10 priežasčių, kodėl holdingas yra geriau nei įmonė vienišė

„Dirbdama su mokesčiais matau, kad beveik joks kitas sprendimas neduoda didesnės naudos investuotojui ar akcininkui kaip holdingas. Jeigu jį turėtumėte, 99,9% tikimybė, kad jis jums „uždirbtų“ nemažai pinigų“, – kalba Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė, mokesčių ekspertė.

Holdingo struktūra, anot jos, yra beveik visais atvejais naudingas ir paprastai nesunkiai įgyvendinamas sprendimas.

„Net keista, kad daugeliui verslų tai tebėra naujovė, o holdingų Lietuvoje turime palyginti nedaug“, – sako S. Dagilytė.

Patikimos statistikos, kiek holdingų ir įmonių grupių veikia Lietuvoje, nėra. Juridinių asmenų registre (JAR) nėra registruojami jokie duomenys, kad juridinis asmuo yra kontroliuojanti bendrovė, VŽ nurodė Registrų centras. Šių duomenų nefiksuoja ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Tiesa, įstatymas numato, kad patronuojanti įmonė privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas (FA). Konsoliduotas FA už 2023 m. yra pateikusios 405 įmonės, 2022 m. tokių buvo 389.

Kaip VŽ informavo VMI, 2024 m. buvo 773 mokesčių mokėtojai, kurie kontroliuojančių bendrovių veiklą buvo nurodę kaip pagrindinę. Metais anksčiau tokių buvo 621.

„rekvizitai.lt“ duomenimis, vien praėjusiais metais buvo įsteigtos 52 įmonės, kurių pavadinime yra žodžiai „holdingas“ arba „holdings“. 

Gausūs pranašumai

„Lietuvoje galioja palankus holdingams režimas, kai antrinių įmonių akcijas galima parduoti, neapmokestinant iš akcijų pardavimo gauto pelno. Taigi, holdingas gali gauti neapmokestinamų antrinės bendrovės pardavimo pajamų, kurias gali toliau investuoti į kitus verslus“, – vieną svarbių pranašumų mini Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros „Widen“ partneris, mokesčių grupės vadovas, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys.

Be to, kontroliuojančioji įmonė sudaro sąlygas neapmokestinti gaunamų dividendų iki to momento, kol jų negauna akcininkai – fiziniai asmenys, nurodo Egidijus Kundelis, profesinių paslaugų bendrovės EY Mokesčių skyriaus vyriausiasis projektų vadovas.

Todėl ji gautus dividendus gali panaudoti paskoloms teikti, antrinių įmonių įstatiniam kapitalui didinti, nuostoliams padengti, kitų įmonių akcijoms ar obligacijoms įsigyti ir pan.

„Paskolos bus teikiamos už rinkos palūkanų normą, palūkanų pajamos bus apmokestinamos pelno mokesčiu“, – atkreipia dėmesį jis.

Daugiau grąžos iš pelno

S. Dagilytė apibendrina: holdingai gali padėti „uždirbti“ trimis būdais – pasinaudojant dividendų apmokestinimo lengvata, akcijų pardavimo pajamų lengvata bei galimybe perkelti nuostolius tarp grupės įmonių.

Ji pateikia palyginimą. Pavyzdžiui, fizinis asmuo nusipirko dviejų bendrovių (bendrovės „A“ ir bendrovės „B“) akcijas, kurių kiekvienos 100% akcijų kainavo po 100.000 Eur. Bendrovę „A“ asmuo įsigijo tiesiogiai, o bendrovę „B“ – per holdingą. Kitais metais abi bendrovės išmokėjo po 10.000 Eur dividendų, o dar po dvejų metų abi įmonės buvo parduotos – kiekviena už 150.000 Eur.

Iš bendrovės „A“ fizinio asmens gauti dividendai buvo apmokestinti 15% gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o bendrovė „B“ dividendus holdingui sumokėjo be mokesčių. Akcijų pardavimo pelnas fiziniam asmeniui buvo apmokestintas 15% GPM, o holdingas iš bendrovės „B“ pardavimo gautam pelnui pritaikė lengvatą ir mokesčių nemokėjo.

„Ir nors abi įmonės investuotojui atnešė identišką pelną, iš bendrovės „A“ uždirbta grąža bus 9.000 Eur mažesnė nei iš bendrovės „B“, – skaičiuoja S. Dagilytė. 

Arba, pardavus sėkmingą įmonę, kai pelnas iš sandorio sudarė, tarkime, 1 mln. Eur, holdingą Lietuvoje turinčiam akcininkui išsiimant pelną dividendais reikės sumokėti 150.000 Eur mokesčių (0% pelno mokesčio ir 15% GPM). 

