Kas tai? Eksperto įžvalgos

Lietuvos lošimų paslaugų rinka: dominuoja didžiausias pralošimo rizikas sąlygojančios lošimo paslaugos

Reklama publikuota: 2022-11-28
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas
svg svg
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas

Europos Komisija, remdamasi ES valstybių atliktais problemų dėl lošimo paplitimo šalies mastu tyrimais nurodė, kad lošimų sukeliamoms problemoms įtaką daro tokie veiksniai kaip veiksmo dažnis (kuo trumpesnis laikas tarp paties lošimo ir galimybės pastatyti sumą, tuo didesnė rizika); išmokos intervalas (kuo trumpesnis laikas nuo sumos pastatymo iki rezultato, tuo didesnė rizika); prieinamumas ir socialinė aplinka; noras susigrąžinti praloštą sumą arba buvimas arti laimėjimo (kuo didesnė išmoka ir laimėjimo tikimybė, tuo didesnė iliuzija, kad prarastas sumas galima atsilošti, ir dėl to didesnė rizika; įsivaizduojami įgūdžiai ir „dalyvavimas“ (galimybė dalyvauti įvykyje, dėl kurio lošiama, arba panaudoti savo įgūdžius sėkmės tikimybei įvertinti suteikia pagrindo „beveik laimėjusio“ psichologijai ir didina riziką); komerciniai pranešimai, kurie galėtų paskatinti pažeidžiamas grupes. [Šaltinis: EUROPOS KOMISIJA 2011.3.24, KOM(2011) 128 galutinis, ŽALIOJI KNYGA ”Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“].

Kadangi skirtingi lošimai sąlygoja skirtingas socialines rizikas, pripažįstama, kad jų reguliavimui ir apmokestinimui yra būtina taikyti teisinės ir mokestinės diferenciacijos ir individualizavimo principus. 

Lietuva artėja prie ES valstybių lyderių socialinių rizikų auginimo kontekste 

Deja, Lietuvoje įstatymų leidėjai ignoruodami minėtus svarbius veiksnius ir nustatant nacionalinį reguliavimą  visus lošimus „suplakdami“ į krūvą, nepaisant skirtingų sektorių generuojamų pajamų, lošimo organizavimo vietų ir kitus ypatumų, neleido azartinių lošimų, lažybų ir loterijų industrijai veikti vakarietiškai ir sugeneruoti maksimalią ekonominę naudą valstybei ir visuomenei minimaliausiais socialiniais kaštais. Dabartinis nacionalinis reguliavimo modelis nenumaldomai artina Lietuvą prie ES valstybių lyderių socialinių rizikų auginimo kontekste. Šiuo metu Lietuva dar toli nuo Europos valstybių, kuriuose lošimams ir loterijoms išleidžiama daugiausia pinigų, dešimtuko. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis Lietuvoje vienam suaugusiam gyventojui išleidžiamos didžiausios vidutinės lošimo išlaidos 2020 metų duomenimis sudarė 63 EUR ir tai yra ženkliai mažiau, nei pvz., Danijoje (280 EUR), Suomijoje (338 EUR), Italijoje (255 EUR) ir kitose Europos valstybėse (The Gambling Market in Numbers 2020.pdf (spillemyndigheden.dk). Tačiau 2022 metų prognozuojamais duomenimis vienam suaugusiam gyventojui išleidžiamos didžiausios vidutinės lošimams ir loterijoms išlaidos Lietuvoje sudarys 101 EUR 

Pradinis lošimų sektoriaus reguliavimas sudarė teisines prielaidas susiformuoti rinkai, orientuotai į nuosaikius lošimus, kadangi įstatymų leidėjas rėmėsi diferencijavimo principus ir nustatė skirtingas veiklos (ir kontrolės) sąlygas skirtingoms lošimo rūšims, atsižvelgiant į  jų socialinės rizikos mastą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau ilgainiui valstybės politika pakrypo priešinga kryptimi - nuosaikiems ir mažesnės socialinės rizikos lošimams buvo pradėti taikyti tik agresyviausioms lošimo rūšims taikytini ribojimai (pavyzdžiui, privaloma lankytojų asmens tapatybės patikra, pareiga lošimų organizatoriams naudoti lankytojų vaizdą įrašančią įrangą, pertekliniai techniniai reikalavimai lošimo automatams, neproporcingi lošimų vietų ribojimai). Tai sudarė prielaidas per pastaruosius penkerius metus rinkai radikalizuotis, užleidžiant vis daugiau vietos nuotoliniams lošimams, tarp kurių pagrindine paslauga tapo nuotoliniai neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimų automatai. Valstybė (reguliuotojas) tik pasyviai stebėjo ir stebi šią radikalią transformaciją, naikinančią antžeminių lošimų kuriamą ekonominę vertę: kasdien mažėja jų generuojamos valstybės biudžeto mokestinės pajamos, darbo vietų skaičius, nekilnojamojo turto, įvairių aptarnavimo, saugos, IT ir kitų paslaugų sektorių pajamos. 

