Lietuvos startuolių ir SVV ekosistema: augimo metas ir galimybės
Tai, kad Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai auga įrodo šuolis pasauliniame indekse. Lietuva pakilo 20 vietų pasaulinio startuolių ekosistemų indekse, užimdama vietą tarp 41-50 vietų iš 100.?
Pastebimi pokyčiai matomi ir SVV plėtroje. Per metus veikiančių įmonių kiekis išaugo kone penktadaliu. Jei 2023 metais šalyje buvo apie 100 tūkst. veikiančių tokio dydžio įmonių, tai jau šių metų pradžioje – beveik 120 tūkst. Jei pandemijos laikotarpiu buvo galima dažniau išgirsti apie bankrutuojančius verslus, tai pastaroji statistika parodo, kad verslas ne tik atsigauna, bet ir plečiasi.
Startuolių reikšmė
Vien Vilniuje veikia apie 900 startuolių, įskaitant svarbius „fintech“, IRT ir žaidimų kūrimo sektorių verslus. Lietuvos sostinė praėjusiais metais pritraukė 281 mln. eurų investicijų, taip pat tapo trijų „vienaragių“ namais. Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2023 metais šalies biudžetą papildė 372 mln. eurų, 23 proc. daugiau nei prieš metus. Skaičiuojama, kad startuolių sektoriuje dirba 17,6 tūkst. specialistų.
Šios ekosistemos augimas būtų neįmanomas be aplinkinių institucijų įsitraukimo. Šiuo metu prie ekosistemos augimo ir stiprėjimo prisideda inovacijų agentūros padalinys „Startup Lithuania“, rizikos kapitalo fondai , kurie aktyviai investuoja į ankstyvojo etapo startuolius,
Įdirbis padarytas, tačiau dar tikrai yra ką nuveikti. Reikia turėti omenyje, kad tokių ekosistemų pasaulyje yra ne vienas šimtas, jos taip pat nesustojusios augti, todėl norint būti pranašesniais, reikia šiuolaikiškų sprendimų. Ir šiuos sprendimus turi pasiūlyti institucijos, bankai bei kitos įstaigos.
SVV augo penktadaliu
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais Lietuvoje SVV sektoriuje dirbo 916 tūkst. žmonių. Tais metais SVV uždirbo apie 6,6 mlrd. eurų grynojo pelno. Palyginus su 2021 metais, šis rodiklis padidėjo 14,3 proc. Bendra SVV įmonių apyvarta siekė beveik 96,2 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad šie verslai augo 22,3 proc. lyginant su ankstesniais metais?.
Visgi, verta paminėti, kad pastaraisiais metais SVV pelnas sudarė kone perpus mažesnę dalį visų įmonių pelno lyginant su 2021 metais. Tai reiškia, kad dar yra neišnaudoto potencialo, o jį pagrindžia ir tai, kad SVV vis daugiau investuoja ne tik į prekių ar paslaugų kūrimą bei gamybą, bet ir į modernizaciją. Ateityje šie sprendimai gali dar labiau sustiprinti SVV pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ribų.
Finansinės alternatyvos
Lietuvos startuolių ir SVV įmonių ekosistema kuriama ne vienus metus, todėl be pasiektų laimėjimų, kelyje sutikta ir daug iššūkių. Pastarieji susiję su geopolitine situacija, pokyčiais ekonomikoje. Ne ką mažiau reikšminga yra valstybės parama bei skatinimo priemonėmis verslams. Lietuvoje veikiantys bankai teikia SVV įvairias finansavimo paslaugas, ypač populiarias su valstybės teikiamomis skatinamosiomis priemonėmis, tokiomis kaip garantijos ar palūkanų kompensavimas.
Tačiau, nepaisant šių galimybių, SVV įmonės vis tiek susiduria su kliūtimis gauti finansavimą. Dažniausiai tai nutinka dėl įmonės patirties stokos bei nepakankamai stiprios finansinės įmonės padėties. Pagal pastarųjų metų statistiką, daugiau nei pusė mažų įmonių finansavimo paraiškų buvo atmetamos.
Ko tikitis ateityje
Vartotojų nuotaikos Lietuvoje yra vienos geriausių ES. Tai lemia augantys atlyginimai ir mažėjanti infliacija. Tai reiškia, kad SVV gali tikėtis augančios paklausos jų prekėms ir paslaugoms?. Finansų ministerijos duomenimis, 2024 metais sustiprėjus paklausai vidaus ir užsienio rinkose, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) atsigaus – augimo tempas galėtų siekti 2,1 proc., o 2025–2027 metais paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Prognozuojama, kad artimiausiais metais SVV, priklausomai nuo sektoriaus, vidutiniškai sugeneruos apie 4 proc. pajamų daugiau nei 2023 metais. Realiausius šansus fiksuoti pastebimą augimą turi IT, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius.
„Startup Lithuania“ prognozuoja, kad Lietuvoje atsiras daugiau vienaragių. Tokią sėkmę padėtų nulemti tolesnis rizikos kapitalo investicijų augimas. Verta pažymėti, kad 2023 metais Lietuva tapo antra šalimi pagal rizikos kapitalo investicijas Centrinėje ir Rytų Europoje. Šis pasiekimas parodo didelį šalies potencialą tapti technologijų ir inovacijų centru?.
