Kur auga ir mažėja pelno apmokestinimas 2024–2025 m.

2024-aisiais penkios valstybės sumažino pelno mokestį, o jį didinti ryžosi aštuonios, įskaitant agresorę Rusiją remiančios Baltarusijos režimą, kuris pelno mokestį padidino nuo 20% iki 25%.

Tiesa, dar penkios mažų mokesčių jurisdikcijos iki 15% padidino savo efektyviuosius pelno mokesčio tarifus didelėms įmonių grupėms, įgyvendindamos pasaulinį susitarimą dėl visuotinio minimalaus pelno mokesčio, apžvalgoje skelbia „Tax Foundation“.

Pokyčiai 2025 m.

Lietuvoje pelno mokestis didėja nuo 15% iki 16% – tai 2024 m. viduryje Seime įteisinto Gynybos fondo paketo dalis. Nuo 2025-ųjų taip pat didinami akcizai alkoholiui, rūkalams ir degalams, pratęstas bankų solidarumo mokestis (nors politikų buvo deklaruota, kad tai yra laikinas mokestis).

2024 m. gruodžio 18 d. Švedijos SEB finansinių paslaugų grupei paskelbus, kad Baltijos šalių bankininkystės verslą valdys iš Taline kuriamos bendrovės, o Vilniuje ir Rygoje nuo 2027 m. liks tik SEB filialai, netrūko spekuliacijų, kad sprendimas priimtas ir dėl nestabilios mokesčių sistemos Lietuvoje, premjerui Gintautui Paluckui tikintis dar švedus perkalbėti, jo žodžiais „nuo tarpinių sprendimų“. 

Visgi kritikos strėlės pastaruoju metu krenta ir į tos pačios Estijos valdžios kiemą.

Mat kaip gynybos mokesčių paketo dalis pelno mokestis Estijoje šiemet taip pat padidintas nuo 20% iki 22%.    

VŽ rašė, kad Estijos vyriausybė pernai rudenį galutinai nusprendė, kad laikinas 2% įmonių pelno mokestis yra tinkamas būdas finansuoti didėjančias Estijos išlaidas gynybai. Ministrų kabinetas atsisakė idėjos vietoj pelno mokesčio apmokestinti įmonių turtą ar darbo užmokestį. Estijoje dėl gynybos finansavimo taip pat per kelerius metus bus padidinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčiai.

Slovėnijoje laikinai, penkeriems metams, iki 2028 m., nuo 19% iki 22% padidintas pelno mokesčio tarifas. 

„Šis penkerių metų mokestis nustatytas siekiant finansuoti atstatymo darbus po 2023 m. rugpjūtį įvykusių didelių potvynių“, – apžvalgoje pažymi „Tax Foundation“ ekonomistai.

Maroke įmonėms, kurių apmokestinamosios pajamos viršija 100 mln. Maroko dirhamų (9,9 mln. USD), pelno mokesčio tarifas padidintas nuo 31% iki 35%. Tačiau šis padidinimas bus įvestas per trejus metus, kiekvienais metais didinant vienu procentiniu punktu. 2024 finansiniais metais taikomas 33% pelno mokesčio tarifas.

Kas keitėsi 

Pažymėtina, kad trylika pasaulio valstybių pelno mokesčio tarifus pakeitė nuo 2024 m., tad 2025 m. šiais naujais tarifais bus apmokestinamas bendrovių pelnas, gautas per praėjusius finansinius metus.

Skelbiama, kad iš 225 pasaulio jurisdikcijų aštuonios 2024 m. padidino savo viršutinius pelno mokesčio tarifus, o pelno mokesčius apkarpė penkios valstybės.

Pelno mokesčio tarifus 2024 m. padidino Marokas (nuo 32% iki 33%), jau minėta Baltarusija ir Fidžis (nuo 20% iki 25%), Čekija (nuo 19% iki 21%), Islandija (nuo 20% iki 21%), Slovėnija (nuo 19% iki 22%), Gibraltaras (nuo 12,5% iki 15%) ir Barbadosas (nuo 5,5% iki 9%).

Pelno mokesčius apkarpė penkios jurisdikcijos trijuose žemynuose – Žaliasis Kyšulys (Cabo Verde), Ruanda, Svazilandas, Sirija ir Austrija. Mokesčio tarifai sumažinti nuo 1 procentinio punkto Austrijoje (iki 23%) ir Žaliajame Kyšulyje (iki 21,4%). O daugiausia – 3 proc. punktais, iki  25% – pelno mokesčio tarifas nukirptas Sirijos Arabų Respublikoje. Ruandoje ir Svazilande mokestis sumažėjo atitinkamai iki 28% ir 25%.

