Kainų augimas išsikvepia – birželį užfiksuota defliacija
Papildyta antru skyreliu.
Birželį vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 8,3%, o paslaugų – 10,9%, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Atlėgus elektros ir dujų kainoms, infliacija Lietuvoje stabiliai traukiasi nuo pernai rugsėjį pasiekto piko.
2023 m. birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos susitraukė 0,1%. Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,5%, o paslaugų kainos padidėjo 0,9%.
[infogram id="5736d438-1842-4295-b90d-882149b535a1" prefix="I03" format="interactive" title="Vartotojų kainų pokyčiai Lietuvoje 2015-2023 06"]
[infogram id="272fce91-859e-48ca-8e6d-cfb02343afc5" prefix="Ecw" format="interactive" title="Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai Lietuvoje 2023 06"]
„Kaip ir tikėtasi, infliacija Lietuvoje išsikvėpė ir savo skaitine išraiška nebegąsdina. Birželio mėnesį Lietuvoje stebėta nežymi mėnesinė defliacija, o metinis vartotojų kainų pokytis grįžo į vienaženklę zoną", – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo padidėjusios kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, automobilių, viešojo maitinimo paslaugų ir sumažėjusios farmacijos gaminių, degalų bei tepalų kainos, nurodo statistikai.
Mėnesio infliacijai daugiausiai įtakos turėjo pigusios daržovės, elektros energija, avalynė, drabužiai, duona ir grūdų produktai ir bei atostogų išvykų, automobilių, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, mažėjantį metinį kainų prieaugį kol kas didele dalimi lemia ne šiųmetės tendencijos, nes defliacijos apraiškos labai nedrąsios – kainos krenta tik antrą mėnesį iš eilės ir tik po 2-1 dešimtąsias procento dalis.
„Metinės infliacijos dydžiui įtakos turi kas mėnesį reikšmingai didėjanti pernykštė kainų palyginamoji bazė. Juk pernai metais infliacija kaip tik įsibėgėjo kone kas mėnesį vis pašokdama apie 2%“ – nurodo ji.
Jos teigimu, objektyvių aplinkybių, kurios palaikytų tolesnį prekių kainų kilimą vis mažiau ir vis dažniau tiek dėl smukusių sąnaudų, tiek dėl vangesnės paklausos fiksuojamos prekių defliacijos apraiškos.
Tuo metu paslaugų infliaciją, anot jos, ir toliau kaitina atlyginimų augimas, kurį kursto sprendimai kelti algas viešajame sektoriuje ir didinti mėnesinį minimalų atlyginimą.
„Šis dydis itin paveikus maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektoriuose. Be to, nors minimali mėnesio alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas nuvilnija plačiai ir paveikia visą pajamų vertikalę", – aiškina ekonomistė.
VDA skaičiavimais, šių metų birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,3%. Pokytį lėmė keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenimis paslaugų, keleivių vežimo geležinkeliu, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, naudotų automobilių, benzino, suskystintų automobilinių dujų kainų padidėjimas.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį sumažėjo 0,7%. Labiausiai atpigo džiovinti vaisiai, riešutai, pievagrybiai, rūgpienis, kruopos, bet pabrango šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, užšaldytos jūros gėrybės, kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, vaisių ir daržovių sultys, miltai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,1% Daugiausia sumažėjo elektros energijos, suskystintų dujų maistui gaminti, kietojo kuro, tačiau padidėjo gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui kainos.
Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8%: avalynė atpigo 3,2%, o drabužiai – 1,3%.
Vidutinė metinė infliacija, kai skaičiuojamas 12-os paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių 12-os mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis, 2023 m. birželį sudarė 18,6%.
T. Povilauskas: birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų atpigo maistas
Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.
„Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – sakė ekonomistas.
„Pagaliau džiugu, kad sugrįžta tas sezoniškumo efektas. Kadangi birželis istoriškai iki 2021 metų būdavo tas mėnuo, kai maisto kainos dėl šviežių daržovių darydavo labai didelę įtaką ir mėnesinei infliacijai. Net istoriškai birželis ir liepa būdavo tie mėnesiai, kai krenta maisto kainos“, – teigė T. Povilauskas.
Pasak jo, birželio infliacijos rodiklius lėmė maisto, drabužių ir avalynės bei elektros kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7%, elektros kainos – 4,6%, dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8%.
Jo teigimu, elektros kainų mažėjimą lėmė tai, kad artėjant valstybės mokamų subsidijų pabaigai vartotojai skubėjo pasirašyti pigesnes elektros tiekimo sutartis.
„Elektros kainos irgi matome, kad mažėjo birželio mėnesį, bet čia labiau ne dėl to, kad kaina biržoje būtų mažėjusi, bet vėlgi tas visas sutarčių persirašymas į mažesnes kainas, į biržos kainas irgi darė efektą“, – sakė T. Povilauskas.
VERSLO TRIBŪNA
Ką daryti, kai tavo pastatus „nuhackina“? Kaip dirbtinis intelektas keičia NT rinką? Kokias proptech technologijas diegiasi didžiausios Europos ir Lietuvos NT įmonės? Ir ką bendro turi Vilnius su Kopenhaga – miestu, siekiančiu tapti pirmąja sostine pasaulyje be CO₂?
Druskininkų pradinių klasių mokytojas sukūrė klasės valiutą, kuri vaikams padeda suprasti pinigų vertę, o verslui – primena, kad didžiausia investicija visada yra į žmogų.
Dar visai neseniai sutelktinis finansavimas Lietuvoje daugeliui asocijavosi su nišiniu sprendimu, buvo siejamas su mažesnio masto vystytojais – tais, kurie neturi pakankamai kapitalo ar prieigos prie tradicinių finansavimo formų. Tačiau šiandien ši paradigma sparčiai keičiasi: vis daugiau sėkmingų ir patyrusių vystytojų renkasi alternatyvius finansavimo šaltinius ne dėl būtinybės, o dėl efektyvumo, greičio ir lankstumo.
Nepriklausomas 2025 m. spalio 21 d. pristatytas tyrimas atskleidžia – Rivile geriausiai vertinama ir dažniausiai naudojama verslo valdymo bei apskaitos sistema Lietuvoje, jos atotrūkis nuo konkurentų ryškus.
Ekonomistas prognozuoja, kad liepą mėnesio defliacija turėtų siekti apie 0,2%, o metinė – apie 7,5%.
„Viskas priklausys, kaip suvaikščios tie du sezoniniai efektai – maisto, daržovių, uogų kainos bei aprangos ir avalynės kainos“, – teigė T. Povilauskas.
„Taip, sausra padarė savo darbą, bet vis tiek matome, kad daržovių kainos yra sugrįžusios prie istorinių sezoniškų svyravimų“, – pridūrė jis.
Anot analitiko, nuo rugpjūčio defliaciją vėl turėtų keisti infliacija, o metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti ir metų pabaigoje siekti apie 3%.
„Abejočiau, ar po rugpjūčio mes pamatysime mėnesinę defliaciją, bet metinė infliacija ir toliau mažės“, – sakė T. Povilauskas.
