Su(si)kurta darbo vieta yra našta? Pašalpos yra našta, o kas sau uždirba arba net ir kitam gali sumokėti tą patį mma yra dovana tamstai, kad mažiau mokesčių reik atseikėt. Labai keisti žmonės, kurie nieko nesukūrę bet viską žino, kam kiek kas priklauso ir kas už kiek turi dirbti. Va naujiena - dirbti neprivaloma už mma. Galima dirbti už 5000 €/mėn. Čia pasirinkimas, o ne prievolė.

Tai geriau bedarbis, nei su MMA? :) Jei laisvų darbo vietų yra, kas trukdo tam, dirbančiam už MMA, pereiti į geriau apmokamą darbo vietą? Teisingai, neturi kvalifikacijos ar bazinių socialinių įgūdžių, kad tą darbą galėtų atlikti. O jei rimčiau, tai yra dvi pusės - MMA kėlimas didina atlyginimus visiems, ir esant dideliam atlyginimų augimui, MMA susiejimas tiesiogiai su VDU, užsuka infliacijos didelį ratą, kurį sustabdyti tada patampa sunku, ir kuris ilgu laikotarpiu, ne pagerina žmonių gyvenimą, o pablogina. Pavyzdys Graikija, kuri stagnuoja nuo 2008 metų, arba Italija, išvis dar nuo ~1995 m. realaus atlyginimo augimo italai nejaučia, t.y. žmonės baigia atidirbti visą darbingą savo gyvenimo laikotarpį, ir atlyginimas augo tik tiek, kiek pats sugebėjai augti. Kita pusė yra, kad realiai tai dirba ne už MMA, o skirtumą gauna juodais. Sukontroliuoti tai per MMA galima dalinai bei kuria dideles rizikas.

Kartais dar darbas nekeičiamas dėl sustabarėjimo arba kai kai kurie verslai atskiruose regionuose susikuria sau šiltnamio sąlygas (pas mus regionuose jie dažnai stengiasi atbaidyti investuotojus, kad rajone nepadidėtų atlyginimai). Tai naudojant MMA tokius neproduktyvius ir mažai mokančius verslus galima sunaikinti administraciniais būdais.

pusės sutarė, Trišalė taryba patvirtino, 2 metus taikė. Tada atėjo Lietuvos bankas ir pasiūlė keisti formulę ir vietoj einamųjų naudoti _kitų metų VDU_ t.y. labiau į ateities prognozes orientuotą reveransą, kuris de facto veikė nuo 2019. Tas drebinimas daug kartų girdėtas, pelnams mušant rekordus neatrodo kad romanovskiai patirtų kokį nors kognityvinį disonansą. Vis tiek apsimoka, o gal socminas-LRV nusileis, rinkimai artėja.

Kelis kartus mažesnis MMA? Dvigubai didesnis MMA liko 4 šalyse ES. Tris kartus mažesnio MMA net neradau. Tose šalyse dideli NT ir automobilių mokesčiai. Mažesnis MMA jau beveik pusėje ES šalių. Tik automobilio mokesčio nėra vos poroje šalių iš viso. Visuotinis NT mokestis irgi beveik visose šalyse yra.

Ai, dar 5 ES šalys iš viso nėra nustačiusios MMA, tai techniškai, mažesnis MMA nei Lietuvoje, t.y. 0.

Iš karto šitai sutartai formulei galiojančiai iki dabar buvo kritika, kad veikia skatinančiai infliaciją. Tik vienas nesitikėjo infliacijos arti 20%, tai kaip ir tiko. Kaip ir iki 2022 m. VKI daug kas naudojo indeksuoti nuomos sutartis, ilgalaikius kontraktus dėl statybos darbų/medžiagų tiekimo ir pan. Ir viskas ilgą laiką puikiai tiko, nes BVP defliatorius ėjo koja kojon su VKI. Tik atėjo 2022 m., ir staiga rodikliai pasipylė į skirtingas puses, ir pasipylė teisminiai ginčai, kad nesąmonė indeksuoti nuomos kainas pagal VKI, ar statybinių medžiagų kainas ilgalaikiams kontraktams pagal VKI.

Kazka stipriai painiojate, kalbu apie MMA neto. ES pateikiama statistika yra MMA bruto: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Minimum_wage_statistics . Lyginant pateikta statistika reiktu ivertinti, kad daugelyje kitu ES saliu MMA bruto skiriasi labai nedaug nuo neto, skirtingai nei pas mus, nes pas mus nuo 2019 m. MMA bruto reiktu padalinti is 1,289 ir dar atimti pajamu mokesti (daugelyje kitu saliu NPD yra lygus ar beveik lygus MMA), tuomet pamatysime, kad lyginant MMA neto esame netoli galo.

Jums neaišku kodėl kainos nesiskiria nuo kitų šalių? O man neaišku, ką jūs tiek metų darot VZ jei net elementarių rinkos dėsnių iki šiol nežinot. ES rinka laisva ir nenormalu būtų jei kainos stipriai skirtųsi nuo kainų kitose ES šalyse. Atlyginimų dydis šiek tiek su kainų lygių koreliuoja, bet netiesiogiai ir labiau paslaugų sektoriuje, o ne prekyboje.

Darbo jegos rinka taip pat yra laisva ir atvira visos ES viduje. Jei laisva rinka reiskia daugmaz vienodas kainas visoje rinkoje, kodel darbo jegos kaina vis dar skiriasi kartais?

Tai darbo jėga laisvai ir juda ES, tik nemanot, kad jos judėjimas "šiek tiek" komplikuotesnis nei prekių? Pabandykit gyvenant Lietuvoje dirbt Vokietijoje ne nuotoliniu būdu. Prekių atveju prokblemų jokių nėra, pardavėjas prekes gali perdavinėt bet kurioje šalyje be didesnių papildomų kaštų.

Nemanau, kad darbo jegos judejimas yra sudetingesnis tiek, kad atlyginimai skirtusi kartais. Tiesiog nelabai etiskai ir teisetai yra dirbtinai vykdomas darbo jegos kainos dempingavimas.

Sita problema turi pavadinimą - Middle income trap. Ziurint i dabartine apverktina svietimo sistema, tai tas neisvengiamai nutiks.

neišvengiamai, kaip pasaulinis tvanas, apokalipsė ir paskutiniojo teismo diena. Sako, raitelis jau prajojo Senos upe ;-) Tik neašarokim, o gal kartais nutiks kiek adekvatesnis balansas tarp pelno ir atlyginimų, kas žino.

Daugelis ES saliu, iskaitant vakaru salis senbuves, turi nustaciusios MMA, ir reguliariai ji perziuri.