R. Žemaitaitis sako, kad kita savaitė bus skirta mokesčiams, V. Čmilytė-Nielsen abejoja, ar pavyks priimti pakeitimus
Anot Remigijaus Žemaitaičio, daugumos partneriai artėja prie susitarimo dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų.
„Mokesčiai – pagrindinis klausimas. Šiandien ir rytoj praktiškai baigiame su NT (mokesčiu – BNS) išgryninti gaires, GPM baigiame išsigryninti“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
„Kitą savaitę pagrindinis dalykas bus mokesčiai“, – pridūrė jis.
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicijos taryba susirinks esant poreikiui – tikėtina, kitą savaitę.
„Kai susitarsime dėl mokestinių korekcijų, tada, matyt, reikės susirinkti visai koalicijai ir susitarti, kaip bus balsuojama“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
R. Žemaitaitis siūlo 20%, 25–27% ir 35% GPM tarifus, tačiau ragina neskubėti su NT mokesčiu, kol Registrų centras nenustatė mokestinių būsto verčių nuo 2026-ųjų metų.
Po pirmojo koalicijos partnerių darbo grupės dėl mokesčių susitikimo socialdemokratas Algirdas Sysas BNS sakė, jog daugiausia diskusijų kyla dėl NT mokesčio.
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę sakė, jog mokesčių pakeitimai suinteresuotoms visuomenės grupėms bus pristatyti per artimiausias dvi savaites, o Seimą jie galėtų pasiekti maždaug po mėnesio.
Valdantieji tikina, jog mokestiniai pakeitimai „nebus drakoniški“, nekenks verslui ir žmonėms.
VŽ rašė, jog Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16% iki 18%, o lengvatinį – nuo 5% iki 8% Taip pat siūloma taikyti du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32%, ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10% tarifais, įvesti cukraus mokestį.
Be to, ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20.000 Eur Registrų centro nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2% iki 2% tarifus. Tokiai kartelei nepritarimą yra išreiškę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
V. Čmilytė abejoja, ar dėl mokestinių pakeitimų bus susitarta
Seimo vicepirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako abejojanti, ar Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai Seime bus priimti.
„Klausimas, ar mokestiniai pasiūlymai bus patvirtinti, nes (...) koalicijoje trūksta vieningos pozicijos. Matome visų partnerių žiūrėjimą į priešingas puses“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, šiuo metu tik pavieniai mažesni koalicijos partneriai pasisako, jog vienam ar kitam pasiūlymui nepritartų, todėl kol kas nėra aišku, kaip ketinama didinti gynybos finansavimą.
„Yra dalis, kuri sako, kad turėtume finansuoti gynybą iš skolinimosi ir iš ekonomikos augimo (...), yra požiūris – socialdemokratų šiuo atveju, kad reikia didinti išlaidas, nieko iš esmės nemažinti ir viskas stebuklingu būdu kažkaip išsispręs. Ir vėlgi yra „Nemuno aušros“ požiūris – na, ten nėra vienos vertybinės linijos – jis labiau situacinis“, – teigė parlamento vicepirmininkė.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, liberalai pritartų siūlymui gynybą finansuoti iš skolinimosi ir ekonomikos augimo.
Liberalų lyderė sausio pabaigoje yra sakiusi, kad diskusijos dėl lėšų paieškos gynybos finansavimui atrodo chaotiškos, o besimėtant skirtingomis idėjomis apie lėšų šaltinius visuomenėje sukeliama nežinomybė, kuri didina nepasitikėjimą.
BNS anksčiau rašė, jog Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Taip pat siūloma taikyti du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc., ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, įvesti cukraus mokestį.
Be to, ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20.000 Eur Registrų centro nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2% iki 2% tarifus.
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę sakė, jog mokesčių pakeitimai suinteresuotoms visuomenės grupėms bus pristatyti per artimiausias dvi savaites, o Seimą jie galėtų pasiekti maždaug po mėnesio.
Vyriausybė siekia mokesčių pakeitimus priimti pavasario Seimo sesijoje, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Valdančiąją koaliciją sudaro Socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
