Perspėja, kad mokesčių reforma kaip akmuo gali išversti ekonomikos vežimą

Tokie pasisakymai dominavo pirmadienį Vilniuje vykusioje diskusijoje „Mokesčių sistema: kaip išsaugoti šalies konkurencingumą ir užtikrinti biudžeto pajamas?“

Renginio metu aptarti šie viešai paskelbti mokesčių pasiūlymai ir jų potencialus poveikis šalies ekonomikai.

Rolandas Valiūnas, didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ (IF) valdybos pirmininkas, apgailestavo, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nebuvo nė vienos reikšmingos investicijos, tačiau per pastaruosius dvidešimt metų Lietuva tikrai nemažai bendrojo vidaus produkto sukūrė iš užsienio investicijų.

„Jeigu iš pafrontės valstybės virsime į fronto valstybę ir jeigu nesirūpinsime tinkamu investicijų klimatu, mūsų laukia liūdnos pasekmės“, – kalbėjo R. Valiūnas.

„Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, kalbėdamas apie gynybai reikalingas naujas biudžeto pajamas, jų augimą siejo su ekonomikos augimu ir tam tikslui kvietė „sudaryti maksimalias sąlygas“.

Jis vardijo, kad į Lietuvą atėjusios tokios kompanijos kaip JAV biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher“ ar „Danske Bank“ paslaugų centras į šalies biudžetą kasmet sumoka šimtus milijonų eurų mokesčių nuo gauto pelno ir samdomų darbuotojų.

„Tokių kompanijų neatėjimas arba, priešingai, pasitraukimas iš Lietuvos – tai kritusio konkurencingumo, pakeltų mokesčių (ir prarastų pajamų į biudžetą) pasekmė“ – sakė R Valiūnas.

„Tie siūlymai, apie kuriuos mes girdime, tai nėra mokesčių pakeitimai, o didžiulė neigiama reforma“, – pridūrė R. Valiūnas.

Prioritetas – auginti ekonomiką

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, pabrėžė, kad visiems rūpi, kaip padidinti pajamas į biudžetą, ir kad, be mokesčių, yra dar bent keturi pajamų finansavimo šaltiniai, kurie gali finansuoti valstybės gynimo poreikius.

„Dabar pateikta reforma gali, atvirkščiai, tas biudžeto pajamas sumažinti, o tuomet mūsų laukia Estijos (kuri kelinti metai iš eilės išgyvena ekonominį nuosmukį) patirtis“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Ji sakė, kad Estijoje, iširus koalicijai, jau atsisakoma planų įvesti papildomą 2% pelno mokestį, atsisakoma planų didinti GPM, paliekamas tik suplanuotas PVM pakėlimas. 

„O mums reikia galvoti, kaip išsaugoti mokesčių bazę. Galvoti, kaip mums kaip mažai valstybei išlikti konkurencingai, pritraukti iš kitų šalių talentų, norinčių čia mokėti mokesčius, kartu neprarasti mūsų mokesčių mokėtojų, kurie mokėtų mokesčius užsienyje“, – sakė LLRI vadovė.

Šaltiniai surinkti daugiau mokesčių

Mokesčių pertvarkos aptarime dalyvavęs Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pakartojo, kad, Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti papildomai 12–13 mlrd. Eur, didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai sukurti pareikalaus vienkartinių, o likusi – nuolatinių pajamų šaltinių.

„Kai išgirsti tokius skaičius, suvoki, kad vien su mokesčių reforma sunku tikėtis tokias sumas surinkti nesugriaunant svarbių ekonomikos elementų“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką (PVM atotrūkį), valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.

Pasak ekonomisto, daugiau lėšų krašto apsaugai valstybė galėtų skirti didindama biudžeto deficitą ir daugiau skolindamasi. Anot jo, Lietuva tai galės daryti lengviau, nes Europos Komisija gynybos išlaidoms netaikys fiskalinės drausmės taisyklių.