Nuotolinių lošimų plėtra geometrine progresija: quo vadis Lietuva? 

Per dvejus metus nuo 2019 metų, kai Lietuvoje nuotolinių lošimų dalis lošimų rinkoje (įskaitant ir loterijas) sudarė 51 procentą ir labai neišsiskyrė iš kitų Europos šalių, situacija radikaliai pasikeitė - ši lošimų dalis Lietuvoje ženkliai išaugo ir 2021 metais pasiekė  82,5% lošimų rinkos. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2021 m. atliktame antikorupciniame vertinime atkreipė dėmesį, kad įstatymais nuotolinių lošimų organizatoriams sukuriamos palankesnės, mažesnę administracinę veiklą sukuriančios sąlygos veiklai vykdyti, nei kitų rūšių – antžeminių – azartinių lošimų organizatoriams, nes gavę licenciją ir leidimą jie galėtų nuotolinių lošimų veiklą vykdyti neterminuotai, be papildomų derinimo procedūrų su Lošimų priežiūros tarnyba ar savivaldybės taryba. Dabartiniame teisiniame reguliavime taip pat nėra numatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių asmenų interesus nuo žalingo nuotolinių lošimų poveikio, kuris yra didesnis nei lošiant antžeminiuose lažybų punktuose ir automatų salonuose, nes sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje, mobiliojo ryšio telefone, gali pasinaudoti ir asmenys, kuriems tai draudžiama remiantis įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 

Lietuvos lošimų rinkos reguliavimo politikos ir teisėkūros priemonių ydingumą sąlygoja tai, kad sprendimai daromi neturint patikimų lošimų bei loterijų rinkos ir vartojimo socialiai reprezentatyvių ir moksliškai pagrįstų tyrimų. Priimant reguliacinius sprendinius neatsižvelgta į tai, kad skirtingų antžeminio lošimo rūšių organizavimo vietos generuoja skirtingas pajamas (o kartu ir jų sąlygojamas finansines rizikas) ir patiria skirtingas veiklos sąnaudas. To pasekmė - nuolatiniai reguliuotojų  bandymai griežtinti ir riboti visų lošimų reglamentavimą, nors nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ribojimo ir būtent tokių priemonių būtinumą (tikslingumą). 

2011-2015 metais Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymais buvo įteisintos naujos lošimų organizavimo rūšys – lažybų organizavimas internetu ir telefonu – suteikiant teisę tokius lošimus organizuoti trims lažybų bendrovėms. Nepaisant to, kad administraciniai teismai tokį nuotolinių lošimų įteisinimo būdą pripažino neteisėtu, panaikindami įsakymus, atsakingos institucijos nesiėmė jokių kontrolės veiksmų tam, kad nuotolinių lošimų organizavimas būtų nutrauktas. Priešingai, buvo aktyviai siekiama,  kad Seimas juos kaip galima greičiau įteisintų atitinkamais Azartinių lošimų įstatymo pakeitimais. Galimybės organizuoti nuotolinius lošimus sudarymas lažybų bendrovėms keleriais metais anksčiau nei buvo ex lege (per įstatymą) legalizuoti nuotoliniai lošimai, suteikė joms nesąžiningą konkurencinį pranašumą, nes per šį laikotarpį jos buvo nekontroliuojamos, susikūrė didžiausią vartotojų duomenų bazę (net neturėdamos teisių rinkti ir saugoti asmens duomenis) ir užvaldė nuotolinių lošimų rinką. Tai sąlygojo socialiai pavojingiausių neriboto statymo nuotolinių lošimų ypatingai greitą milžiniško dydžio vartojimo augimą ir šio sektoriaus dominavimą.

