Konkurencingiausios pasaulio šalys: kaip Lietuvai patekti į stipriausių dešimtuką

Įvaldytos pažangios technologijos leistų reikšmingai pakelti darbo našumą, o sumani švietimo sistema ir imigracijos politika padėtų auginti tvariai pažangai taip reikalingų talentų gretas.

Taigi, norint atsidurti tarp dešimties konkurencingiausių pasaulio ekonomikų, būtina nuolat judėti pirmyn daugelyje sričių, o svarbiausia, kad Lietuvai reikėtų ne tik tobulėti absoliučiais skaičiais, bet ir aplenkti kitų itin stiprių valstybių pasiektą pažangą.

VŽ kalbinti investicijų patarėjai ir prekybos ekspertai labiausiai pasigenda nuoseklaus ilgalaikio planavimo ir strateginės drausmės siekiant tų tikslų.

„Lietuvai labiausiai kenkia ilgalaikės strategijos, ambicijos nebuvimas, kur mes norime būti po 20 metų ir ką dėl to reikia padaryti. Tarsi atrodo, kad jau viską pasiekėme“, – kalba Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris.

[infogram id="a8692cfa-5dd5-4a9c-88e3-175e74175fa7" prefix="6Do" format="interactive" title="IMD konkurencingumo indeksas 2024 su backgroundu"]

Trečiojo dešimtuko valstybė

Pasauliniame Šveicarijos vadybos instituto IMD konkurencingumo reitinge Lietuva iš 32-os vietos šiemet pakilo į 30-ą poziciją tarp 67-ių vertinų šalių. Inovacijų agentūra suskubo paskelbti, kad Lietuva pirmą kartą nuo 2020 m. aplenkė Estiją, kuri nukrito į 33-ią vietą.  

Akivaizdu, kad, mums siekiant didesnės pažangos, vertėtų paieškoti naujų orientyrų ir pasimokyti iš kitų sėkmės ir paslydimų istorijų, ne vien tik estų, su kuriais itin mėgstame lygintis.

O semtis patirties vertėtų iš pasaulio konkurencingiausių šalių: Singapūro, Šveicarijos, Danijos, Airijos, Švedijos. Pirmiausia visoms joms būdinga draugiška verslui aplinka. Daugelis išsiskiria mažais mokesčiais (išskyrus Šiaurės šalis) ir plačia mokesčių baze, leidžiančia su santykinai nedideliais tarifais surinkti daugiau mokesčių.

Taigi, ką turime daryti dar geriau, sumaniau, kad augtume sparčiau ir pasiektume šitų šalių gerovės ir gyvenimo kokybės lygį?

Dominuoja du modeliai

Paulius Lukauskas, Lietuvos prekybos atstovas Taipėjuje, analizuoja, kad, pažvelgus į pirmąjį IMD konkurencingumo reitingo dešimtuką, galima aiškiai matyti grupę valstybių: Singapūrą, Šveicariją, Airiją, Honkongą, JAE, Nyderlandus, kurios kelią į konkurencingumo aukštumas bent jau kažkuriame vystymosi etape prasiskynė pasitelkdamos patrauklią mokesčių politiką ar teisinį reguliavimą, tokiu būdu pritraukdamos daug tiesioginių užsienio investicijų (TUI), globalių korporacijų būstinių, tapdamos tarptautinės prekybos bei finansų centrais.

Tačiau dešimtuke rasime ir kitą grupę šalių, kurios pasižymi vienais didžiausių mokesčių. Tai Skandinavijos šalys: Danija, Švedija, Norvegija.

„Jos, kaip ir netoli už dešimtuko ribų likusi Suomija, savo pozicijas išsikovojo išskirtiniu dėmesiu švietimui, moksliniams tyrimams, inovacijoms, verslumui. Tokios politikos ilgalaikis nuoseklumas ir visuomenėje vyraujanti pasitikėjimo kultūra šioms valstybėms leidžia būti ypač konkurencingoms, nepaisant aukštų mokesčių“, – komentuoja P. Lukauskas.

Nors Taivaną, kaip ir Singapūrą, dėl savo mokesčių politikos galima būtų drąsiai priskirti prie pirmosios šalių grupės, tačiau dėl geopolitinių aplinkybių Taivanas neįgijo pranašumo kovoje su Singapūru dėl regioninio Pietryčių Azijos prekybos ir finansų centro statuso.