O jei akcininkas holdingo neturi, mokesčiai sudarys 191.000–200.000 Eur (priklausomai nuo kitų jo pajamų, taikomas 15% arba 20% GPM tarifas).

Tiesa, galioja ir tam tikros išlygos: Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė turi valdyti ne mažiau kaip 10% balsus suteikiančių akcijų dividendus išmokėjusioje Lietuvos įmonėje ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą (arba turėti tokį ketinimą ir jį faktiškai įvykdyti).

Turint holdingą, galima „uždirbti“ ir pasinaudojus įstatymuose numatyta galimybe perkelti nuostolius tarp holdingo grupei priklausančių bendrovių, jei viena jų uždirbo pelno, o kita patyrė nuostolių.

„Nuostolio perkėlimas sudaro galimybę mokėti pelno mokestį (PM) nuo bendro rezultato, pavyzdžiui, iš 20.000 Eur pelno atėmus 5.000 Eur nuostolio, PM būtų mokamas tik nuo 15.000 Eur“, – skaičiuoja S. Dagilytė.

O jei holdingo nėra – nėra ir nuostolio perkėlimo galimybės. Tad minėtu atveju 16% PM reikėtų mokėti nuo 20.000 Eur.  

Svarbiausios priežastys – ne mokestinės

Tačiau pagrindinės holdingų kūrimo priežastys nėra mokestinės – jie labiausiai praverčia, norint efektyviau valdyti bei plėtoti verslus.

E. Kundelio teigimu, jei verslas yra gana didelis ir diversifikuotas, holdingas ir jam pavaldžių antrinių įmonių voratinklis yra neišvengiama būtinybė – tik tokia struktūra, anot jo, sudaro prielaidas efektyviai verslą valdyti ir vystyti, išnaudoti aplinkos galimybes, koordinuoti antrinių įmonių veiksmus ir minimizuoti rizikas.

Tokius siekius mini ir patys verslai. Kaip aiškina Jolanta Grašienė, „SBA grupės“ viceprezidentė, neseniai įvykdytu struktūriniu pokyčiu, kai „SBA grupės“ akcijos buvo perleistos kontroliuojančiajai UAB „Scitus Investments“, siekta aiškiai atskirti strateginių investicijų, susijusių su SBA grupės pagrindiniais verslais, bei finansinių investicijų valdymą.

Jos teigimu, finansinių investicijų valdymas turi savitą specifiką, todėl buvo priimtas sprendimas šią veiklą atskirti nuo pagrindinių grupės strateginių verslų.

„Scitus Investments“ tapo ne tik kontroliuojančiąja bendrove „SBA grupei“, valdančiai tokius strateginius verslus kaip baldų gamyba ir NT vystymas, bet ir platforma, kuri ateityje sieks tapti aktyvia finansine investuotoja į kitas sritis – privataus kapitalo, rizikos kapitalo, NT ir kredito fondus bei perspektyvias įmones visame pasaulyje“, – VŽ sakė J. Grašienė.

Kontroliuojančiose įmonėse, pasak E. Kundelio, dažniausiai yra centralizuojamos pagrindinės (strategija, finansai, rinkodara ir pan.) ar palaikančios (apskaita, IT, žmogiškieji ištekliai ir t. t.) verslo valdymo funkcijos.

Tam tikrais atvejais kontroliuojančiųjų įmonių veikla gali apimti ir finansavimą – holdingui paprasčiau derėtis su finansuotojais dėl palankesnių sąlygų ir perskolinti gautas lėšas antrinėms įmonėms.

Holdingui reikia subręsti 

Poreikis steigti kontroliuojančiąją bendrovę atsiranda tada, kai verslas pasiekia tam tikrą išsivystymo etapą ir veiklos mastą, sako ekspertai. 

„Brandaus verslo požymiai – stabili, pelninga veikla, susiformavusios atskiros veiklos kryptys, įsigyjamas reikšmingas turtas ir pan. Taip pat tai augantys verslai, kurie vykdo plėtrą per jau veikiančių verslų įsigijimo sandorius arba naujų įmonių steigimus“, – holdingo kūrimo prielaidas vardija E. Kundelis.

Tą patį kalba ir A. Šidlauskas – verslui pradėti galvoti apie holdingo kūrimą reikia tada, kai jis tampa gana brandus, „aplimpa“ keliomis skirtingomis veiklomis, įsigyja patalpų ar kito nekilnojamojo turto (NT).

„Tai aiški indikacija, kad galima išskirti veiklas ir turtą į atskiras įmones ir taip valdyti verslo riziką. O holdingas arba pasyviai užsiims akcijų valdymu, arba teiks valdymo paslaugas grupės bendrovėms“, – aiškina A. Šidlauskas.

Viena didžiausių holdingo struktūros naudų, anot E. Kundelio, yra tai, kad tokia įmonė padeda sukurti skėtinę struktūrą, kurioje verslo rizikos atskiriamos nuo turto, t. y. verslas veiklas ir turtą gali perkelti į atskiras bendroves, o jų akcijas valdyti per holdingą.

„Nepasisekus, pavyzdžiui, vienos įmonės veiklai, kreditorių reikalavimai būtų pareikšti tik į tą veiklą vykdančią įmonę, bet ne į turtą, kuris priklauso turto įmonei ir buvo išnuomotas veiklą vykdančiai įmonei. Ir ne į kitas grupės įmones, kurios vykdo savarankiškas veiklas“, – aiškina E. Kundelis.

Tačiau reikia turėti galvoje, kad struktūroje, kurioje turtas yra atskirtas nuo verslo, nebus galimybių pasinaudoti investicinių projektų lengvata ir dvigubai atskaityti naujos įrangos įsigijimo išlaidų, nes turto nuoma netenkina investicinių projektų lengvatos reikalavimų, atkreipia dėmesį EY mokesčių ekspertas.

„Matomos“ ir „nematomos“ sąnaudos

Tačiau holdingas nėra būtinas, jei verslas plėtojamas tik vienoje srityje, jo veiklos mastas nedidelis, pelningumas – nedidelis ar svyruojantis, nėra reikšmingų investicijų į ilgalaikį turtą, sako E. Kundelis. 

„Holdingo steigimas, administravimas ir likvidavimas kainuoja, o tokioms išlaidoms įvertinti neretai skiriama per mažai dėmesio“, – atkreipia dėmesį jis.

Kontroliuojančiosios įmonės įkūrimo sąnaudos, anot jo, yra vienkartinės, paprastai jas būna lengva numatyti ir jos nėra didelės.

Tačiau tokią įmonę reikia išlaikyti, o jos išlaikymo kaštai, anot E. Kundelio, gali būti „matomi“ ir „nematomi“.

„Matomi“ kaštai yra pastovūs – jie gali apimti veiklos turinio sukūrimą ir palaikymą, apskaitą, konsolidavimą, auditą, valdymo mokesčius, jų pagrindimą ir pan.

Praktikoje šios sąnaudos gali būti reikšmingai didesnės, negu buvo prognozuota, atkreipia dėmesį EY ekspertas. Todėl, prieš imantis kurti holdingą, jas reikia pasistengti realistiškai apskaičiuoti. 

„Nematomų“ sąnaudų, anot jo, įvertinti praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, kiek „kainuoja“ tai, kad konsoliduotas finansines ataskaitas galės matyti valstybės institucijos, konkurentai, – kai kuriais atvejais verslams tai gali būti neparanku. 

„Bet verslas gali sumažinti tokias „nematomas“ sąnaudas, jei kontroliuojančiąja įmone pasirinks mažąją bendriją (MB), kuri neturi prievolės rengti konsoliduotų finansinių ataskaitų“, – sako E. Kundelis.

Neretai užmirštama ir tai, kad holdingą gali tekti likviduoti, o tai gali gana ilgai užtrukti ir papildomai kainuoti.

„Skubus investicijų ir veiklos perkėlimas iš kontroliuojančiosios įmonės gali būti apmokestintas, o neapmokestinamas perkėlimas bus galimas tik esant pakankamam veiklos turiniui, kurio nebus galima sukurti atgaline data. Taip pat likvidavimo atveju VMI gali atlikti holdingo patikrinimą už paskutinius 3–5 metus“, – aiškina EY mokesčių ekspertas.

Lietuvoje ar už jos ribų

Verslas, galvojantis apie kontroliuojančiąją bendrovę, turės apsispręsti ir dėl to, kur ją naudingiau steigti – Lietuvoje ar kurioje kitoje šalyje.  

„Dažnas pamąsto apie užsienio įmonės steigimą šalyje, kur mokesčių našta mažesnė ar mokestinė aplinka stabilesnė. Tačiau sprendimą reikia priimti gerai išanalizavus finansinius, mokestinius ir teisinius tokios veiklos aspektus“, – sako A. Šidlauskas.

Pasak S. Dagilytės, jei holdingas kuriamas už Lietuvos ribų, vietoj mokestinės naudos jis gali atnešti papildomų išlaidų.

„Tokiam holdingui praktikoje gali būti keliami kur kas sudėtingesni turinio reikalavimai dėl darbuotojų, biuro, veiklos nei lietuviškam holdingui. O neįvertinus ir neišpildžius jų tinkamai, dividendai gali būti apmokestinti papildomu pelno mokesčiu“, – aiškina S. Dagilytė.

Pirmiausia, anot A. Šidlausko, reikėtų įsivertinti užsienio šalies mokestinę aplinką – ar tikrai mažesnis PM ar GPM nevirs didesniais mokesčių kaštais.

„Pavyzdžiui, jei Estijos mokesčių rezidentas įsteigia įmonę Estijoje ir iš jos išima dividendus, jie nėra apmokestinami atskirai pelno ir GPM mokesčiais, o iki 2025 m. reikėjo mokėti vieną 20% tarifą. Bet jei įmonę Estijoje įsteigia Lietuvos rezidentas ir gauna dividendų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vertina, kad Estijoje buvo sumokėtas tik PM, o Lietuvoje reikia dar sumokėti GPM“, – aiškina A. Šidlauskas.

Todėl galutinai Lietuvos rezidentas papildomai mokėtų 15% GPM, o tai būtų daugiau, nei būtų sumokėjęs Lietuvoje.

Anot A. Šidlausko, reikėtų neužmiršti ir steigimo bei palaikymo – apskaitos tvarkymo, audito, teisinių ir pan. sąnaudų. Jos užsienyje taip pat gali būti didesnės.  

„Jei sumos iš verslo, ateinančios į holdingą, nėra didelės, visus mokesčių sutaupymus gali atsverti kaštai, mokami teisininkams, auditoriams ar finansininkams“, – primena jis.

Galvos skausmas – dėl veiklos turinio

Be to, jei užsienio šalyje esantis holdingas bus pasyvus (nevykdantis aktyvios veiklos, tik gaunantis pasyvių pajamų – dividendų, palūkanų ir pan.), VMI gali jį įvertinti kaip dirbtinį darinį. Tada mokesčių lengvatos nebegalios.  

„Nesant užsienio holdinge turinio, VMI apmokestina dividendus iš Lietuvos įmonių mokesčiu prie šaltinio. Todėl užsienio holdingą dividendai pasieks jau apmokestinti, nors PM įstatymas numato, kad dividendai turi judėti neapmokestinti“, – aiškina A. Šidlauskas.

Taigi, kad Lietuvos įmonės dividendai, išmokėti užsienio kontroliuojančiajai įmonei, būtų neapmokestinami, šis holdingas neturi būti VMI palaikytas dariniu, kurio vienas pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinę naudą. Be to, darinys negali būti apsimestinis, o tik atsiradęs dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Tačiau tai įvertinti nėra paprasta – reikalavimai iki galo nėra žinomi ir kartais gali priklausyti nuo VMI interpretacijos.  

„Yra pasakyta, kad mokestinė nauda turi būti tokios struktūros antraeilė pasekmė, bet ne pagrindinė sukūrimo priežastis. Tačiau praktikoje verslai neretai susiduria su klausimu – kiek veiklos užsienio holdinge turi užtekti. Nes baigtinio sąrašo reikalavimų, keliamų veiklos turiniui, nėra nustatyta“, – nurodo E. Kundelis.

Anot jo, iš dalies galima remtis VMI parengtu PM įstatymo komentaru ir teismų praktika. Jie rodo, kad dividendų mokėjimas į „tuščią“ kontroliuojančiąją įmonę užsienyje, jų neapmokestinant, yra rizikingas – jis gali sulaukti VMI dėmesio.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2021 m. pripažinęs Estijos holdingo įmonės ir jo antrinės įmonės Lietuvoje struktūrą apsimestiniu dariniu ir patvirtinęs, kad Lietuvos įmonės išmokėti dividendai turi būti apmokestinti, rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: neturėjo darbuotojų ir veiklos vykdymo vietos, nevykdė realios veiklos, kaip akcininkė neteikė jokių valdymo ar kitų paslaugų, negavo kitų pajamų, išskyrus vieną kartą gautus dividendus, yra nuostolinga, sprendimus dėl įmonės investicijų priėmė akcininkas, nebuvo vykdytos investicijos į bendrovę, pajamų iš investicinės veiklos negauta ir kt.

E. Kundelio teigimu, verslui vertėtų pagal šiuos kriterijus patikrinti užsienio holdingų veiklos turinį ir, esant poreikiui, jį sustiprinti.

[infogram id="94f79305-9468-4b90-b367-ef2968756848" prefix="WjJ" format="interactive" title="Aplinkybės, kurios gali rodyti, kad įmonių grupės darinys yra apsimestinis"]

[infogram id="4e96a512-b562-477a-8991-baa6f5f73158" prefix="dpn" format="interactive" title="Pagrindiniai holdingų steigimo tikslai"]