Ekonomisto teigimu, dar iki 1 mlrd. Eur valstybė galėtų surinkti pardavusi nereikalingą arba neefektyviai naudojamą turtą – pastatus, valstybės valdomų įmonių akcijas.

N. Mačiulis taip pat pabrėžia, kad nominalus BVP artimiausią penkmetį turėtų augti 5–6% per metus, tai į valdžios sektoriaus biudžetus kiekvienais metais atneš papildomai apie 1,5 mlrd. Eur be jokių mokestinių pakeitimų. 

Taip pat skaitykite VŽ požiūrį: Po „varguolių“ vėliava pasislėpus

Nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, teigė, jog jų keliamas prioritetas pasiekti, kad gynyba būtų finansuojama iš ekonomikos augimo. 

LPK vadovas pasidžiaugė, kad per susitikimą su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi išgirdo, jog ši Vyriausybė kelia tikslą pasiekti, kad šalies BVP iki 2023 m. būtų 100 mlrd. Eur, t. y. augtų po 5 mlrd. Eur kasmet. Nominalus BVP 2024 m. siekė 77,9 mlrd. Eur.

„Daugelis skeptikų pasakytų, kad tai neįmanoma, bet tokias galimybes kaip realias patvirtina 2019–2023 m. skaičiai“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Per minėtus ketverius metus Lietuvos BVP užaugo apie 20 mlrd. Eur. Žinoma, tai nebūtų įvykę be investicijų. 

LPK vadovas atkreipė dėmesį, kad, kone sparčiausiai ES augant atlyginimams Lietuvoje, mūsų gamintojai susidūrė su kritusiu našumu, o jam susigrąžinti reikalingos naujos investicijos.  

Todėl V. Janulevičius ir E. Leontjeva priminė apie poreikį sugrąžinti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.

LLRI vadovė priminė, kad būtent socialdemokratai, kurie dabar yra valdžioje, dar iki Lietuvos narystės ES buvo įvedę nulinį mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.

„Kol nėra įgyvendintas šis neapmokestinamo reinvestuojamo pelno režimas, būtina išvalyti investicinio projekto, MTEP ir kitas investicijas palengvinančias nuostatas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, nuo perteklinių apribojimų“, – teigiama LLR parengtoje apžvalgoje „Efektyvi ir ekonomikos augimui palanki mokesčių sistema“.

Diskusiją moderavęs Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius, atkreipė dėmesį, kad, dar iki prasidedant renginiui, su jo dalyviais aptarė tai, kad Seime tebeveikia Kaimo reikalų komitetas, kuriame svarstomi visi įstatymų projektai, įskaitant mokestinius, kai žemės ūkio sektorius tesukuria tik 4% visos šalies ekonomikos.

„O pramonė, sukurianti penktadalį ekonomikos, tokio komiteto kažkaip neturi, nelygu kokius mokesčius sumoka pramonininkai, o kokius ūkininkai“, – pastabą išsakė diskusijos moderatorius.

Lygiuotis kviečia į Singapūrą, Airiją

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje ir „Investors‘ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas, sakė, kad Lietuva turėtų lygiuotis į nedideles ir lanksčias mokesčių sistemas taikančias ekonomikas, tokias kaip Singapūras ar Airija.

„Manau, kad būdami nepalankioje padėtyje mes turime lygiuotis į tokias šalis ir nesižvalgyti į Prancūziją ar Švediją, kitas valstybes, kuriose galioja progresiniai mokesčiai“, – kalbėjo N. Nedzinskas.

„Dirbame mes su visu pasauliu, tai tos šalys, kurios yra nedidelės ir mobilios, būtent pritraukia investicijas“, – pridūrė mokesčių ekspertas.

Siūlo valdžios išlaidas „įšaldyti“ 2025 m. lygyje

Simonas Gentvilas, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas, sakė, kad prie tikslo stiprinti gynybą viešasis sektorius galėtų prisidėti tuo, kad 2025 m. lygyje būtų įšaldyti ministerijų ir kitų valdžios institucijų asignavimai, o visas mokestinis prieaugis būtų skirtas krašto apsaugai.