„Taivanui reikėjo rasti savo kelią, kaip iš pigia darbo jėga grįstos ekonomikos tapti į aukštą pridėtinę vertę orientuota ekonomika, – tuo keliu tapo technologijos“, – aiškina P. Lukauskas.

A. Francas sako, kad Azijos ir Vidurinių Rytų šalys konkurencingumo indekse sparčiai vejasi, o kai kurios jau ir lenkia Europos valstybes.

„Dalis jų nėra demokratijos, netrypčioja vietoje ir priima greitesnius sprendimus dėl ekonomikos, kurie nėra grįsti įsiteikimu rinkėjams tik ateinantiems 4 metams“, – kalba A. Francas.

Mūsų kaimynai estai pakrito ir pirmą kartą atsidūrė žemiau nei Lietuva dėl nediversifikuotų eksporto rinkų, vidaus mokestinių pakeitimų, kurie smarkiai pakenkė ekonominei aplinkai.  Be to, estams pakenkė ilgametė orientacija į startuolius, kurie šiuo metu stagnuoja.

Visgi jis ir kiti VŽ kalbinti ekspertai pažymi, kad Lietuvą labiausiai stabdo ilgalaikės strategijos trūkumas, kur mes norime būti po 20 metų ir ką dėl to reikia padaryti.

Kur slypi Airijos sėkmė

Mantautas Paškevičius, „Strategic Staffing Solutions“ (S3) vykdomasis viceprezidentas, kalba, kad IMD konkurencingumo indekso viršuje dominuoja mažos valstybės, kurios, be nuoseklios mokesčių politikos, skiria labai didelį dėmesį TUI ir efektyviai valstybės institucijų veiklai.

Pavyzdžiui, visa Airijos ekonomika jau daug metų remiasi užsienio investicijomis, kurios sukuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.

„Naujos darbo vietos pritraukia daugiau žmonių, o tai reiškia daugiau talentų jų ekonomikos varikliui“, – aiškina M. Paškevičius.

Be to, Airija yra viena iš nedaugelio valstybių Europos Sąjungoje (ES), kurioje dirbančių žmonių skaičius nuolat auga tiek dėl gimstamumo, tiek dėl protingos imigracijos politikos.

„Kodėl jiems ir toliau taip sekasi? Pirmiausia dėl to, kad jie turi jau seniai nusistovėjusią praktiką planuoti 10–20 metų į priekį“, – kalba M. Paškevičius.

Pasiekti trišaliai susitarimai nacionaliniu lygiu leidžia airiams užtikrinti ilgametį stabilumą, kurio taip siekia visos šalys.

Pasak M. Paškevičiaus, Lietuvai reiktų aktyviau ieškoti būdų, kaip auginti TUI srautą, gerinti efektyvumą privačiame bei valstybiniame sektoriuose ir pritraukti talentų į Lietuvą. 

„Nuolat linksniuojama geopolitinė situacija yra tik vienas iš veiksnių.  Ji pasikeis, o galvoti apie ekonominę gerovę ir priimti tinkamus sprendimus turime jau šiandien“, – pabrėžia M. Paškevičius.

JAV konsultacijų bendrovė S3 padėjo Lietuvoje įsikurti tarptautinių finansų grupių paslaugų ir kompetencijų centrams, įskaitant „Barclays“, „Danske Bank“, „Western Union“, ir kitoms kompanijoms.

[infogram id="f83a7ed5-2a99-4fbf-8c0b-3ed9a356c9e2" prefix="Z03" format="interactive" title="IMD konkurencingumo indeksas 2024 m.: Lietuva"]

Taivano ir Singapūro keliai

Taivanas tarp pasaulio konkurencingiausių ekonomikų įsitvirtino dėl vystomų unikalių technologijų.

P. Lukauskas primena, kad prieš penkis dešimtmečius Taivane buvo įkurtas ITRI institutas (Industrial Technology Research Institute), kuris tapo valdžios ir verslo partnerystės ašimi, siekiant vystyti naujas technologijas. Iš ITRI gimė TSMC, UMC ir daugybė kitų sėkmingų technologijomis grįstų lustų kompanijų.

