G. Paluckas: mokesčių pakeitimai nebus „drakoniški“ nei verslui, nei gyventojams
Papildyta antru skirsniu
„Šnekame apie tuos mums įprastus, suprantamus mokesčius, mokesčių tarifus, išlygas. Bet kaip sakyta jau ne kartą ir prezidento pabrėžta – mokestinės permainos nei dramatiškos, nei drakoniškos, nemažins mūsų verslo konkurencingumo, mūsų vartojimo, mūsų asmeninių finansų taip pat stipriai nepalies“, – trečiadienį po parlamentinių partijų lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Paluckas.
Vis dėlto premjeras tikino, jog mokesčių pakeitimai jau 2026 metais turės „gana rimtą efektą“ ekonomikai, o kartu ir gynybos finansavimui. Daugiau lėšų krašto apsaugai taip pat padės surinkti ekonomikos augimas, skolinimasis, pridūrė jis.
„Bus ir papildomas prieaugis, kurį generuos ne tik ekonominis augimas, kuris iš esmės bus nukreipiamas į viešųjų paslaugų teikimą, darbo užmokesčio didinimą ir panašiai, bet taip pat ir mokestiniai pakeitimai duos gana rimtą efektą, kuris leis tvariau finansuoti didesne apimtimi gynybą“, – kalbėjo G. Paluckas.
Anot jo, politiniai lyderiai sutaria, jog tam valstybė trumpuoju laikotarpiu neišvengiamai turės skolintis iš tarptautinių finansų institucijų: „Tai yra faktas.“
Vyriausybės vadovas kartu pareiškė esąs tikras, jog koalicijos partneriai vieningai pritars krašto apsaugos finansavimo didinimo planui.
Jis taip pat pranešė, kad koalicijos taryba jau kitą savaitę susitiks aptarti mokesčių pakeitimų.
Anot jo, nors tarp Vyriausybės siūlymų nebus naujų mokesčių, be kita ko, svarstoma įvesti vadinamuosius „nuodėmių“ mokesčius, pavyzdžiui, cukraus mokestį, taip pat apmokestinti saldžius energinius gėrimus.
Premjeras patikino, jog konkretūs pasiūlymai parlamentą pasieks pavasario sesijoje, kurioje jie turėtų būti priimti norint, kad įsigaliotų nuo kitų metų, tai yra, po šešių mėnesių: „Bus pateikti įstatymo projektai su sumodeliuotu poveikiu biudžetui ir tada bus gilesnė diskusija.“
„Visi siūlymai sveikintini ir priimtini svarstyti“, – pridūrė premjeras.
VŽ duotame interviu praėjusių metų pabaigoje, G. Paluckas teigė, jog ne visi mokestiniai sprendimai „bus skanūs“.
Premjeras trečiadienį taip pat sakė su prezidentu aptaręs gynybos obligacijų patrauklumą – už jas dabar siūlomos palūkanos, palyginti su kitais investavimo instrumentais, yra mažos – tik 2%.
„Kartais geriau saviems truputį permokėti, bet permokėti saviems, kad pinigai, palūkanos liktų Lietuvoje nei tuos pinigus palūkanų pavidalu išvežti į užsienį. Nes jie tada ekonomikoje nedalyvauja“, – sakė premjeras.
Per keturis mėnesius nuo platinimo pradžios gynybos obligacijų išplatinta tik už 18,3 mln. Eur.
Aukščiausi valstybės pareigūnai ieško šaltinių gynybos finansavimui didinti, po to, kai sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, jo iki 2030-ųjų krašto apsaugai reikia papildomų 12 mlrd. Eur.
Tarp galimų finansavimo šaltinių – Europos stabilumo mechanizmas
Vėliau Vyriausybėje kalbėdamasis su žurnalistais G. Paluckas sakė, kad dar vienas galimas gynybos finansavimo šaltinis galėtų būti Europos stabilumo mechanizmas (ESM).
Pasak premjero, ši paramą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos valstybėms teikianti tarpvyriausybinė organizacija turi sukaupusi apie 450 mlrd. Eur, kurie galėtų būti skolinami Lietuvai ir kitoms regiono šalims.