Pastarojo dešimtmečio teisėkūros iniciatyvos buvo tendencingai nukreiptos padidinti mažesnes pajamas generuojančių antžeminių (tradicinių) B kategorijos automatų salonų, lažybų punktų operatoriams veiklos sąnaudas (leidimų galiojimo termino nustatymo, licencijų mokesčių padidinimo pagalba), per įėjimo į rinką barjerus (savivaldybių tarybų sutikimų reikalavimas steigiant B kategorijos automatų salonus ir lažybų punktus ir kitų rūšių lošimus) padaryti šių sektorių veiklą investicijų ir veiklos prasme nesaugia ir ypatingai rizikinga. Reikalavimo gauti savivaldybių tarybų sutikimą nustatymas B kategorijos automatų salonams ir lažybų punktams, organizuojantiems ribotus lošimus aiškiai perteklinis, tikėtina, jog prives prie  šiuo metu jau 10-15 metų veikiančių lošimo organizavimo vietų veiklos nutraukimo. Tokiu būdu sudarytos sąlygos išstumti tradicinius (antžeminius) lošimus iš lošimų paslaugų rinkos, galutinai transformuojant nacionalinę lošimų rinką į dominuojamą nuotolinių lošimų operatorių, kurių veiklos organizavimo modelis (programinė įranga, jos techninis aptarnavimas, darbo vietos, etc.) yra už Lietuvos ribų (t.y. mokestinių lengvatų zonose). 

Lošimų sektorius apmokestinimas: teisingos pusiausvyros (balanso) paieška tarp viešos ir privačios naudos 

Siekiant surasti adekvatų atskiriems lošimo sektoriams taikytiną individualizuotą apmokestinimą, o tuo pačiu ištaisyti šiuo metu egzistuojančius nepagrįstus skirtingų tos pačios rinkos segmentų apmokestinimo iškraipymus, reikėtų vadovautis diferencijuotu, o ne standartizuotu požiūriu. Diferencijuotas reguliavimas turi būti pagrįstas kriterijais, atitinkančiais skirtingų lošimų sektorių ypatumus: pralošimo sumų per valandą (angl. loss per hour) kriterijumi; skirstymu į tradicinius ir nuotolinius lošimus, neribotus (lošimo namų organizuojami lošimai, loterijos) ir ribotus lošimus (B kategorijos automatai, antžeminės lažybos). Taip pat būtina mokesčių tarifų korekcijas derinti su naujais ir projektuojamais reguliaciniais sprendimais, atsižvelgiant į tai, kad bet kokio naujo kontrolės reikalavimo įvedimas neretai turi reikšmingos įtakos lošimų ir loterijų veiklos sąnaudų, susijusių su atitikties užtikrinimu (angl. – compliance costs), augimui.  

Mažiau rizikingų lošimų (loterijų, automatų su ribotais statymais ir kt.) atveju ekspertai rekomenduoja taikyti mažiau intensyvų prieigos ribojimą, tačiau stipriai riboti lošimo parametrus. Nėra tikslinga ribotų parametrų lošimuose reikalauti vartotojų asmenų identifikacijos ar riboti prieigą geografine prasme. Taip pat priimant sprendimus dėl tokių lošimų parametrų (pavyzdžiui, statymų ar laimėjimų ribų) rekomenduojama atsižvelgti į valstybės gyventojų skirtingų formų laisvalaikiui išleidžiamas vidutines pinigų sumas. 