Šiandien Taivanas investuoja beveik 4% BVP į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir pasaulyje pagal šį rodiklį patenka į trejetuką kartu su Izraeliu ir Pietų Korėja.

Nuolatinis naujų technologijų kūrimas, gamybos procesų modernizavimas ir pramonės potencialo stiprinimas užtikrina tvirtas Taivano pozicijas pasaulinėse tiekimo grandinėse ir eksporto augimą.

Taivanas pasižymi vienu mažiausių biudžeto ir BVP santykių (apie 17%) ir sieja savo gerovės augimą su pyrago auginimu. Kadangi įmonių sumokamas pelno mokestis yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis (Taivane įmonių pelno mokestis 20%, kai PVM tik 5%), verslo sveikata ir gebėjimas būti konkurencingo, pasak P. Lukausko, yra „neabejotinai pagrindinis Taivano valdžios rūpestis.“

Šalia bendro darbo technologijų srityje daug dėmesio Taivane skiriama išlaikyti patrauklioms energijos išteklių kainoms (nors daugiau nei 95% energijos išteklių importuojama).

Pavyzdžiui, dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pakilus pasaulinėms energijos išteklių kainoms, Taivano valdomos energetikos įmonės kainų nei gyventojams, nei verslo klientams nepadidino.

Tiek prie Taivano, tiek prie Singapūro konkurencingumo neabejotinai prisideda ir darbo kultūra. Žmonės tikrai daug dirba ir nori užsidirbti (nevengdami dirbti ir viršvalandžių). Čia pradedantys darbuotojai turi 7 dienas metinių atostogų.

„Taivanas yra puikus pavyzdys Lietuvai, kaip ne pačios palankiausios geopolitinės aplinkybės nesutrukdė darbščiai ir kryptingai dirbančiai visuomenei sukurti vienos konkurencingiausių ekonomikų pasaulyje“, – apibendrina P. Lukauskas.

Arūnas Karlonas, Lietuvos komercijos atašė Singapūre, mano, kad Lietuva iš Singapūro pirmiausia turėtų pasimokyti sudaryti skaidrias, aiškias ir stabilias verslo sąlygas.

Be to, Singapūras daug investuoja į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, užtikrindamas, kad jo darbo jėga būtų kvalifikuota ir gebanti prisitaikyti.

„Lietuvai būtina skirti ypatingą dėmesį švietimo sistemai, prioritetas turėtų būti technologijoms, inžinerijai, matematikai ir skaitmeniniams įgūdžiams“, – teigia A. Karlonas.

Be to, iš Singapūro verta kopijuoti profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programas, kurios skirtos prisitaikyti prie greitai kintančios darbo rinkos.

Singapūras, kaip ir Taivanas, yra aktyvus tarptautiniuose mokslinių tyrimų tinkluose ir skiria didelį finansavimą inovacijoms. 

„Lietuva jau tai daro, tačiau svarbu ir toliau nuosekliai didinti MTEP finansavimą, skatinti universitetų ir pramonės bendradarbiavimą, skatinti mokslinių tyrimų komercializavimą“, – priduria A. Karlonas.

Jo nuomone, mums būtina toliau skatinti Lietuvos bendroves ieškoti galimybių užsienyje, o pačioms įmonėms būti drąsioms į jas eiti. 

„Dar iš Singapūro vertinga pasimokyti, kad ne tik turi būti skatinamos investicijos į savo šalį, bet ir suteikiama pagalba bei įmonės skatinamos investuoti užsienio rinkose ir iš to pelnytis“, – priduria A. Karlonas.

Apibendrindamas Lietuvos komercijos atašė Singapūre prisimena prof. Vlado Algirdo Bumelio kartotus pamokymus laikytis strateginės drausmės. T. y. laikytis nuosekliai priimtos strategijos ir jos nekaitalioti.

„Taktiniai pakeitimai galimi, nes aplinkybės juos keičia, bet kryptis turi būti nuosekli. Taip Singapūre ir dirbama, priimamos strateginės kryptys ir visi valstybės valdymo lygiai jomis vadovaujasi, skirtingų institucijų priemonės suderintos“, – priduria A. Karlonas.