„ESM, kuris paprastai būdavo naudojamas šalį ištikus kažkokiems finansiniams iššūkiams, dabar guli 450 mlrd. Eur. Jie gali paskolų forma finansuoti struktūrinius pokyčius gynybos sektoriuose“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė G. Paluckas.
„Jei pavyks atrakinti ir ESM paskolų fondus, pinigų tikrai nepritrūks“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Tai yra svarbu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono šalims“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos skolinimąsi iš Europos investicijų banko (EIB) karinės infrastruktūros projektams, Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog ši finansų institucija skolina vienomis palankiausių sąlygų: „Kitų finansinių institucijų pinigų kaina yra šiek tiek didesnė.“
Kaip skelbta, finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį patvirtino apie pasiektą susitarimą su EIB, kuris dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte. Vokietijos brigadai reikalingas projektas bus įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. EIB finansuos didelę dalį maždaug 1,5 mlrd. Eur vertės projekto.
Tuo metu premjeras antradienį sakė, kad EIB Lietuvai iš viso galėtų paskolinti 2–3 mlrd. Eur visiems infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak jo, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau biudžeto ar iš kitų šaltinių pasiskolintų lėšų ginkluotės įsigijimui.
Prezidentūra pateiks įstatymų pakeitimus dėl griežtesnių sankcijų už PVM grobstymą
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pavasarį žada teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su didesne Lietuvos banko (LB) pelno įmoka į valstybės biudžetą bei griežtesnėmis sankcijomis už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Vienas bus dėl Lietuvos banko atskaitymų į biudžetą, nes dabartinis atskaitymų modelis yra nukreiptas į praeitį“, – po susitikimo su parlamentinių partijų lyderiais, su kuriais kalbėta apie gynybos finansavimo šaltinius, žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Antras projektas susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų ir yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguojama į tokią veiklą, ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – teigė šalies vadovas.
2023 metais uždirbęs 23,64 mln. Eur pelno, pernai Lietuvos centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. Eur.
Siūlo naudoti Lietuvos valiutos atsargų investicijų grąžą
G. Nausėda trečiadienį pakartojo, jog siekiant didesnio gynybos finansavimo Lietuva pirmiausia turės „labiau naudotis skolinimosi instrumentais“.
„Turime elgtis nestandartiškai, ieškoti kūrybinių sprendimų tiek Europoje, tiek ypatingai Lietuvoje“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius vasario pradžioje teigė, jog skatinant ekonomiką iš jos būtų galima surinkti 30–40% pajamų iš gynybai reikalingų papildomų 12 mlrd. Eur, dar apie 30–40% galėtų būti skolinamasi, o likusią dalį padengtų būtent šešėlio mažinimo priemonės bei didesnė LB pelno įmoka.
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, G. Nausėda sausį interviu BNS pasiūlė tai daryti naudojant ir Lietuvos valiutos atsargas.
Daugiau nei 7 mlrd. Eur siekiančios atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius yra sakęs, kad Lietuvos banko pelnas didele dalimi yra susijęs su šių atsargų investicijų grąža.
Pagal Lietuvos banko įstatymą dabar jo pelno įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70% paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio.
LB 2022 metais neuždirbo pelno, todėl 2023 metais pirmą kartą nuo 1993 metų (tiek siekia LB turima informacija) nepervedė pelno įmokos į biudžetą. 2021 metais LB buvo uždirbęs 37,99 mln. Eur pelno ir į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. Eur. Tai buvo didžiausia suma nuo 2012-ųjų.
Iš 2020-ųjų pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 16,6 mln. Eur, iš 2019 metų – 13,8 mln. Eur, iš 2018 metų – 12,7 mln. Eur. Ankstesniais metais LB visada mokėjo pelno įmokas valstybei.
Premjeras G. Paluckas sako, kad Vyriausybė bei valdantieji socialdemokratai pritars prezidento G. Nausėdos pataisoms, susijusioms su didesne Lietuvos banko (LB) pelno įmoka į valstybės biudžetą, tačiau siūlymas dėl griežtesnių sankcijų už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą dar bus diskutuojamas.
„Pasiūlymas dėl Lietuvos banko pelno įmokos skaičiavimo metodikos pakeitimo buvo pristatytas šiek tiek anksčiau. Mes su prezidentu esame apie tai bendravę, taip pat su LB pirmininku (Gediminu Šimkumi –BNS) esame apie tai šnekėję. Iš tiesų tai yra geras pasiūlymas ir tiek socialdemokratai, tiek Vyriausybė jam tikrai pritars“, – BNS po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.
