G. Šimkus: pastarųjų metų sukrėtimai nurėžė vienų metų augimo apimtį
Papildyta infograma ir G. Šimkaus komentaru, kokią Lietuvos ekonomika patyrė pastarųjų metų sukrėtimų kainą, ECB prognozėmis euro zonai
Šių metų BVP smuktelėjimas bus mažesnis, nei prognozuota birželį (–1,3 %), daugiausia dėl BVP padidėjimo 2023 m. antrąjį ketvirtį. Tačiau kitų metų prognozė apkarpyta 0,6 proc. punkto (nuo lauktų 2,7%).
„Pagrindinė to priežastis yra apniukusi, apsunkusi išorinės aplinka“, – žurnalistams antradienį sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Tačiau skrydis, kuriam ruošiamės, neatšauktas, jis atidėtas. Lauktas atsitiesimas nukeltas į kitų metų pirmą pusmetį“, – pridūrė LB vadovas, pristatydamas atnaujintas makroekonomines prognozes.
[infogram id="c9734c16-11b4-4bca-9fe0-2ac3ce1dc709" prefix="Cud" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 09 26"]
Sukrėtimų kaina
G. Šimkus taip pat sakė, kad pastaraisiais metais kilę įvairūs sukrėtimai – nuo COVID-19 pandemijos iki karo Ukrainoje, energetikos kainų krizės ir kt. – „nurėžė maždaug vienerių metų augimo“ apimtį.
LB ekonomistai atliko tyrimą, kurio esmė – įvertinti, kokia būtų buvusi Lietuvos ekonominė raida, jei nebūtume ištikti pandemijos, Rusijos agresijos, tiekimo sutrikimų, infliacijos šoko, t. y. jei būtume gyvenę normaliais laikais.
„Punktyrinės linijos rodo, kokia galėjo būti raida, jei ji nebūtų išmušta iš vėžių ir nukreipta nuo ilgalaikių tendencijų. Akivaizdu, kad tiek realusis BVP, tiek vartojimo lygis būtų buvęs didesnis, nei jis šiuo metu yra. Kokia šio nuokrypio vertė? Maždaug vienerių metų ekonomikos augimas – tokia yra patirtų sukrėtimų kaina“, – komentavo G. Šimkus.
Besitraukianti pramonė ir vartojimas
LB teigimu, šviesesnes perspektyvas temdo jau pusantrų metų besitraukianti pramonė, kuri turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį.
Situaciją pramonėje blogina prastėjanti padėtis pagrindinėse eksporto rinkose, ypač euro zonoje (jos BVP prognozė 2023 m. pakoreguota nuo 1,5% iki 1%). Augimą slopina ir pabrangęs skolinimasis, sumenkę laikini užsakymai, kurių buvo atsiradę per pandemiją.
Ūkio aktyvumą taip pat slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga sparčiau nei kainos, gyventojai neskuba vartoti daugiau.
Numatoma, kad privatusis vartojimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 0,4% mažesnis. Tačiau kylant gyventojų realiosioms pajamoms, kitąmet privatusis vartojimas didės (2,7%) ir prisidės prie BVP augimo.
Infliacija
LB skelbia, kad vangesnė pasaulio ekonominė raida mažina spaudimą kainoms. Infliacija sparčiai mažėja, išsekus pigusių žaliavų ir atsistačiusių tiekimo grandinių poveikiui.
Praėjusiais metais sudariusi 18,9%, šiemet vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, sumažės iki 8,8%, o kitąmet – iki 2,6%.
Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką 2024 m. turės tebebrangstančios paslaugos.
Paslaugų kainas didina kylantis darbo užmokestis, kuris sudaro reikšmingą ir didesnę nei kituose sektoriuose sąnaudų dalį.
Anot G. Šimkaus, Lietuvos įmonių pelnų augimas 2022 m. prisidėjo prie spartaus kainų šuolio. Panašūs procesai fiksuoti ir daugelyje kitų valstybių.
„Veiksniai, kurie davė pirminį postūmį kainų šuoliui, – pandemija, Rusijos agresija, subyrėjusios tiekimo grandinės. Vis dėl to mūsų analizė rodo, kad šis išorinis impulsas buvo dar sustiprintas viduje. Kai įmonės, matydamos savikainos augimą, vertindamos infliacinę aplinką ir stiprią paklausą šalyje, galėjo ir padarė tai – reikšmingai peržiūrėjo savo kainas, tokiu būdu pasididindamos generuojamus pelnus“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.