Didžiausi ir mažiausi tarifai

Didžiausius pelno mokesčio tarifus pasaulyje taiko Komorų salos (50%), Puerto Rikas (37,5%) ir Surinamas (36%).

Mažiausi tarifai galioja Turkmėnistane (8%), Barbadose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Vengrijoje (9%).

Pelno mokesčio pasaulyje netaiko penkiolika jurisdikcijų. 

„Visos šios jurisdikcijos yra mažos salų valstybės. Kelios iš jų, pavyzdžiui, Kaimanų salos ir Bermuda, yra gerai žinomos dėl to, kad jose netaikomi pelno mokesčiai“, – teigiama „Tax Foundation“ apžvalgoje. 

Ilgalaikė tendencija pasiekė lūžio tašką

Per pastaruosius keturis dešimtmečius pelno mokesčio tarifai visame pasaulyje mažėjo iš dalies dėl konkurencijos siekiant pritraukti kapitalo į šalį.

Nuo 1980 m. vidutinis nominalus pasaulinis pelno mokesčio tarifas, siekęs 40,1%, nuosekliai mažėjo, tačiau pastaraisiais metais jis stabilizavosi ir 2024 m. buvo 23,5%.

Šiuo metu daugumoje valstybių taikomas 20–25% pelno mokesčio tarifas. 15% tarifą, kaip ir Lietuva, taiko 33 pasaulio jurisdikcijos.

Pastaraisiais dešimtmečiais pelno apmokestinimo lygis mažėjo visuose pasaulio regionuose, įskaitant didžiausios ekonomikos šalis.

Pavyzdžiui, 2017 m. mokesčių reforma JAV, sumažinusi pelno mokesčio tarifą nuo 35% iki 21%, gerokai padidino vidaus investicijas, o tai reiškia daugiau darbo vietų amerikiečiams ir aukštesnį gyvenimo lygį.  

Donaldas Trumpas, išrinktasis JAV prezidentas, pelno mokesčio tarifą siekia sumažinti dar kartą iki 15% – tiek, kiek iki 2025 m. taikyta Lietuvoje.

Iškilo grėsmė minimaliam mokesčiui

Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. penkios šalys, kuriose pelno mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15%: Bulgarija, Vengrija, Airija, Lichtenšteinas ir Barbadosas, įgyvendino pasaulinį minimalaus pelno mokesčio, arba Antrojo ramsčio (Pillar Two), susitarimą, padidindamos savo efektyvųjį pelno mokesčio tarifą iki 15% didelėms bendrovėms (kurių metinės pajamos siekia bent 750 mln. Eur).

Pagal Lietuvoje ir kitose ES valstybėse dar nuo 2024 m. atskira direktyva įteisinto pasaulinio susitarimo antrąjį ramstį, jei įmonių pelnas šalyje, kurioje yra tarptautinės įmonės būstinė, apmokestinamas mažesniu nei 15% efektyviuoju mokesčiu, susitarimą pasirašiusios šalys gali taikyti vadinamąjį papildinį mokestį (angl. Top-up tax).

Ekspertai po prezidento rinkimų JAV pernai lapkritį baigties linkę manyti, kad dabar šalys greičiausiai netaikys šios taisyklės JAV bendrovėms, bijodamos, kad D. Trumpo vadovaujama administracija imsis atsakomųjų priemonių, įskaitant didelius tarifus jų eksportui į JAV.

VŽ taip pat rašė, kad 2025 m. 800 įmonių Lietuvoje teks apskaičiuoti ir deklaruoti efektyvųjį pelno mokestį. O jam nepasiekus minimalaus 15% tarifo, per 15 mėnesių primokėti vadinamąjį papildinį mokestį į valstybės biudžetą.

Finansų ministerija parengė dar 2024 m. birželį priimto Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) naujas pataisas. Šios iki 2024 m. pabaigos nebuvo patvirtintos Seime, o siūlomų pataisų įsigaliojimas nukeltas į 2026 m.

Lietuvoje vidutiniškai sumokamas efektyvusis pelno mokestis, atskaičius įvairias lengvatas, dabar siekia apie 13%.

„Ir tai yra antras pelno mokestis, nes taisyklės veiks taip, kad jeigu įmonė apskaičiuoja savo apmokestinamąjį pelną, jį deklaruoja per šešis mėnesius VMI, susimoka šitą mokestį, uždaro visas finansines knygas, jau kaip ir gali pradėti ilsėtis. Tačiau pagal šią sistemą atsiras dar vienas papildomas pelno mokestis“, – VŽ konferencijoje „Įmonių finansai 2025“ kalbėjo Donatas Kapitanovas, EY tarptautinio apmokestinimo ir sandorių praktikos partneris.