Atsiprašau už klaidas. Negalima einant rašyti. Atsiprašau.

O kada, kurioje šalyje kapitalistai tikėjo valstybe ? Kapitalizmas ir patriotiškumas, apskritai, sunkiai suderinamos kategorijos.

Na nežinau dėl išdėstymo kokybės, bet mokestinė sistema, priklausomai nuo to kaip sudėta, turi skirtingą poveikį ekonomikai. Mokesčiai patys iš savęs turi tam tikrą poveikį. Pvz. apmokestini antrą NT - pabrangini nuomą, nes sumažėja nuomojamų butų skaičius, dingsta iš rinkos dalis turinčių keletą ar kelioliką NT vienetų, bet NT kaina nemažėja. Mažėja apleisto NT kaina, kur reikia kapitalinio remonto, kad galėtum naudoti, labai mažėja lūšnų prabangiuose rajonuose, pvz. žvėryne. Apmokestink labiau įmonių pelną - investicijos į naują kapitalą nueis užsienin. Apmokestink pelną labiau, bet reinvesticijų neapmokestink - didėja jau esamų verslų investicijos, naujų investuotojų ateina mažiau. Apmokestink labiau darbo pajamas - didėja šešėlis ir pilkos zonos. Supratimas kaip kiekvieno mokesčio pajudinimas paveiks visą ekonomiką yra labai svarbus, sunkiai išmatuojamas ir daugelio net neapsvarstomas dalykas.

USA taip ir atsirado. Valstybės turi būti mažai.

Kapitalistai pasiule valstybei skolintis, kad finansuoti gynyba. Neblogas poziuris. Valstybes finansu stabilumas kaip ir neaktualu. Nors daugiausiai is sekmingos valstybes uzdirba butent verslas

Jei skolintis infrastruktūros objektų kažkokiam išvystymui ar technikos užpirkimui, kuris bus vykdomas kelis metus - nėra netvaru ar nelogiška. Jei išlaikymui, arba planuojant išlaidas tokiame lygyje palaikyti nuolat - tada taip, ne kažką.

Kas nusprendė, kad "šitie pasitikėjimo žmonėms nekelia jokio"? Nepatiko nuomonė, ar nuomonė gera, bet asmuo kuris ją išsakė priklauso kitaip partijai?

Stambių oligopolijų įtaką stipriai pervertini, nes elementariai, iškels savo HQ. Mokestinių lengvatų panaikinimą - nuvertinai. Vien ūkininkai tiek sumokėtų. Valdymo išlaidų optimizavimą - labai stipriai pervirtini. Metu iššūkį įvardinti, iš kokių biudžeto eilučių galėtum bent milijardą sutaupyti?

Sakyčiau priešingai - mano vertinimas labai konservatyvus. Vien tik komercinių bankų oligopolija kasmet gali sumokėti dar 0,5 mlrd pelno mokesčio per daug nenukraujuodama, nekalbant apie telekomunikacijas, stambius prekybininkus, energetikos/utilities/kuro, ir statybos/kelių sektorius… Mokestinių lengvatų naikinimas turi daugiau potencialo, bet tik ne konkurencingumo ar infliacijos sąskaita… Valstybės biudžero lėšas sutaupyti yra paprasčiausia užduotis - net daryti nieko nereikia - tiesiog užšaldyti asignavimus tame pačiame lygyje metams/dviems, nekalbant apie šimtus milijonų gulinčių ant žemės, jei reali pertvarka ir funkcijų optimizavimas būtų atliekami…

