Nuo 2025 m. daliai įmonių gali tekti susimokėti antrą pelno mokestį

Finansų ministerija skubiai parengė dar birželį priimto Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) naujas pataisas.

Pataisas Vyriausybė dar šiemet teiks priimti Seimui, kad vadinamosios Antrojo ramsčio („Pillar Two“) direktyvos nuostatos būtų įteisintos „visa apimtimi“, o papildomi keliasdešimt milijonų eurų mokesčių nuo stambių įmonių grupių gauto pelno būtų sumokėti į Lietuvos biudžetą, o ne kitų ES valstybių biudžetus.  

Minimalus pelno mokestis

Donatas Kapitanovas, EY tarptautinio apmokestinimo ir sandorių praktikos partneris, kalbėdamas apie šiemet įsigaliojusią Antrojo ramsčio (minimalaus pelno mokesčio) direktyvą, akcentuoja, kad, Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2025 m. apie 800 įmonių Lietuvoje skaičiuos ir pradės deklaruoti minimalų efektyvųjį 15% mokestį nuo šalyje uždirbamo pelno.

Lietuvoje vidutiniškai sumokamas efektyvusis pelno mokestis, atskaičius įvairias lengvatas, dabar siekia apie 13%.

„Ir tai yra antras pelno mokestis, nes taisyklės veiks taip, kad jeigu įmonė apskaičiuoja savo apmokestinamąjį pelną, jį deklaruoja per šešis mėnesius VMI, susimoka šitą mokestį, uždaro visas finansines knygas, jau kaip ir gali pradėti ilsėtis. Tačiau pagal šią sistemą atsiras dar vienas papildomas pelno mokestis“, – VŽ konferencijoje „Įmonių finansai 2025“ spalio pabaigoje kalbėjo D. Kapitanovas.

Šio mokesčio esmė yra ta, kad jei tarptautinės grupės kurioje nors valstybėje moka mažiau nei 15% pelno mokesčio nuo uždirbto pelno, skirtumas iki tų 15% turi būti „primokėtas“ kaip papildinis mokestis (angl. Top-up tax). Šis papildinis mokestis turi būti sumokėtas toje valstybėje, kurioje Europos Sąjungos (ES) direktyva visiškai įgyvendinta. 

Seimas dar birželį priėmė Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymą (MALĮ), kuriuo „Pillar Two“ direktyva perkelta tik iš dalies, tad jo nepataisius papildinis mokestis atitektų kitų valstybių narių naudai.  

Birželį priimtas MALĮ nustatė su informacijos teikimu kitoms ES valstybėms susijusias prievoles, kurios iš esmės taikomos tarptautinių įmonių grupių patronuojančiosioms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje (preliminariais duomenimis buvo vertinama, kad tokias prievoles įgytų 4 įmonių grupės, turinčios 107 įmones Lietuvoje). 

Taigi Finansų ministerija (FM) rugsėjį parengė naują MALĮ ir susijusių įstatymų pakeitimų paketą, kurį Vyriausybė dar šiemet teiks svarstyti ir priimti Seimui, kad ši direktyva būtų visiškai įgyvendinta Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. ir tas papildomas pelno mokestis būtų sumokėtas į mūsų valstybės biudžetą.

Priimto MALĮ nuostatos taikomos įmonių grupių, kurių metinės konsoliduotosios pajamos (ne mažiau kaip dvejus metus iš ketverių) yra 750 mln. Eur ar didesnės, įmonėms. 

„Šią pajamų ribą įmonių grupės gali apskaičiuoti remdamosi konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenimis“, – komentare nurodė Finansų ministerijos specialistai.

D. Kapitanovo teigimu, efektyvusis pelno mokestis, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 13% todėl, kad mes turime investicinio projekto lengvatą, MTEP lengvatų, turime laisvąsias ekonomines zonas, kur taip pat galioja pelno mokesčio lengvata, tad galime susimažinti apmokestinamąjį pelną ir efektyviai mokėti mažiau mokesčių, palyginti su tuo 15% tarifu, kuris yra Pelno mokesčio įstatyme.

„Nuo kitų metų realiai įmonės turės persiskaičiuoti iš naujo savo apmokestinamąjį pelną ir ne tik savo finansines ataskaitas peržiūrėti, bet kartu susižiūrėti ir savo antrinių įmonių pelnus, nes skaičiuos visų įmonių, veikiančių konkrečioje šalyje, pelnus ir vertins, ar ne per daug pasinaudojo visomis tomis investicinio projekto ir kitomis lengvatomis ir ar tikrai sumoka bent 15% pelno mokesčio.

Jeigu nesumoka, tai metams pasibaigus per 15­–18 mėnesių reikės tuos mokesčius sumokėti į Lietuvos biudžetą.

„Tai visoms bendrovėms, kurios priklauso šitoms didelėms įmonių grupėms, jau reikia apie tai galvoti, nes tai, ko gero, yra vienintelis naujas mokestis, kuris atsiranda ES tiesioginių mokesčių srityje nuo kitų metų“ – sakė D. Kapitanovas.

Finansų ministerija komentavo, kad MALĮ pataisomis siūloma perkelti vadinamosios „Pillar Two“ direktyvos nuostatas „visa apimtimi“, t. y. siūloma nustatyti su papildinio mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu į Lietuvos biudžetą susijusias prievoles. 

Papildinį mokestį – sumą, trūkstamą iki 15% efektyvaus apmokestinimo, – mokėtų įmonės, kurios priklauso įmonių grupėms, pasiekusioms minėtą 750 mln. Eur metinių pajamų ribą (nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje veikia tos įmonių grupės patronuojančioji įmonė).  

Mokestis būtų mokamas nuo įmonių grupės uždirbto pelno, sumažinto išimties dydžiu, kuris susietas su turimo materialiojo turto verte ir darbo užmokesčio darbuotojams išlaidomis.

„Neperkėlus šios direktyvos nuostatų, tokios įmonių grupės papildinį mokestį mokės ne į Lietuvos, o kitų valstybių, kurios yra perkėlusios apmokestinimo papildiniu mokesčiu taisykles, biudžetus“, – teigiama ministerijos komentare.

Preliminariu FM skaičiavimu, tikimąsi į Lietuvos biudžetą gauti apie 39,4 mln. Eur pajamų.