Šalies vadovai sutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6% BVP, R. Žemaitaitis tikina, kad tai – nerealu

Papildyta G. Palucko patarėjo komentaru.

„Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6% bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, susitarimas leis išlaikyti 5,5% BVP finansavimo gynybai vidurkį minimu laikotarpiu, rašo BNS.

D. Šakalienė: per didelę kainą mokame už tai, kad turėjome finansavimo duobių

Prezidento teigimu, pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus Lietuva privalo pasiekti iki 2030 metų, o ne „kažkada tolimoje ateityje“.

Jis tvirtino besitikintis „maksimalaus institucijų susitelkimo“.

„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą, atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė NATO Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad didinant finansavimą gynybai, Lietuvos tikslas – turėti efektyvias ginkluotąsias pajėgas.

„Dėl to vienas iš tikslų taip pat yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir jos operacinį pajėgumą iki 2030 metų, bet taip pat tolygiai vystyti likusią kariuomenę, nes per didelę kainą mokame už tai, kad turėjome finansavimo duobių“, – sakė ministrė.

Pernai VGT skelbė, kad apie 3% BVP iki šiol siekęs Lietuvos finansavimas gynybai nebus pakankamas sukurti diviziją iki 2030 metų dėl brangių tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bei būtinybės įrengti tinkamą infrastruktūrą.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3% BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4% BVP asignavimus.

R. Žemaitaitis: nebereikia žaisti kareivėliais

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP) tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

„Aušriečių“ pirmininko teigimu, norint pasiekti tokį rodiklį, būtinas Europos Sąjungos prisidėjimas.

„Nežinau, kodėl reikėjo šiandien šauti tokį sprendimą. Tai labai rizikingas dalykas. Nebent prezidentas turi stiprų (gynybos eurokomisaro Andriaus –BNS) Kubiliaus, Europos Komisijos palaikymą, kad tikrai mums duos 0,5 mlrd. ar 1 mlrd. Eur prie trūkstamos sumos“, – penktadienį BNS sakė R. Žemaitaitis.

Be to, jis kelia klausimą dėl jau dabar krašto apsaugai skirtų pinigų panaudojimo skaidrumo.

„Čia nerealu, iš fantastikos srities. Suprantu, kad kai kurie užsižaidė karo temomis ir pradeda šiandien tą temą eskaluoti“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo skaičiavimu, papildomai reikėtų rasti apie 1,8 mlrd. Eur.

„Sustos švietimas, sustos socialinės paslaugos, kitos sritys, dėl to iš Lietuvos emigruos ir pabėgs jaunimas. Manau, kad į tai reikėtų labai atsakingai žiūrėti. Žodžiai yra labai skambūs, sveikintini, bet gal nebereikėtų žaisti kareivėliais, o reikėtų realiai, iš kur tuos finansus paimti“, – BNS kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

Pasak R. Žemaitaičio, po tokių sprendimų, Lietuvos prezidentas privalo drauge su regiono valstybėmis kelti klausimą dėl beprocentinio skolinimosi iš ES institucijų, o ne iš bankų.

„Nebalsuosime už jokius naujus mokesčius“

„Nemuno aušros“ pirmininkas BNS teigė, kad jo vadovaujama frakcija Seime dėl išlaidų gynybai didinimo apsispręs tik pamačiusi, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos ir iš kokių šaltinių jos bus paimtos.

„Jeigu jie planuoja dėl to įvesti naujų mokesčių, mes aiškiai pasakėme, kad nebalsuosime už jokius naujus mokesčius, tikrai nepritarsime“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

„Prezidentas tegu pats registruoja tokias pataisas, nes turi iniciatyvos teisę įstatymo leidyboje. Kad pats užregistruotų konkrečius įstatymų projektus, kokius jis mano, kad reikėtų kelti mokesčius, jog pasiektume 5–6% BVP“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Be to, jis kelia klausimą dėl jau dabar krašto apsaugai skirtų pinigų panaudojimo skaidrumo.

„Reikia kuo greičiau atlikti, inicijuoti Krašto apsaugos ministerijoje auditus, ar efektyviai, tinkamai panaudojami pinigai, nes kai tokių pinigų kiekis pateks į krašto apsaugą, bus klausimas, kaip tikslingai ir sąžiningai panaudojami“, – tvirtino politikas.

Didesnis gynybos finansavimas nereikš didesnių mokesčių

Vyriausybei dar ketinant per pirmąjį pusmetį peržiūrėti 2025-ųjų valstybės biudžetą, G. Nausėda sakė, kad šio proceso „aspektai nebus ryškūs“, kalbant apie didesnį gynybos finansavimą. 

„Aš labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026-2030-ųjų laikotarpiu“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, pasiekti 5–6% BVP finansavimą gynybai įmanoma ir nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, jeigu resursai bus tinkamai perskirstyti, taip pat atsisakyta nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.

„Labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas su didesne mokesčių našta. Privalome išvengti šito“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat tvirtino, kad pasiekti didesnį finansavimą gynybai gali padėti įvairūs Europos Sąjungos finansiniai instrumentai.

Premjero atstovas: išlaidos gynybai –  tai investicijos į energetiką, susisiekimą, sveikatą ir švietimą

Justinas Argustas, premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme.

„Mūsų šalis siunčia stiprią žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą. Kalbame ir apie valią, ir apie galią gintis“, – komentuodamas VGT sprendimą penktadienį BNS sakė J. Argustas.

„Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą“, – teigė jis.

Anot jo, premjero Gintauto Palucko požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

„Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip RRF bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms, tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai“, – galimus finansinius šaltinius papildomoms krašto apsaugos išlaidoms vardijo J. Argustas.

Anot jo, gali būti svarstomas ir įvairių lengvatų atsisakymas.

„Premjeras atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti visokias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresnieji prisidėtų šiek tiek daugiau, – nurodė J. Argustas. – Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai, atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai“.

Ginkluotė atvyks greičiau

Anot krašto apsaugos sistemos pareigūnų, didesnis gynybos biudžetas leis greičiau atlikti avansinius mokėjimus už įvairią Lietuvos perkamą ginkluotę.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visa tai turi gauti laiku, tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – sakė G. Nausėda.

Anksčiau skelbta, kad divizijai steigti svarbūs vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų, argumentuojant skiriamų lėšų gynybai trūkumu.

Tačiau krašto apsaugos ministrė jau anksčiau paskelbė, jog Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų.

„Dabartinis (finansavimo – BNS) planas sudėliotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį ką yra realistiška įsigyti“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.

Anot jos, didesnis gynybos finansavimas leis avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.

„Turime susidėję detalų sąrašą, kur avansiniai mokėjimai paspartintų įrangos gavimą ir kada juos reikėtų įmokėti. Šis sprendimas šiandien leido dar labiau išplėsti šį sąrašą ir turėti daug ką anksčiau“, – sakė ministrė.

3% BVP, skirto gynybai, turėtų tapti nauju NATO  „atskaitos tašku“

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiuo pavyzdžiu (finansavimo gynybai didinimo – VŽ) ragina pasekti ir NATO partnerius.

„Sunkiais laikais reikia drąsių sprendimų ir lyderystės. Raginame savo sąjungininkus sekti šiuo pavyzdžiu. Pasyvių „pasėdėkime ir palaukime“ strategijų era baigėsi“, – penktadienį socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis gynybos finansavimas NATO šalyse turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“.

Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.

„Trys procentai bendrojo vidaus produkto gynybai turi tapti nauju atskaitos tašku visoms NATO sąjungininkėms. Turime užpildyti kritines NATO gynybos planų spragas, kad būtume pasirengę atgrasyti ir prireikus nugalėti Rusijos agresiją“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

L. Kasčiūnas sveikina sprendimą

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sveikina Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtą sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša agentūra ELTA. Visgi, pasak konservatoriaus, labai svarbu užtikrinti, kad šis finansavimas krašto apsaugai būtų tvarus.

„Geras sprendimas, puiki žinia. Aišku, tai yra kol kas VGT rekomendacinis sprendimas. Kai tai atguls į biudžetą, tai sakysime, kad darbas padarytas. Kol kas yra tik daug gerų krypčių, palaimintų sprendimais, bet biudžetas kol kas yra dar toks, koks yra mūsų suplanuotas“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Kasčiūnas.

„Mes visą laiką laikėmės tvaraus finansavimo, todėl man labai būtų įdomu išgirsti, kaip bus pagrįstas šitas gynybos finansavimas, kaip jis bus sukurtas – ar tai mokestiniai sprendimai ir t.t.“, – akcentavo jis.

Tačiau L. Kasčiūnas pabrėžia, kad papildomas lėšas gynybai tikrai bus kur investuoti.

„Kitas dalykas labai svarbus, kaip mes suplanuosime tuos pinigus ir į ką mes nukreipsime juos. Šioje vietoje prioritetinėmis sritimis, kurias būtų galima stiprinti, įvardinčiau tolimojo smūgio galimybes – galima didinti Himars pajėgumą, matyt, galima bus pasiankstinti šiek tiek tankus“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Pasak jo, papildomą finansavimą reikėtų nukreipti ir į oro gynybos stiprinimą. L. Kasčiūnas akcentuoja, kad šis VGT žingsnis leidžia pradėti diskutuoti ir apie „Patriot“ sistemos įsigijimą.

„Šie pinigai jau leidžia galvoti apie „Patriot“ galimybes Lietuvoje. Aišku, čia reikia ir karinio vertinimo, bet sakyčiau, kad tai būtų labai reikalinga kryptis“, – sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad atėjo laikas steigti ir trečiąjį artilerijos batalioną.

Verslo atstovai sako, jog sprendimas – sveikintinas

Verslo bendruomenė šį Valstybės gynybos tarnybos sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius mechanizmus bei investuojant į vietinę karinės įrangos gamybą.

„Sveikintinas sprendimas, tai yra apie tai, ką verslo bendruomenė jau kalba bent porą metų, nuo tada, kai mes pasiūlėme diskutuoti apie gynybos fondą ir gynybos mokestį“, – naujienų agentūrai ELTA penktadienį sprendimą komentavo Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas.

Verslo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė šiuo metu jau nuosekliai vykdo krašto apsaugos finansavimo didinimo politiką.

„Jau ir šių metų biudžete yra atspindėta ambicija daugiau skolintis ir taip finansuoti gynybą – tai yra sveikinti sprendimai“, – pažymėjo jis.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, taip pat džiaugėsi šalies politikų dėmesiu gynybai – anot jo, „kosmosas“, kad prieš metus keltas tikslas sutarti dėl 4% BVP finansavimo gynybai ne tik pasiektas, tačiau ir viršytas. Visgi LPK vadovas pridūrė, kad kitas žingsnis – didinti karinės gamybos apimtis šalies viduje.

„Reikia išleisti daugiau pinigų gamybai – gaminant pas mus tas reikalingas prekes gamybos sričiai skirtas Lietuvoje tam, kad kuo didesnė dalis tų mokesčių – iš pagamintų prekių, produktų, cheminių produktų, visų kitų gynybai skirtų reikmenų – grįžtų atgal į Lietuvos biudžetą“, – naujienų agentūrai ELTA sakė V. Janulevičius.

„Aš kalbu apie pirmaeilius dalykus – aš kalbu apie sprogmenis, tas pačias minas, aš kalbu apie sviedinius – apie tai, kas yra naudojama čia ir kad netektų iš kitos Europos Sąjungos pusės siųstis“, – tikino LPK vadovas.

Anot jo, ne ką mažiau svarbu yra mažinti biurokratines kliūtis ir keisti įstatymus, ribojančius gynybos pramonės gamybos pajėgumus.

