi daug...

Technologijos
2018.07.17
ES ir Japonija pasirašė duomenų mainų sutartį

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį Japonija. Kartu sukirsta rankomis ir dėl...

Technologijos
2018.07.17
Streikuoja „Amazon“ darbuotojai Europoje 3

Ši savaitė interneto prekybos bendrovei „Amazon“ prasidėjo nekaip. Pirmadienį sutriko „Amazon Web Services“...

Technologijos
2018.07.17
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 4

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Izraelio „fintech“ bendrovė kuriasi Lietuvoje 3

Mokėjimų negrynaisiais pinigais sprendimus plėtojanti ir diegianti Izraelio bendrovė „Nayax“ paskelbė...

Technologijos
2018.07.17
Elektroniniai arbatpinigiai: palikus eurą, padavėjui tenka 49 ct Premium 9

Vieša paslaptis, kad dažniausiai gautų arbatpinigių padavėjai ir kiti paslaugų teikėjai nedeklaruoja ir...

NT sandorių transformacija: nuo skelbimų laikraštyje iki „blockchain“ Premium

Anksčiau norėdamas įsigyti svajonių namus nuveikti galėdavai ne kažin ką. Nebent tuščiai spoksoti į...

Statyba ir NT
2018.07.17
Veido atpažinimo technologija kelia nerimą „Microsoft“

„Microsoft“ atviru laišku kreipėsi į JAV vyriausybę ir paragino politikus numatyti veido atpažinimo...

Technologijos
2018.07.16
EK ruošia „Google“ dar vieną milijardinę baudą 2

Šią savaitę Margrethe Vestager, Europos konkurencijos komisarė, turėtų paskelbti tyrimo dėl „Google“...

Technologijos
2018.07.16
„Lietuvos geležinkelių“ užsakymu bus kuriama „geležinė akis“ 7

AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakys sukurti prietaisą, kokio nėra rinkoje – „geležinę akį“, kuri stebėtų...

Pramonė
2018.07.16
„Open Circle Capital“ investavo į šviežią startuolį

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovė „Open Circle Capital” kartu su verslo angelais investavo į neseniai...

Technologijos
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Valstybė užsakys rinkoje neegzistuojančių produktų už 8,4 mln. Eur

Viešajam sektoriui pagal ES investicijų priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ bus užsakoma sukurti rinkoje...

Pramonė
2018.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau