Mokesčių simuliacijos įrankis – Statistikos departamento rankose

Pasaulio bankas (PB) baigė ir perdavė Lietuvos statistikos departamentui (LSD) du analitinius modulius, leidžiančius įvertinti savarankiškai dirbančių asmenų ir mažų įmonių mokestinę aplinką. Pirmasis modulis skirtas mažųjų įmonių mokestinei aplinkai analizuoti ir vertinti, o antrasis padės analizuoti savarankiškai dirbančių asmenų pajamas, jų mokestinę aplinką ir padės suprasti, kaip mokesčių sistema lemia pasirinkimą dirbti savarankiškai. 

Keis pagal poreikį

„Šiuo metu Statistikos departamentas susipažįsta su naujais PB perduotais įrankiais ir pildo juos naujausiais duomenimis, – pasakoja Darius Abazorius, SD Duomenų technologijų plėtros grupės patarėjas. – Taip pat svarstomi techniniai sprendimai, kurie leistų prie jo prieiti plačiam analitikų ratui“. PB kartu su LSD atliko pirmuosius potencialių jų naudotojų mokymus. PB savo ruožtu baigia kurti naudojimosi šiais mikrosimuliaciniais moduliais instrukcijas, kad LSD galėtų juos prižiūrėti ir apmokyti jais naudotis.

„Statistikos departamentas prižiūrės šiuos modulius – atnaujins naujais duomenimis ir koreguos, jeigu keisis mokesčių įstatymai“, – pažymi D. Abazorius. Anot SD Duomenų technologijų plėtros grupės patarėjo, modulio patikrinimas parodė didelį jo patikimumą.

„Jeigu prognozavimo modulio paklaidos siekia 2–3 procentinius punktus, laikoma, kad jis yra pakankamai patikimas. Testuojant PB sukurtą smulkaus verslo mokesčių analizės įrankį, paaiškėjo, kad paklaidos siekia 0,2–1,2 procentinius punktus“, – pažymi D. Abazorius. 

Kuria duomenų ežerą

Šios naujienos yra platesnių pokyčių dalis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Statistikos departamentas tampa Valstybės duomenų agentūra, kartu atsiranda ir papildomos funkcijos – SD perima atsakomybę už visų valstybės duomenų saugojimą, tvarkymą, panaudojimą bei analizę.

SD pasipildys duomenimis iš įvairių valstybinių registrų – jie čia bus tvarkomi ir saugomi, o valstybės institucijos galės jungtis prie šio atvirų duomenų ežero ir užsiimti analitika. PB sukurti moduliai kaip ir atviri duomenys iš įvairių valstybės registrų bus prieinami per tą pačią Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos aplinką. SD parengė PB projektui reikalingus duomenis ir integravo juos į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Šios inovatyvios sistemos techninės galimybės leidžia pagal PB ekspertų pateiktą techninę specifikaciją atrinkti ir apdoroti didžiulius duomenų kiekius. 

Įvardino sistemos trūkumus

PB taip pat atliko smulkaus verslo apmokestinimo analizę, kuri parodė, kad Lietuvoje trūksta horizontalaus apmokestinimo teisingumo. Kitaip tariant, tokio pačio dydžio pajamas gaunantys gyventojai priklausomai nuo pajamų šaltinio moka skirtingo dydžio mokesčius. Anot PB, pajamų mokesčio sistemai trūksta ir vertikalaus teisingumo, nes pajamų mokesčio našta didėjant pajamoms auga per lėtai. PB ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad smulkaus verslo apmokestinimo sistema Lietuvoje paini – iš viso jie suskaičiavo 72 jos reglamentavimo atvejus. Naudojant mikorsimuliacijos modulį galima nagrinėti, kaip keisis Lietuvos valstybės biudžeto pajamos taikant kitų šalių mokesčių tarifus. Nagrinėjant gyventojų pajamų apmokestinimą Lietuvoje buvo taikomi Latvijos, Belgijos, Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos mokesčių tarifai. 

Suabejojo lengvatos nauda

PB atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas įmonėms, kurių metinės pajamos neperžengia 300.000 Eur, trukdo jų našumo augimui. 2015–2020 m. Lietuvoje apie 1.200 įmonių buvo susitelkusios ties 300.000 Eur pajamų riba ir neskubėjo jos peržengti. Tai mažina biudžeto pajamas ir verslo plėtrą, todėl PB ekspertai siūlo panaikinti lengvatinį tarifą arba susieti jį su apmokestinamojo pelno dydžiu. Padedant analizės įrankiui PB suskaičiavo, kad atsisakius šio lengvatinio tarifo valstybės biudžeto pajamos nuo 889 mln. Eur išaugtų iki 995 mln. Eur, o mažoms įmonėms pelno mokesčio našta per metus vidutiniškai padidėtų nuo 266 iki 912 Eur. Anot PB, jo sukurtas modulis padės Vyriausybei įvertinti mokesčių sistemos iškraipymų šalinimo scenarijus ir motyvaciją pereiti į šešėlinę ekonomiką dirbtinai skaidant įmones. Minėtų analitinių įrankių sukūrimas – tai dalis Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo programos finansuojamo projekto „Mokestinės ir reguliavimo kliūtys labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų augimui“. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Versli Lietuva“ (dab. „Inovacijų agentūra“).