„Coface“: Izraelio laukia daug ekonominių ir politinių iššūkių
Joje nurodoma, kad 2023 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Izraelio ekonomika susitraukė 5,2%. Privačiojo sektoriaus vartojimas per ketvirtį sumažėjo 7,5%, investicijos smuko 24,7%, daugiausia dėl sumažėjusių investicijų į pramonę.
Valdžios sektoriaus vartojimas padidėjo 6,2%, eksportas sumažėjo beveik 5%, importas – 13%.
Visi šie rodikliai nulėmė, kad 2023 m. Izraelio ekonomika paaugo 2%, palyginti su 6,5% augimu 2022 m.
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį Izraelio ekonomika smarkiai smuko dėl karo su „Hamas“.
Dėl karo padėties Izraelio valdžia į tarnybą pašaukė 350.000 atsargos karių, todėl įmonės neteko dalies darbo jėgos, o kai kurios buvo priverstos užsidaryti.
Be to, dėl po išpuolio Izraelio vyriausybės įvestų apribojimų palestiniečių darbininkams iš Vakarų Kranto vykti į Izraelį per tarptautiniu mastu pripažintą ,,žaliąją liniją“, taip pat dėl daugelio užsieniečių darbininkų grįžimo į gimtąsias šalis ėmė labai trūkti darbo jėgos statybų ir žemės ūkio sektoriuose, o tai taip pat turėjo įtakos ekonomikai.
Prasidėjus karui investicijos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą sumažėjo perpus, o ūkininkų produkcija ir pajamos sumažėjo ne tik teritorijose prie Gazos, bet ir kituose regionuose.
Galiausiai žlugo atvykstamasis turizmas, o tai dar labiau pablogino padėtį apgyvendinimo sektoriuje.
Privataus vartojimo išlaidos smarkiai sumažėjo beveik visuose mažmeninės prekybos sektoriuose. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 1%, vidutinės trukmės vartojimo prekėms – 20%, o trumpalaikio vartojimo prekėms – 4,2%. Išlaidos paslaugoms sumažėjo 17%.
Ataskaitoje teigiama, kad ekonomiką palaikė valdžios išlaidos – jų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) 2023 m. paskutinįjį ketvirtį padidėjo maždaug 2%.
Po „Hamas“ išpuolio Izraelio vyriausybė patvirtino 8 mlrd. USD papildomą biudžetą, skirtą iki 2023 m. pabaigos padengti dėl karo atsiradusioms išlaidoms. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 2023 m. ketvirtą ketvirtį Gynybos ministerijos išlaidos padidėjo 94%.
Ekonominė ir politinė rizika
Staigus ekonominio aktyvumo sumažėjimas ir pastaruoju metu padidėjusi įtampa regione leidžia manyti, kad karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl 2024 m. Izraeliui kils ekonominė ir politinė rizika, teigiama „Coface“ apžvalgoje.
Nepalankus bazės poveikis dėl didesnio, nei tikėtasi, BVP sumažėjimo 2023 m. paskutinį ketvirtį mažins augimo rodiklius 2024 m., nurodoma joje. Tuomet reikės daug impulso, kad ekonomika atsigautų.
Dar prieš „Hamas“ išpuolį įmonių pelnas ir investicijos strigo, o ketvirtinis BVP augimas išliko gana nedidelis. Kaip rašoma, tai daugiausia lėmė centrinio banko padidintos palūkanų normos ir neapibrėžta vidaus politinė aplinka.
Todėl, sakoma apžvalgoje, ekonomikos atsigavimas bus lėtas ir kuklus.
Preliminariais duomenimis, 2024 m. pradžioje namų ūkių išlaidos atsigaus. Iš tiesų, išlaidos kredito kortelėmis grįžo į lygį, kuris buvo prieš prasidedant karui. Tačiau šis atsigavimas yra trapus ir gali sulėtėti arba net apsiversti, jei karas paaštrėtų. Kita vertus, nurodoma, kad išjudinti investicijas bus sunkiau.
Tačiau teigiama, kad vidaus paklausos sąlygos atsigauna. Palaipsnis rezervistų grįžimas į darbą ir naujų darbuotojų iš užsienio įdarbinimas – kai kuriais žiniasklaidos pranešimais, iš viso iki 60.000 per artimiausius mėnesius – taip pat skatintų verslo aktyvumą.
Vis dar įtempta vidaus politikos padėtis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, kuris jau nukentėjo dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, 2023 m. sukėlusių masines demonstracijas.
2024 m. nacionalinė nepaprastosios padėties koalicinė vyriausybė ir karo meto ministrų kabinetas gali būti išformuoti sušvelninus arba nutraukus karo veiksmus.
Spėjama, kad premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė žlugs, nes ji daugelio laikoma atsakinga už nesugebėjimą užkirsti kelią „Hamas“ išpuoliui, taip pat už jo pasiūlytas teismų reformas.
2024 m. svarbus iššūkis bus biudžeto deficitas. Centrinis bankas apskaičiavo, kad su karu susijusios išlaidos 2023–2025 m. gali siekti 55 mlrd. USD.