„Tai iš anksto duotų signalą visoms institucijoms, visoms ministerijos, kad reikia pradėti taupyti, nes kitus metus gyvensime su taip pačiais asignavimais. O mokestinis augimas būtų naudingas tiktai Krašto apsaugos ministerijos finansavimui“, – diskusijoje teigė S. Gentvilas, buvęs aplinkos ministras.

Be to, reikėtų kalbėti ir apie valstybės aparato efektyvinimą bei jo mažinimą, nes šiuo metu Lietuvoje viešajame sektoriuje, anot politiko, dirba 28% visų dirbančiųjų, kai palyginti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos narių vidurkis siekia 19%.

Viceministras nepalaikė didesnio PVM

Eglė Treinienė, AB „Orlen Lietuva“ mokesčių ir muitinės procedūrų direktorė, diskusijoje kalbėjo, kad įmonė yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje, tačiau pelno mokesčio ji kelerius metus jau nemoka, nes naudojasi investicinio projekto lengvata, tad planuojami tarifo pokyčiai įmonei, kol taikoma ta lengvata, įtakos neturėtų.

„Tačiau bendrovės akcininkui kyla klausimas, kodėl, jau vieną kartą pakėlus pelno mokesčio tarifą nuo 2025 m., planuojamas dar vienas pakėlimas verslui?“ – pažymėjo E. Treinienė.

„Suprantame, kad gynybai reikalingos papildomos pajamos, ir pasisakome už PVM didinimą kaip visuotinį mokestį“, – kalbėjo E. Treinienė.

Už PVM pakėlimą 1–2 proc. punktais pasisako dalis ekonomistų, pramonininkai. VŽ kalbinti ekspertai ir institucijų vadovai mato tris kelius: kelti PVM standartinį tarifą, atsisakyti lengvatų ir surinkti daugiau mokesčio iš šešėlio.

O aptarime dalyvavęs Kristupas Vaitiekūnas, finansų viceministras, atšovė, kad dažnai girdimas siūlymas didinti PVM šiai Vyriausybei nėra priimtinas, nes dėl tokio sprendimo labiausiai nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„PVM didinimas 1 proc. punktų turbūt problemos neišspręstų. Be to, kai sakoma, kad nieko čia tokio, tai prisiminkime, kad daugiau kaip 70% uždirba mažiau nei vidutinis atlyginimas“, – sakė viceministras.

E. Treinienė kalbėjo, kad nors galbūt mažiau uždirbantiems tektų didesnė našta, tačiau, kaip ir verslui, taip ir gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų turėtų rūpėti, kad Lietuvoje jie gali gyventi saugiai.

E. Leontjeva papildė, kad mažiausiai ekonomikai kenkia netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip PVM. 

„Ir tikrai, didinti pelno mokestį, kuris buvo jau kartą padidintas, ir numatyti stipriai progresinius mokesčius, reiškia įtraukti visus Lietuvos žmones į tokių mokestinių schemų žaidimą su mūsų valdžia, o tai mūsų sąlygomis nėra labai palankus scenarijus“ – kalbėjo E. Leontjeva.

Tarp kitų keturių šaltinių, be mokesčių biudžeto pajamoms padidinti, LLRI prezidentė apibendrindama diskusiją įvardijo valstybės turto ir žemės privatizavimą, viešųjų paslaugų (valdžios aparato) efektyvinimą ir biudžeto išlaidų mažinimą, pirmiausia ekonomikos augimo užtikrinimą.

„Vien tik mūsų vienaragiai iki 2030 m. žada pasiekti, kad šalies BVP augtų iki 20%. Todėl reikia užtikrinti tokias mokestines sąlygas, kad mūsų jaunos industrijos galėtų augti, o ne išsikeltų iš Lietuvos, nes visi, kurie neturi šalyje gamyklų, labai lengvai gali pakeisti savo buveines, ir tuomet tiesiog neteksime tos mokesčių bazės, kurią dabar turime“, – sakė LLRI vadovė.