Kaip pavyzdį jis nurodo Singapūro siekį tapti pasaulio dirbtinio intelekto (DI) centru ir kaip link to einama bendraujant su kaimynine Malaizija, tiesiant elektros kabelius iš Australijos ir Vietnamo, renkant vandenį serveriams aušinti, planuojant bandymų aikštelę DI vystyti, kuriant DI reguliavimą ir pan.

Kaip pritraukti daugiau investicijų

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ (IL) strategijos vadovas, komentuoja, kad, žvelgiant į konkurencingiausių pasaulio ekonomikų sąrašą, jo viršūnėje besirikiuojančios valstybės, tokios kaip Singapūras ar Airija, pasižymi gerokai didesniu patrauklumu užsienio investicijoms nei Lietuva. 

„Mes galėtume gerokai paspartinti ekonomikos augimą, padidinę savo patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms, investuotojams siūlomų paskatų ir subsidijų instrumentų konkurencingumą, skirdami daugiau dėmesio talentų rengimui ir pritraukimui“, – sako M. Stasiukaitis.

Jo nuomone, tam dabar yra tinkamas metas, nes įsibėgėjo gamybos grandinių perkėlimas į Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regioną, kur technologiškai pažangių įmonių investicijos į naujus pajėgumus per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo.

„Didelis potencialas slypi tokiose srityse kaip žalioji ekonomika, gynybos pramonė, bioekonomika, todėl Lietuva, pritraukusi stambias užsienio investicijas, gerokai paspartintų ekonomikos augimą“, – tęsia M. Stasiukaitis.

Jo nuomone, dabar reikalingi ryžtingi sprendimai gerinti Lietuvos investicinę aplinką, pirmiausia – kurti naujus konkurencingus subsidijų instrumentus, kuriuos turi ir investuotojams siūlo Lietuvos pagrindinės konkurentės iš VRE valstybių. 

„Pasauliniame konkurencingumo indekse, vertinant užsienio investuotojams siūlomų paskatų konkurencingumą, Singapūras šiemet užėmė 1-ą vietą, Airija rikiavosi 2-oje, o Lietuva tenkinosi gerokai kuklesne 36-a vieta“, – dėmesį atkreipia IL atstovas.

Iliustratyvu yra ir tai, kad Singapūras turi 20 užsienio investicijoms pritraukti skirtų biurų pagrindinėse pasaulio rinkose, o Airijos investicijų pritraukimo agentūra – 22 atstovybes.

„Lietuva apskritai neturi tokių atstovybių, kurių vaidmuo investicijų pritraukimo procese – itin svarbus: pradedant nuo glaudesnių ryšių su potencialiais investuotojais mezgimo, Lietuvos žinomumo didinimo, baigiant greitesniu klientų aptarnavimu“, – vardija M. Stasiukaitis.

Singapūras ir Airija taip pat pasižymi gerokai didesniu patrauklumu užsienio talentams. Vertinant šį rodiklį, Singapūras rikiavosi 2-oje vietoje pasaulyje, Airija – 6-oje, o Lietuva užėmė 41-ą poziciją.

Pasak M. Stasiukaičio, tai neigiamai veikia šalies investicinį patrauklumą, todėl itin svarbu telkti dėmesį į tiek užsienio, tiek vietos verslui kritiškai svarbių STEAM – mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos – specialistų rengimą bei jų pritraukimą iš užsienio.  

A. Franco vertinimu, mums tebestinga investicijų į infrastruktūrą, jos „marinuojamos“, o jų reikia, kad mūsų trūkumai taptų pranašumais.

Kalbant apie darbo kaštų augimą, pašnekovo vertinimu, turime spręsti, kaip kurti kuo didesnę pridėtinę vertę su tais pačiais žmonėmis arba net su mažesniu skaičiumi, matydami mažėjančio mūsų gimstamumo kreivę.

„Vienintelė galimybė daugumoje verslų yra diegti inovacijas bei technologijas ir ieškoti, kaip padidinti efektyvumą“, – aiškina A. Francas.

Jo nuomone, neturi būti išvis jokių apribojimų įvežti aukštos kvalifikacijos specialistus į Lietuvą (iš trečiųjų šalių), tuos, kurie gauna 2.000 Eur ir didesnį nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.

„Tokiems specialistams turi būti atvertas žaliasis koridorius, nes tai tiesioginės įplaukos į valstybės biudžetą ir pažangių verslų skatinimą“, – kalba A. Francas.

