Ministras sako, kad didesni mokesčiai bus nukreipti gynybai, premjeras – kad ne tik jai

Papildyta G. Palucko nauju komentaru

„Teikdami mokesčių įstatymo pakeitimus, mes teiksime ir Gynybos fondo įstatymo pakeitimus, kuriais bus numatyta, kokiu būdu papildomos mokestinės pajamos papildytų Gynybos fondą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Šadžius.

Nuogąstavimus, kad didesni mokesčiai nebus nukreipti gynybai, ministras pavadino „visišku nesusipratimu“.

„Iš pat pradžių buvo pasakyta, kad saugumas, šalies saugumas, tai yra mūsų prioritetas“, – kalbėjo jis.

Gynybos fondas buvo įkurtas pernai, kai ankstesnė valdžia taip pat padidino mokesčius krašto apsaugai papildomai finansuoti.

Lietuva ketina per artimiausius penkerius metus gynybai skirti 5-6% bendrojo vidaus produkto (BVP), kad paskubintų kariuomenės divizijos vystymą.

Pasak R. Šadžiaus, norint šitaip smarkiai padidinti asignavimus krašto apsaugai, bus skolinamasi, tačiau didesni mokesčiai bus vienintelis tvarus šaltinis šioms paskoloms ateityje grąžinti.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sako, kad mokestiniai pakeitimai daroma ne tik dėl gynybos poreikių.

„Ne tik (dėl gynybos – BNS). Matyt, todėl, nes valstybės poreikis kokybiškesnėms, lengviau prieinamoms viešosioms paslaugoms yra tikrai didelis, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas. – Kalbama ir apie švietimą, ir apie kultūrą, sveikatos apsaugą, investicijos į kelius taip pat reikalingos.“

„Jeigu mes jau ir skolinsimės tam tikrą lėšų apimtį gynybai, tas skolas reikia pirmiausia administruoti, tai yra mokėti palūkanas, ir ilgainiui jas reikia grąžinti. Todėl yra daromi tie pakeitimai“, – pridūrė jis.

R. Šadžius: galvoti, kad kas nors mums padovanos saugumą, yra naivu

Pasak finansų ministro, didinti gynybos finansavimą būtina norint užtikrinti Lietuvos saugumą.

„Taip, nesproginėja bombos Lietuvos teritorijoj, bet tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja. Kainuoja visiems. Ir galvoti, kad kažkas ateis, čia padovanos mums, mūsų Lietuvai, šaliai, saugumą ir kitoms šalims taip pat ir dar po to apdalins lengvatomis ar saldainiais kokiais, yra absoliučiai naivu ir nepriimtina“, – sakė R. Šadžius.

„Dėl to vienintelis klausimas, kurį mes turime išsispręsti, yra kaip šitą naštą teisingai pasidalinti visuomenėje“, – pridūrė jis.

Politikas teigė neabejojantis, kad valdančiajai koalicijai pavyks sutarti dėl mokesčių paketo, ir tikisi jį Seimui pateikti jau balandį.

Valdantieji svarsto pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17%, be to, koalicinė darbo grupė pritaria trims gyventojų pajamų mokesčio tarifams – 20%, 25% ir 32%, svarsto įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didinti kitus mokesčius.

Atsako nuogąstaujantiems dėl mokesčių: saugumas tapo absoliutus prioritetas

Verslo atstovams nuogąstaujant, jog pelno mokesčio didinimas atbaidys investuotojus, R. Šadžius sako, kad investuotojams vis tik labiau rūpi šalies saugumas.

„Aš esu įsitikinęs, kad baimė, jog pajudinus pelno mokestį staiga čia investicijos išsilakstytų, ji yra ne tik kad perdėta, bet ji atspindi tą požiūrį, kuris galbūt būtų buvęs logiškas anksčiau, kol aplink nebuvo karo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė R. Šadžius.

„Nes dabar investuotojams ne pelno mokesčio tarifas labiausiai rūpi, o šalies saugumas“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, rinkų ir investuotojų mąstymas dėl pelno mokesčio tarifo didinimo yra pasikeitęs. 

„Mes turėtume pamiršti tuos paprastus nuogąstavimus dėl vieno ar kito procento pelno mokesčio tarifo ar gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Saugumas pasidarė absoliutus prioritetas, taip pat ir investuotojams, kurių mes laukiame“, – kalbėjo R. Šadžius. 

„Tikrai nesutinku, kad 1 ar 2 procentai pelno mokesčio sugriautų ekonomiką. Tikrai  kategoriškai su tuo nesutinku“, – kalbėjo ministras.  

Premjeras: lengvatoms vietos nėra daug

G. Paluckas teigia, kad kitų metų biudžete vietos įvairių mokesčių lengvatoms nėra daug.

„Manau, kad šiandien lengvatoms erdvės kitų metų biudžeto projekte bus nedaug“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.

„Mums reikia kaip nors apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir išspręsti eilių klausimą ligoninėse, mokytojų atlyginimų klausimą, gynybos klausimus, ar mes eisime lengvatų keliu ir mėginsime tuos mokesčius susimažinti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, komentuodamas kai kurių Seimo narių siūlymus taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas kai kurioms paslaugoms ir prekėms.

Grąžinti 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimui prašo kavinės ir restoranai. Dabar jiems galioja standartinis 21% tarifas.

Anot Vyriausybės vadovo, šiuo metu koalicijos partnerių rengiami mokesčių pakeitimai bus subalansuoti: „Kad jie nebūtų didelė našta nei šeimos piniginei, nei kaip nors trikdytų verslo konkurencingumą. Galiu atsakingai pasakyti – ir papildysime biudžetą, ir nenuskriausime nieko.“

Jis sakė asmeniškai palaikąs vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

„Tai yra mokestis, kuris lengvai išvengiamas, jeigu pakoreguosime savo mitybos įpročius. Na, o pajamos keliaus į biudžetą tiek gynybai, tiek sveikai gyvensenai koreguoti“, – teigė premjeras.

Valdantieji taip pat svarsto labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17%, pajamas apmokestinti nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, didinti kai kuriuos kitus mokesčius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.