Per devynis 2023 m. mėnesius Lietuvos ekonomikos pyragas susitraukė 0,5%, III ketvirtį – stagnavo
Trijų ketvirčių BVP siekė 53,2 mlrd. Eur to meto kainomis, o palyginti su 2022 m. trimis ketvirčiais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 0,5%.
Vertinant gamybos metodu, trečiąjį ketvirtį didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
[infogram id="ff3a49d0-5b5e-42fe-acf7-1eaf64c74257" prefix="Yq1" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2009-2023 m. III ketv. (pirmasis įvertis)"]
Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė, komentuoja, kad, nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą.
„Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams. Dėl aukšto įmonių pelningumo, kylančių atlyginimų ir pajamas auginančios kontraciklinės fiskalinės politikos, neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto“, – komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, nepaisant to, kad pernykštis trečiasis ketvirtis buvo „itin stiprus“, Lietuvos ekonomika šiemet sukūrė analogišką rezultatą. O neigiamą vidaus prekybos, pramonės, nekilnojamojo turto operacijų ir žemės ūkio indėlį į metinį BVP pokytį kompensavo cikliškai atsparesnės aukštesnės pridėtinės vertės informacinių technologijų, finansų ir draudimo veiklos.
Daugiausia rizikų teko šiemet sugerti kertiniam Lietuvos eksportuotojui – apdirbamajai gamybai. Vis dėlto ir apdirbamosios pramonės produkcijos apimčių dinamika vasarą pradėjo stabilizuotis.
Trečiąjį ketvirtį svarbų vaidmenį vaidina žemės ūkio sektorius, paprastai tokiu metu sukuriantis 7-9% BVP. Nepaisant didelio nerimo, kurį kurstė augalininkystei nepalankūs, sausi ir karšti orai, išankstiniais vertinimais derliaus apimtys nuo pernykščių rezultatų skiriasi nedaug.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, sako, kad Lietuvos ekonomikos raida vis dar yra vangi, jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas.
D. Imbrasas komentare pažymi, kad nors kainų augimas nuslopo, mažmeninės prekybos raidą riboja gyventojų nenoras išlaidauti.
Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, nepakito ir vis dar buvo 1,8% mažesnė nei prieš metus.
Pastaraisiais mėnesiais sparčiau augo tik prekyba degalais ir su laisvalaikiu bei atostogomis sietinomis prekėmis, o kitų prekių pardavimas vis dar buvo vangus. Gyventojų nenorą išlaidauti tebeveikia atsargumas dėl tebevyraujančių geopolitinių sukrėtimų ir ekonominės politikos neapibrėžtumo.
„Šių veiksnių nepalankų poveikį ekonomikos raidai sušvelnina sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis. Didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų vėl nuosaikiai augti“, – komentuoja D. Imbrasas.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, šių metų išbandymų tiesiąją Lietuvos ekonomikai sekasi atlaikyti tikrai neblogai, tačiau eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais. Europa išgyvena brangų energetinės transformacijos etapą, be to, nėra pajėgi apsirūpinti vietinėmis pramoninėmis žaliavomis, daug kritinių žaliavų tenka importuoti, o tai didina regiono pažeidžiamumą pasaulyje ryškėjant deglobalizacijos ir geopolitinės poliarizacijos tendencijoms.
„Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1% šio pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Ekonomika kol kas svyruoja ties nuliu, tai čia, sakyčiau, yra gera naujiena žmonėms ir darbo rinkai, nes realiai darbo rinka ir žmonės tokio techninio BVP kritimo arba augimo, arba nulinio pokyčio nejaučia, recesija yra tokia labiau matematinė-ekonometrinė negu realaus gyvenimo recesija“, – BNS antradienį sakė „Citadele“ banko analitikas A. Izgorodinas.
Jo vertinimu, šalies ekonomika iš techninės recesijos pereina į stagnaciją: „Pagal naujausius makrorodiklius, žiūrint tai mes pereiname iš techninės recesijos į labiau stagnuojančią situaciją“.