"Komercinių bankų oligopolija" :D Supranti, kad tokie kaštai (ne tik bankų, bet ir prekybininkų) bus tiesiog perkelti tiesiai vartotojams ant pečių, nes šitie verslai iš principo turi didelę masto ekonomiją (turguje senai pigiau nenusipirksi, o mokesčių pastarieji tai nemoka dažnai, viską juodai ima). Taip pat, bankų sektoriuje gali pamiršti konkurencijos padidėjimą. Tik iki statybos sektoriaus nuėjus, ten jau masto ekonomija nėra tokia didelė, ir šiaip, ten "didelės" įmonės tik pagal apyvartą, nes žmonių daugelis jų turi mažai, t.y. visiems statybos darbams samdo kitas, smulkias įmones. Užšaldyti asignavimus tiesiog? Tai nekeliame niekam atlyginimų (nuo patarėjų, iki mokytojų), pabrango vaistai - gydysime mažiau? Pabrango statybos darbai 20% - remontuosime 20% mažiau kelių, ir t.t.? Tam, kad atlikti realią pertvarką ir funkcijų optimizavimą, pirmiausia reikia padidinti finansavimą, ir tai trunka ne vienerius ir ne dvejus metus. Nekalbant, kad šiai vyriausybei tai ne pagal pajėgumus padaryti. Nepadarė daug ir ana. Vat panaikinus gyvulių ūkį, kai apmokestinamas pelnas skirtingai pagal sektorių, iškart bent 1,5 mlrd. surinksi. Tik perskirsčius mokesčių surinkimą, didinant turto apmokestinimą ir mažinant pajamų apmokestinimą, nors nuo vidutinio piliečio surinktum tiek pat, iš šešėlio bent ekstra milijardą ištrauksi. Čia bent. Priklausomai, kiek stipriai perkėlinėsi.

Da da, caro svajonė - monopolinė karalystė su masto ekonomija ir milijonais beteisių/beturčių baudžiauninkų ir jokio gyvulių ūkio!

Visada vienintelis argumentas yra absurdum ad ridiculum? Net ir absurdum ad ridiculum atveju, prie ko čia beteisiai ir beturčiai? Jei visi lygūs, tai jau beteisiai ir beturčiai?

Pagal ABIM bankai yra šventa karvė, jų liesti negalima, aplamai NIEKADA. Nes bankai "baisiai supyks" ir viską perkels ant vartotojų ir vartotojai labai verks. Įsivaizduokite, kas būtų, jei kliento mėnesinis krepšelis pabrangų 1-2 Eur, taigi šalyje maras prasidėtų. O šiaip pasiėmėme praeitais metais 500mln solidarumo mokestį, ir nieko, visi gyvi

Tokių kaip tamsta carų - oligopolistų nusamdytų chlapčiukų Bubulum stercus net netraukia iki absudum ad ridiculum kategorijos ;)

Taip skaičiuoti, kaip finminas skaičiuoja - lengvatą nuimsim, ir viskas sukris, ar acizą padidinsim 20% ir 20% daugiau pajamų, yra nesamonė. Gauni max 30%, o ką planuoji, nes atsisakoma daryti, nes nebeapsimoka, kitos landos, šešėlis ir etc.

Dar vienas be absurdum ad ridiculum nieko negali ištraukti. Pasiėmė solidarumo mokestį, maržos paskolų išaugo, indėlių palūkanas greit nuleido. Užtat naujas bankas komercinių paslaugų tikrai nepradės, kai pasižiūrės, kad jei gerai uždirbs, iškart apmokestins extra. O kas būtų, jei padidėtų konkurencija tarp bankų, ir pvz. pasiskolinti būstui, automobiliui, verslui, nereikėtų super likvidaus užstato 2-5x didesne vertei nei paskola, arba pajamų, tik pastovių darbo užmokesčio pajamų, ne iš savo verslo, be kintamos dalies, nuomos ir visų kitų pajamų? Tą pusę milijardo iš mokesčių dėl ekonomikos augimo surinkti būtų juokas. Tik ir gyventojai geriau gyventų, ne tik kad gyvi būtų. Bet kam stengtis auginti, kai galima nuspausti. Koks skirtumas kaip paveiks ekonomiką ir ekosistemą, niekas neišmatuos ko nėra. Tuo tarpu, skolinimo rinka ir toliau Lietuvoje lieka prastai išvystyta, kas yra trikdis spartesniam ekonomikos vystymuisi. Bet vat džiaugiesi, pusę milijardo nugręžė per banką iš besiskolinančiųjų ir pinigus banke laikančių. Besidžiaugi, kad kelnėse šilta, o kad šilta nes prisimyžta - dar nesupratai, daugelis niekada ir nesupras, nes švarių kelnių niekada nemūvėjo, ir nesupranta, kad jos gali būti neprimyžtos.

Kiaušinis kaltas, kad višta per stora, genialu!