„Priešiškas požiūris būtų, jei nepakeistume dabar – laisviau liberalizuoti, sertifikuoti gynybos priemones ir gaminti jas čia. Tai yra nauja galima šaka, kurią mes turėsime stiprinti“, – aiškino LPK prezidentas.

Anot jo, svarbu investuoti ir į atsinaujinančią energetiką, kritinės infrastruktūros apsaugą.

Siūlo skolintis per europinius mechanizmus

Verslo atstovai sutinka – skolinimasis yra geriausias būdas surinkti papildomų lėšų, tačiau V. Janulevičius pabrėžia, kad tai – trumpalaikė priemonė, į kurią reikėtų įtraukti ir europinius mechanizmus, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės arba RRF lėšas, kurti bendrą gynybos fondą.

„Kitos išeities mes kaip ir neturime, nes kitu atveju mes stabdytume ekonomiką. Tai taip, skolinimasis išlieka prioritetu, tuo labiau EURIBOR mažėja, pinga. Esminis dalykas – reikėtų „atpalaiduoti“ ir Europos finansavimus. (…) Gynybos poreikiams tenkinti, be abejo, bus fondas toks ir komisaras A. Kubilius tuo užsiima“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Visgi jis pridūrė, kad prie derybų stalo reikės peržiūrėti ir dalį mokesčių šalies viduje. Šiuo tikslu, anot V. Janulevičiaus, būtų galima didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), darant išimtis tik skurdžiausiems gyventojams, pensininkams.

„Tai būtų paprasčiausiai finansuojamas mokestis. (…) Galbūt tie vartojimo mokesčiai turėtų būti žiūrimi, nes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kalba apie tai, kad mažiausiai ekonomiką stabdo (…) pinigų vartojimo mokesčiai, tai galbūt kai kuriems svarbiems labai produktams tas PVM turėtų būti peržiūrimas mažinimo tvarka “, – dėstė jis.

Anksčiau verslas jau kalbėjo ir apie visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, V. Janulevičius tikino šią idėją palaikantis. 

Skolinimąsi gynybai kaip šiuo metu tvarų sprendimą yra skatinęs ir  „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas – jo teigimu, skolas grąžinti būtų galima pasiekus planuojamą 100 mlrd. Eur BVP vertę, skatinant aukštąsias technologijas.

Dėl Otavos konvencijos nesusitarta

Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo, teigia prezidentas. Pasak šalies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacijų su sąjungininkais, rašo ELTA.

„Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas. Mums reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos iš mūsų sąjungininkų, kad priimtume tinkamą sprendimą“, – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, prieš grįžtant prie šių diskusijų dėl galimo pasitraukimo bus konsultuojamasi su sąjungininkais. 

„Sprendimas dėl denonsavimo nėra priimtas, kadangi šiuo metu matome didelį poreikį ne tik išklausyti karinę išvadą. Dabar bendradarbiaujame su mūsų institucijomis, kurios pateikia savo ekspertinį vertinimą“, – dėstė prezidentas.

„Įžengėme į kitą labai svarbų etapą, turėsime konsultuotis pirmiausia su sąjungininkais, kurie pagal planus turėtų sąveikauti su mūsų karinėmis pajėgomis, jeigu toks poreikis iškiltų, kokia būtų jų reakcija. Mums tai yra nepaprastai svarbu, nes prie Otavos konvencijos yra prisijungusios praktiškai visos NATO valstybės, išskyrus vieną“, – pridūrė G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu bus siekiama priimti regioninį sprendimą.

„Antras uždavinys yra siekti regioninio sprendimo. Kad šitas sprendimas dėl Otavos konvencijos būtų kiek galima platesnis, įtraukiantis kuo daugiau valstybių. Esame šio proceso pradžioje“, – dėstė jis..

ELTA primena, kad šią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.

Ministerija pažymi – jeigu VGT pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.