Palūkanų perspektyvos
Pasak LB vadovo, kuris yra Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, „dėmesio infliacijai viešoje erdvėje (dabar) mažiau, ji konkuruoja su palūkanų tema, tačiau infliacija bus aktuali tol, kol pasieksime 2% (vidutiniu laikotarpiu) lygį“.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo centro „Preses Nama Kvartāls“ Rygoje vystytojas „AS PN Project“, sėkmingai užbaigė aštuntąją obligacijų emisiją, pritraukdamas 2,9 mln. eurų ir išlaikydamas tvirtą investuotojų pasitikėjimą, nepaisant sezoninių rinkos pokyčių. Paskutinė emisija rodo tęstinį projekto pagreitį ir signalizuoja apie investuotojų susidomėjimą Rygos verslo kvartalo plėtra.
„Novus asset management“ valdomas investicinis fondas UTIISIB „Riverside real estate fund“ vieno didžiausių šiuo metu sostinėje vystomų gyvenamųjų projektų – daugiau kaip 70 mln. eurų vertės kvartalo „Bukčiai“ – įgyvendinimui pasirinko patyrusį nekilnojamojo turto partnerį – bendrovę „Rinvest“.
„Citadele“ banko skolinimo apimtys Baltijos šalių verslo klientams per šiuos metus viršijo rekordus – įmonėms paskolinta per 900 mln. eurų, o kitąmet tikimasi dar didesnio augimo. Tai rodo itin pozityvios verslo nuotaikos ir investicijų planai bei auganti bendra paskolų rinka, „Verslo tribūnos“ podkaste sakė „Citadele“ banko valdybos narys, verslo bankininkystės Baltijos šalims vadovas Vaidas Žagūnis.
Prieš 20 m. UAB „General Financing“ veiklą pradėjo kaip lietuviškas finansų startuolis. 2020 m. jis vartojimo paskolų ir indėlių paslaugas klientams pradėjo teikti turėdamas specializuoto banko statusą ir pakeitė pavadinimą į „General Financing bankas“, o 2024 m. gruodį ir prekės ženklas buvo pakeistas į „GF bankas“. Nuo 2013 m. jis priklauso Švedijos finansų grupei „Marginalen“. Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius, apžvelgia banko veiklos dvidešimtmetį ir Baltijos šalių finansų rinkos pokyčius.
VŽ rašė, kad viename mažiausiai nuspėjamų posėdžių ECB rugsėjo 14 d. pakėlė palūkanas dar 25 baziniais punktais, o palūkanos, taikomos bankų indėliams Eurosistemoje, pasiekė 4% lygį.
Tai buvo dešimtas iš eilės palūkanų kėlimas šiame cikle nuo pernai liepos.
ECB valdančiosios tarybos nuomone, palūkanos bus išlaikomos šiame lygyje tol, kol infliacija euro zonoje sugrįš į 2% lygį.
G. Šimkus priminė, kad ECB prognozėse tokį lygį euro zonoje numatoma pasiekti 2025 m.
VŽ taip pat rašė, kad vieni ekonomistai atmeta stagfliaciją euro zonoje, kiti perspėja dėl kieto nusileidimo.
Nors Europos ekonomika silpnėja, o vartotojų kainos tebeauga, Europa nepatiria vadinamosios stagfliacijos, įsitikinę Briuselio pareigūnai. Tačiau ekonomistai neatmeta, kad euro zona gali patirti ir kietą nusileidimą, jeigu Europos centrinis bankas perspaustų su palūkanomis.
Rugsėjį atnaujintose ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6%, 2024 m. – 3,2%, o 2025 m. – 2,1%. 2023 ir 2024 m. prognozės padidintos, o 2025 m. prognozė sumažinta.
Birželį ECB prognozavo, kad šiemet infliacija sieks 5,4%, kitąmet – 3%, 2025 m. – 2,2%.
Savo ruožtu ekonomikos augimo prognozes ECB ekonomistai gerokai sumažino. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7%, 2024 m. – 1,0%, o 2025 m. – 1,5%. Birželį prognozuota, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 0,9%, kitąmet – 1,5%, 2025 m. – 1,6%.
Darbo rinka
LB taip pat skelbia, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Nedarbo lygis yra artimas 6%. Jis šiuo metu yra ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams.
„Numatydamos, kad ekonomika ir paklausa jau netrukus turėtų atsigauti, įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus“, – pažymi LB.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4% didesnis nei pernai, dar 9,8% padidėjimas numatomas kitais metais. Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.
[infogram id="d0ca8b0b-8ad4-4ab7-bbcd-7ef45f27f296" prefix="A8n" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2023 09 26"]