Šitą pasaką apie "mistinę konkurenciją" jau klausome 30 metų :) Nieko naujo. Kada suprasime, kad kaime nereikia 10 bankų. Lietuva per maža šalis. Kalbate apie pigesnes paskolas, ar žinote, kiek per paskutinius 5 metus Lietuvoje atsirado įvairių mažų bankų ir įvairiausių finansinių kontorų. Iš kur ta užstrigusi plokštelė "neateina nauji bankai" ? Patys rasite, ar pateikti sąrašą?

Čia kurie atsidarę "maži bankai" skolina panašiomis palūkanomis kaip didieji bankai? Nu va Urbo bankas pradėjo lįsti į būsto paskolas, tai biški prasinešė pro didžiųjų bankų klientus. Bet tik tam segmente, kur konkurencija ir taip dar pusė velnio. O kuris bankas skolina verslui normaliomis sąlygomis? Skaičiaus bankų neužtenka, realiai konkuruoti dėl klientų turi. Kai ėmiau būsto paskolą namo statyboms realiai 3 bankai tik galėjo pateikti pasiūlymą. Ant popieriaus skolino ir daugiau kas, bet užpildai paraišką, ir patys paskambinę klausia, ar didieji skolina? Jei skolina, tai sako mes net neteiksime pasiūlymo. Vienas atsibudo po ~3-4 mėnesių, skambino, klausia ar dar reikia pasiūlymo. Dabar būsto paskolai yra 4 bankai skolinantys būstui. Bet visi bankai į nuomos pajamas žiūrės ir sakys, duok 2 metų pajamas, ir dar padalins iš 2. Individualios veiklos pajamos, reikia kad būtų pastoviai kas mėnesį gaunamos bent 2 metus, jei nepastoviai - netinka. Gauni bonusą algos - netinka, ir t.t. ir t.t. O kas ką padarė, dėl to, kad daugiau konkurencijos pritraukti per pastaruosius 20 metų?

Žmogau, tu rimtai manai, jei bus dar daugiau bankų, tai paskolas beveik nemokamai dalins? Iš serijos, kuo daugiau konkurencijos, tuo pigesnė kaina? Nu ateis dabar koks stambus bankas, jam reikės investuoti milijonus į biuro atidarymą, dar tiek pat milijonų personalui, plėtrai, reklamai ir pan. Nu pasiūlys pigesnę kainą, pervilios kažkiek klientų ir kaip manai, apsimokės? Lietuvos rinka per maža busto paskoloms (kas pelningiausia), bankų ir taip per daug. O komercines paskolas, kurių bankai nedalina (dėl didesnės rizikos), dalina įvairios finansines kontoros. Ką tu čia dar kliedi apie tuos bankus?

Ir dar klausimas, Nejaugi manai, atėjus naujam bankui, tas bankas nereikalaus nei pastovių pajamų nei garantijų nei dar ko, ko reikalauja tradiciniai bankai? T.y. ims ir tikėdami "ant žodžio" visiems į kairę/dešinę paskolas dalins su mažesnėmis palūkanomis? Smegenis įjunk ir pamastyk dar kartą.

Tai sakai, verslui, su 20+ metų nepriekaištinga reputacija, perkant įrengimus už 1kk€ normalu, kad užstatui reikia 3kk€ NT? Ar normalu, kai vienintelės tinkamos fiziniam asmeniui pajamos yra darbo užmokestis, ir gink die nekeisk pajamų formato ar keičiant darbą nepasiimk 2 savaičių atostogų? :D Ar kad nėra krūvos finansinių instrumentų variantų, ar kai statant ūkio būdu, staiga skolina tik <50% NT vertės? Aš ne apie būsto paskolų maržas kalbu, ten jos normalios vienintelės.

Ar pats paskolintum verslui su "20 metų nepriekaištinga reputacija" staklėms, apie kurias tu žalio supratimo neturi kiek jos vertos ir kam jas parduoti vėliau, jei tektų perimti? Kas yra "nepriekaištinga reputacija" bankai žino (įmonėje dirba geras buhalteris ir moka "gražiai" balansus pateikti), todėl jiems neįdomu kokie ten visi gražus, bankui įdomus tik likvidumas ir tai normalu. Dėl paskolos fiziakams, paprastas klausimas, ar man paskolintum savo pinigus už pažadą "dantį duodu, tikrai grąžinsiu, turiu gi pilna chalturkių"?