Būtina efektyvesnė biurokratija 

Didesnio efektyvumo siekis galioja ne tik privačiam sektoriui, bet ir valstybės sektoriui, todėl būtina mažinti biurokratinę naštą verslui labai įvairiose srityse, didinti paslaugų prieinamumą el. priemonėmis (atsisakant nereikalingų ir perteklinių ataskaitų, dokumentų bei didinant procesų efektyvumą).

Taip pat reikia sinchronizuoti sistemas, kad, pasak A. Franco, „tarpusavyje susikalbėtų“ „Sodra“, VMI, Registrų centras, savivaldybės ir „be vartotojų įtraukimo, taip sudarant verslui sąlygas daugiau laiko kurti pridėtinę vertę“.

Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūra turėtų pati gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės sistemų nesikreipdama į verslus. 

Taip pat, pavyzdžiui, Latvijoje „Sodra“ ir VMI yra viena organizacija. 

„Taip būtų galima efektyvinti viešąsias paslaugas ir išlaidas, bet tam būtini labai nepopuliarūs politiniai sprendimai“, – kalba A. Francas.

„Alliance for Recruitment“ partnerio nuomone, verta pagalvoti ir apie viešojo sektoriaus darbo vietų iškėlimą į regionus, taip atlaisvinant darbo rinkai specialistų ir kuriant regionuose darbo vietas, kurių nesukurs užsienio investuotojai.

Pavyzdžiui, Švedijos policijos klientų aptarnavimo skyrius yra Kirunoje, Šiaurės Švedijoje, 1.300 km nuo Stokholmo nutolusiame 16.000 gyventojų turinčiame miestelyje.

„Kodėl mes nemąstome apie tai, kad už tuos pačius pinigus, kuriuos išleidžiame Vilniuje, galėtume kurti geresnę Lietuvą regionuose su dar didesniu lojalumu?“ – klausia A. Francas.

Galiausiai A. Francas ragina politikus liautis gąsdinti žmones karu ir užtikrinti deramas atgrasymo priemones nuo agresyvaus kaimyno, nes, Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų šalis tapo pafrontės valstybe, kurią išaugusios geopolitinės įtampos sąlygomis aplenkia užsienio investicijos.

„Turime ne gąsdinti, o paruošti savo žmones bet kokioms negandoms. Šiandien google translate internete išverčia visus mūsų straipsnius lietuvių kalba į anglų kalbą. Tad ši informacija akimirksniu pasiekia investuotojų ausis. Informacijos vakuumo nėra“, – priduria A. Francas.

Kai kurie sėkmės receptai Lietuvai: svarbu nebandyti išrasti dviračio

Dėl įvairių istorinių aplinkybių Lietuva negali nukopijuoti nė vienos iš valstybių kelio ir turės sukurti savo receptą. Aukščiausias pozicijas konkurencingumo reitinguose pasiekusios valstybės ten pateko dėl ilgalaikio ir nuoseklaus darbo, tad Lietuvai reikia toliau vystyti sėkmes, kurias jau esame užčiuopę, o ne nuolat bandyti ieškoti naujo kelio, t. y.:

• nepamesti „fintech“ centro stiprinimo linijos, nepaisant reguliavimo iššūkių;
• toliau ieškoti būdų, kaip stiprinti startuolių ekosistemą, daryti ją patrauklią užsienio talentams;
• išlaikyti sumanią specializaciją: tolesnis IRT, biotechnologijų, pažangiosios inžinerijos vystymas;
• ieškoti būdų įšokti į dirbtinio intelekto (DI) traukinį, galbūt išnaudojant savo stiprybę šioje srityje aktyviau įdarbinti talentingus programuotojus (taip atsispiriant ES judėjimui ne proveržio, o draudimų ir ribojimų keliu);
• paversti geopolitines problemas galimybėmis vietinei gynybos pramonei stiprinti;
• planuojamas žaliosios energetikos perteklius nuo 2028 m. galėtų tapti patrauklus DI duomenų centrų kūrimui;
• apskritai energetikoje galėtume išsikelti tikslą sukurti patraukliausią teisinę bazę inovacijoms gimti („energytech“) – jau šiandien neblogai atrodome, tačiau replikuodami „fintech“ sėkmę galėtume sau kelti ambicingesnius tikslus.