Remiantis biudžetu ir jo pakeitimais, 2024 m. visos valstybės išlaidos turėtų būti apie 145 mlrd. USD. Be gynybos, papildomos lėšos bus skirtos kompensacijoms nuo karo nukentėjusiems žmonėms ir didesniems asignavimams sveikatos priežiūrai, policijai, socialinei apsaugai ir švietimui.
Nepaisant to, kad bus įšaldytas valdžios sektoriaus darbuotojų įdarbinimas ir darbo užmokesčio didinimas, apžvalgos sudarytojų nuomone, 2024 m. biudžeto deficitas sieks 6,5% BVP, palyginti su 4,2% BVP 2023 m. ir 0,6% BVP pertekliumi 2022 m.
„Coface“ pažymi, kad dinamiškas gamtinių dujų, gynybos ir kibernetinio saugumo technologijų eksportas kompensuos silpnas pajamas iš turizmo. Dėl karo poveikio pajėgumams tebesitęsiantį silpną kitų rūšių eksportą su kaupu atsvers mažesnis importas, susijęs su nedidele vidaus paklausa.
VERSLO TRIBŪNA
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
„Eleving Group“ – tarptautinė finansinių technologijų bendrovė, kotiruojama Frankfurto ir Rygos vertybinių popierių biržose, pradeda pirmenybinių užtikrintų obligacijų (senior secured bonds) emisiją, siekdama pritraukti iki 250 mln. eurų. Nuo spalio 6 d. iki spalio 17 d. investuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos galės įsigyti bendrovės obligacijų. Tuo tarpu esami „Eleving Group“ 2021/2026 m. obligacijų (ISIN: XS2393240887) turėtojai galės iškeisti savo turimas obligacijas į naująją emisiją iki spalio 15 d.
Sutelktinio finansavimo platformos šiandien augina per jas investuotas milijonines sumas. Vien tik pernai per sutelktinio finansavimo platformas Lietuvoje finansuota projektų už beveik 300 mln. Eur – palyginti su 2023 m. ši suma augo penktadaliu. O viena iš sutelktinio finansavimo platformų – „Profitus“ – pasiekė savo 300 mln. Eur: už tokią sumą finansuota verslo paskolų ir nekilnojamojo turto (NT) projektų. Apie investuotojų pokyčius, finansavimo ir investavimo tendencijas sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“ kalbamės su jos direktore Viktorija Čijunskyte ir rinkodaros vadove Migle Grybiniene.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos fiksuoja rekordinius augimo skaičius, visa sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais augo 21%, o rinkos lyderė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ net 49%. „Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Geopolitinis klimatas
Tai, kad Izraeliui kol kas nepavyko pasiekti savo karo tikslų, leidžia manyti, jog karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, ir galiausiai paveikti didesnę Izraelio ir kitų regiono šalių dalį. Tokia padėtis ir toliau didins įtampą tarp Izraelio naujakurių ir Vakarų Kranto arabų, sakoma apžvalgoje.
Be to, didesnis susirūpinimas dėl saugumo gali pastūmėti Izraelį vykdyti didesnes išorines operacijas, siekiant apsaugoti savo sienas, ypač šiaurėje, Libane.
Izraelio vykdomi bombardavimai Libane ir Sirijoje, kuriais atsakoma į „Hezbollah“ kovotojų išpuolius ir siekiama pašalinti svarbius „Hamas“ ir Irano lyderius, JAV ir Jungtinės Karalystės smūgiai prieš hučių taikinius Jemene, atsakant į jų išpuolius prieš laivus, plaukiančius Adeno įlanka ir Raudonąja jūra pakeliui į Sueco kanalą, ir Irano remiamų kovotojų smūgiai Vakarų objektams Irake ir Sirijoje – visa tai didina karo eskalavimo ir išplėtimo už Gazos Ruožo ribų riziką, rašoma dokumente.
Saudo Arabijos ir Izraelio suartėjimas greičiausiai užtruks, nes iš Rijado perspektyvos, sustiprėjus visuomenės priešiškumui Izraeliui, santykių normalizacija priklauso nuo palestiniečių valstybės sukūrimo.
Tai taip pat bus išbandymas neseniai normalizuotiems santykiams su Jungtiniais Arabų Emyratais, Maroku ir Bahreinu, kurie ir toliau turėtų suteikti Izraeliui naujų investavimo galimybių ir finansavimo.
Neseniai atkurti santykiai su Turkija nukentėjo, pastarajai užimant griežtą poziciją dėl Izraelio išpuolių Gazos Ruože.
Prastėjančius santykius su Brazilija, Čile, Pietų Afrika ir kitomis valstybėmis atsveria gerėjantys santykiai su Argentina ir Indija. Teigiama, kad ryšiai su Rusija bus palaikomi, jei tik pavyks susitarti dėl operacijų Sirijoje, nors jie gali nukentėti dėl stiprėjančių Maskvos ir Teherano ryšių, sakoma apžvalgoje.