Visada sakiau, mokestinės sistemos visi taikomi tarifai, su visomis išlygomis turi tilpti į du A4 formato lapus max. Sudėtingesnė mokestinė sistema, didina pačios sistemos išlaikymo kaštus (tiek mokesčius surenkant, tiek juos apskaitant). Išimtys, formuoja nelygybę ir pučia pilkąją zoną, o prie skatinimo neprisideda. Bei išimtis paliekant išimtimis, o ne taisyklių rinkiniu (ūkininkams taikoma per 100 išimčių!), tai ir nelieka gudresnių, bent jau legaliai.

mano mintis - mokesčiai visada yra politika, skaidri arba ne. Neretai popsas, kaip šapokinis-skvernelinis "milijardas milijonui". Ir pasirinkimų politikai turi 2. Arba : 1. sukuri (teisėkūros lobizmas anksčiau buvo daug lengvesnis užsiėmimas) sistemą, kuri labai sudėtinga, ir toj raizgalynėj išskirtine patapusiai grupei leidžia mokėti mažiau mokesčių. Ir dangstai ją kuo gali, nes realiai tai "tavo" grupė. arba 2. sugebi pasiremdamas skaičiais su aiškiom prielaidom paaiškinti, koks variantas optimalus visuomenei. Šiuo atveju ministrui net nereikėjo dangstyti, nes žurnalistas tiek elementariai nesusigaudo (o gal ideologiškai angažuotas, nežinau) kad nesugebėjo paklausti, o kuo dividendų gavėjai tokie išskirtiniai, kokia konkurencinė aplinka kitose šalyse, ir kokios prielaidos-pasekmės jei apmokestintume. O iki 2. mūsų wannabe politikams-ministrams toli gražu.

apie kokias Jūs išimtis kalbate? GPM ilgą laiką buvo 15%, kol darbo užmokesčio ribose kažkokiu būdu tas mokestis pavirto 20%. Buvo kažkada Sodrai mokama 30%, nes tame mokestyje buvo ir GPM'as. Paskui išskyrė mokestį "dėl aiškumo", vėliau vėl sujungė. GPM'as GPMui nėra lygu.

tai jokios ne "išimtys", o sąmoningai sukurta sistema, kurią visom keturiom gina personažai iliustracijoje. Pirmą dešimtmetį GPM tarifai po 1994 buvo 10, 20 ir 30%. Nuo 2003 GPM darbo užmokesčiui buvo net 33%, kitoms pajamoms 15%, ir čia jau kapitalo savininkų lobizmo Seime nuopelnas. Prisimenant, kokio lygio tada buvo politikai ir politika, nieko stebėtino. Kad pajamos nelygu pajamoms, ir yra nusipelniusių mokėti mažiau GPM, yra sena Valiūno ir co dainelė. Dainuojama nuolat, saugant savo atstovaujamos grupės (kapitalo) pajamas nuo mokesčių, kuriuos gaudami pajamas pagal darbo sutartis moka dauguma paprastų mirtingųjų. Kad lengviau būtų saugoti, davė 15% ir tokiems kaip Jūs, kad tuo pačiu save ir juos gintumėt nuo 'plėšikės valstybės' ;-)

prajuokinote ;-)

O sugebėtum paaiškinti paradoksą, kad Lietuva išėjus iš komunizmo gyveno bene tiek pat metų kiek komunizme, tačiau tiek daug liaudies neįvertino didžių Lietuvos pasiekimų, progreso, klestėjimo ir dairosi atgal į komunizmo laikus. Kasčiadoper fenomenas?

Koks čia paradoksas? Prie komunizmo daliai populiacijos dar stovėjo. Kiti pasakų prisiklausę. Nieko bendra su realybe.

Geriau būtų atimti iš neturtingųjų? Nubausti už tai, kad nesugeba praturtėti, kaip čia kažkas komentaruose rašė?

Nu o ką su moterimis ir tapalyčiais daryti, kuriems gyveni.o kokybės kriterijus ne stovėjimas? Kaip anų sentimentus tarybiniams laikams vertinsi?