„Kalbant apie pridėtinės vertės mokesčio įstatymo keitimą, taikant baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui, kuris galimai dalyvauja mokesčių vengimo schemose, reikės dar padiskutuoti, nes galų gale yra tam tikra nekaltumo prezumpcija ir yra kitos priemonės, kuriomis mes gebame užtikrinti PVM grobstymo schemų konstravimą“, – sakė premjeras.
Partijų atstovai remia, bet su niuansais
Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, po susitikimo teigė, kad lėšos krašto apsaugai pirmiausia turi būti didinamos iš uždirbtų pinigų.
„Kalbant apie tvarų finansavimą, pinigai uždirbami skatinant mūsų ekonomiką, investicijas, yra Ekonomikos ministerijoje parengtas ambicingas planas, kaip galima užtikrinti tvarų finansavimą, o trumpalaikėmis priemonėmis, kuriomis reikės įgyvendinti (VGT sprendimą – BNS) Vyriausybė ieško sprendimų, konkretūs šaltiniai yra“, – žurnalistams sakė jis.
Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – išrinktasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas užtikrino, kad konservatoriai remia idėją gynybai papildomai skirti 12–14 mlrd. Eur.
Jis pabrėžė, kad norint atgrasyti Rusiją nuo užpuolimo neužtenka stiprinti kariuomenę, bet reikia investuoti ir į visuotinę gynybą.
Buvęs krašto apsaugos ministras sakė per susitikimą priminęs siūlymą denonsuoti priešpėstinių minų naudojimą draudžiančią Otavos konvenciją. Anot jo, nors dėl to galutinio sprendimo dar nėra, bet einama „gera kryptimi“.
„Jei rimtai kalbame, kad stabdysime priešą prie sienos, mes privalome denonsuoti Otavos konvenciją, tokiu būdu įgytume pajėgumą, kurį būtų galima kombinuoti su prieštransportinėmis, prieštankinėmis minomis, priešpėstines minas turėti su visais mūsų fiziniais barjerais“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Kairys teigė, kad partija remia gynybos stiprinimą, tačiau akcentavo, jog nepalaikys mokesčių keitimo išimtinai vienai visuomenės grupei, taip pat tokių pakeitimų, kurie galėtų stabdyti ekonomikos augimą.
„Ko kitos partijos labai neakcentavo, mums būtų įdomu gilinti šią diskusiją ir ieškoti sprendimų kalbant apie valstybės turtą, valstybės kontroliuojamas įmones, jų dalinį privatizavimą ir panašiai“, – po susitikimo sakė liberalas.
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė užtikrino, jog „valstiečiai“ remia visas priemones, „kurios šiandien buvo aptartos“.
Kita vertus, ji pažymėjo, kad partijos atstovai Seime nepalaikys mokesčių didinimo: „Didinti mokesčius šiuo metu nėra tinkamas metas, nebent kalbėtume apie sveikatai žalingų produktų apmokestinimą.“
Anot jos, dabar pagrindinis papildomų lėšų šaltinis krašto apsaugai turėtų būti skolinimasis, o mokesčius didinti galbūt būtų tinkamesnis laikas 2028–2029 metais.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis pranešė susitikimo dalyviams įteikiąs savo partijos siūlymus.
Tarp jų – stiprinti karinę pramonę, apmokestinti bankų aktyvus 0,4% tarifu, įvesti moratoriumą priedų ir premijų mokėjimui valstybės bei savivaldybių įstaigose, skolintis iš Lietuvos piliečių, mokant iki 5% palūkanas, netaikyti Mastrichto kriterijų skolinantis gynybai.
„Valdžios institucijoms taip pat (reikėtų – BNS) atsisakyti utopinio žaliojo kurso, nes jis daro Europą nekonkurencingą“, – teigė W. Tomaszewskis.
Aukščiausi valstybės pareigūnai toliau ieško šaltinių gynybos finansavimui didinti, po to, kai sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, jo iki 2030-ųjų krašto apsaugai reikia papildomų 12 mlrd. Eur nacionalinei divizijai sukurti ir vokiečių brigadai priimti.