Dabar ginybos finansavimo pretekstu bus užkelti visi mokesčiai kurie įmanoma, situacijai po kokio penkmečio nurimus, ginybos finansavimas sumažės, bet mokesčių ir pasidėjusios administracijos klasės niekas tikrai nesumažins. Toks vat lėtas varlės ir visų dirbančių virimas, iki tol kol varlė išverta arba stebuklingai pabėga, teritoriją uzurpuoja kiti, (jūkey) ir istorijos ciklas prasideda iš naujo.

išspaudėt ašarą savo skundais, apie tai ko neprivalot, ir kas turi kokią teisę ;-) O kas yra valstybė, nepykite, ne savimi besirūpinantiems džiunglių įstatymo propaguotojams svaičioti. Jei pasiskaitysite, kas iki sovietų Lietuvoj užsiiminėjo labdara - tai buvo turtingiausi ir šviesiausi Lietuvos žmonės. Na, bet čia jau kognityvinis disonansas gali ištikt, nes mokesčiai jums labdara, o labdara tai kažkoks neaiškus plėšikų, biurokratų ir bažnyčios užsiėmimas.

Norintis komunizmo visada žemins norintį laisvės. Bet jūs savo komunizmą kurkite be manęs. Daugelis komunistuojanių šalių netenka savo produktyviausių žmonių. Kitas žingsnis sovietų sąjinga - neleisti išvažiuoti protingesniems. Pagal jus. Čia fašizmas grynas kai verti vienus daryti kažką pagal save.

Tarp labdaros ir mokesčių skirtumas yra toks, kad duodantis labdarą asmeniškai stengiasi kad tie pinigai būtų naudojami naudingai, tuo tarpu mokesčių mokėtojų pinigai naudojami žymiai atsainiau, ir dažnai yra išvis paleidžiami vėjais. t.y daugybės žmonių darbas ir pastangos virsta niekais. Džiunglių įstatymai galioja abiejose pusėse, vienam krašte beždžionės bananus skina ir su niekuo nesidalina, kitam krašte beždžionės daugiau nieko neveikia kaip buriasi į gaujas ir ieško iš ko bananus atimti. Visos modernios valsybės šiaip jau paremtos tais pačiais džiunglių arba gatvės įstatymais - t.y visi dirbantys moka pinigus už "stogą" - apsaugą nuo išorės priešų ir smulkių parazitų kad šie netrugdytų dirbti. (armija išorei, policija ir "gerovės valstybė" vidaus priešų apetitui slopinti). Mauras akivaizdu kuriai klasei priklauso.

varot kaip tikras liberpolitrukas.

Jūs tikriausiai būtumėte prie pirmųjų šaudyti buržujus? Arba minimum į Sibirą ar Trivaravo akmenų skaldyklą išsiųstumėte. Tik kas Jums tokią teisę suteikė ir manote, kad plėšiamieji bus romūs kaip avys?

apsiraminkit su savo aukos sindromu ir fantazijom. Eikit prasivėdint, nes dar koks panikos priepuolius ištiks ;-)

Meskite komunistuoti ir lygiavą įvedinėti prievartinę

Savo gyvybe rūpinkis pats. Kaimynas rūpinasi savo

O apie turtus negalvojate, kad kalbate tik apie gyvybę? Jei ateis okupantas, pirmiausia ką padarys, tai išplėš, sugriaus čia esantį turtą. Jei turtas nerūpi, tuomet kodėl visom keturiom priešinamasi mokečių pakėlimui, kad surinkti pakankamai lėšų gynybai (kai daugelyje ES šalių, net nesančių pafrontėje, jau senokai pelno mokestis yra didesnis)?

Kodėl reiktų kelti PVM, kuris ir taip didelis (nes nėra lengvatinio PVM maisto produktams, ką turi beveik visos ES šalys), o ne didinti pelno mokestį, kuris pas mus yra mažesnis už nemažą dalį ES šalių?

PVM moka visi gyventojai (ir verslininkai asmeniškai), todėl tai tvarios biudžeto pajamos paskoloms gražinti, o dabartinis pelno mokestis konkurencingai skatina investicijas ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje, todėl gyvenimas Lietuvoje gerėja sparčiausiai Europoje.

:D Parodei, kad nesupranti, kaip veikia mokesčiai

Ačiū, dėl tavo komentaro sprendimai tikrai sprendimai.