Projektuojant lošimų ir loterijų mokesčių tarifus turėtų būti atsižvelgta į jau įtvirtintus ar planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius, taip pat atsižvelgti į tai, kad ES šalių praktikoje didžiąją loterijų segmento dalį užima nacionalinės loterijos, atliekančios viešąją paskirtį, o šias paslaugas teikiančios įmonės prilygintinos viešojo intereso įmonėms, jų pagrindinė paskirtis ir raison d‘etre (egzistavimo pagrindas) mobilizuoti lėšas tam, kad jos būtų skirtos geriesiems tikslams (for good causes) – sportui, kultūrai, menui, paveldui finansuoti. Nacionalines loterijas daugumoje ES valstybių organizuoja arba valstybinės įmonės (pvz. Estijoje “Eesti Loto”, Latvijoje “Latloto”) arba viešosios koncesijos konkurso pagrindais tam tikram laikotarpiui atrinktos privačios įmonės, kurių sąnaudos ir pelnas yra nustatyti įstatymu, o pagrindinė pajamų dalis yra skiriama viešojo intereso projektams finansuoti. Toks reguliavimas ir administracinė praktika paaiškina (tik jokiu būdu nepateisina), kodėl loterijų organizacijų paramos sportui suma vienam gyventojui Lietuvoje sudaro 1,19 eurų (2012 metų duomenys), o Suomijoje - 27,8 eurų, Danijoje - 17,2 eurų, Jungtinėje Karalystėje – 11,45 eurų. Būtent nacionalinių  loterijų organizavimo modelis yra efektyviausias ir naudingiausias valstybei. Nustatant loterijų ir lošimų mokesčių tarifus tikslinga būtų nustatyti bendrovių pelningumo ribas (lubas) (15-20%), o viršpelnį skirti „gerųjų tikslų“ (viešojo intereso) projektams (panašus reguliavimas yra nustatytas Jungtinėje Karalystėje nacionalinės loterijos organizatoriui. 

Būtent adekvatus, subalansuotas, diferencijuotas, gerosiomis kitų Europos valstybių patirtimis pagrįstas reguliavimas leistų valstybei valdyti lošimų rinkos socialines rizikas, padidinti valstybės gaunamas pajamas ir sumažinti didžiausias pralošimo rizikas sąlygojančių lošimo paslaugų agresyvią plėtrą.   

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Žvilgsnis į „Revolut“ klientų Lietuvoje įpročius: 2022 m. išlaidų apžvalga Premium

Pasaulinės finansų platformos „Revolut“ klientų duomenys Lietuvoje rodo, kad atsiskaitydami šio finansinių...

Prekyba
08:29
Žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, lemiančios mokesčių dydį, kai kur išaugo penktadaliu

Sausio 1 d. įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos nustatytos žemės sklypų ir statinių...

Finansai
2022.12.31
Nauji mokesčiai, išmokos ir tarifai 2023-aisiais: svarbiausi pokyčiai

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. Pristatome svarbiausius jų.

Finansai
2022.12.31
Medicinos banko pardavimas ir vėl neįvyko 1

Mariaus Jakulio Jasono kontroliuojama „AAA Capital“ nebeperka Medicinos banko, per akcijų biržą pranešė...

Rinkos
2022.12.30
Lietuvos bankas: 9 mėnesių bankų pelnas augo 40% 2

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. Eur bendro grynojo pelno –...

Rinkos
2022.12.30
„Revolut Bank“ pripažintas sisteminės svarbos banku

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 m. liepos jai...

Rinkos
2022.12.30
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus išaugo 11,2%, lietuviškosios TI užsienyje – 7,3%

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje per metus padidėjo 11,2% ir 2022 m. rugsėjo...

Finansai
2022.12.30
BFK vadovas: mokesčių reformą gali pristabdyti ir savivaldos rinkimų rezultatai

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad...

Verslo aplinka
2022.12.30
2023 m. euro zonoje, tikėtina, pigs NT, o kovotojai su infliacija gali pražiūrėti dar vieną krizę Premium 14

Europos judėjimas nuokalne, regis, įgauna pagreitį. Ekonomistai įspėja, kad 2023 m. dėl energetikos krizės...

Finansai
2022.12.30
Viešieji pirkimai amerikietiškaisiais kalneliais riedės ir kitąmet Premium

„Verslo žinios“, padedamos Viešųjų pirkimų tarnybos ir viešųjų pirkimų ekspertų, pristato verslui ir...

Finansai
2022.12.30
Taivano sąsiauris kaitina karo aistras tarp dviejų Kinijų Premium 1

Geopolitiškai itin jautrus Taivano sąsiauris skiria komunistų valdomą Kinijos Liaudies Respubliką žemyninėje...

Verslo aplinka
2022.12.29
Prošvaistės siaubingais metais Premium

Nedaugelis gailės praėjusių 2022-ųjų. Niekšingas despotas žiauriai užpuolė taikią šalį kaimynę. Kilus...

Finansai
2022.12.29
Rusijos vyriausybė per 11 mėnesių skaičiuoja 2,1% dydžio BVP susitraukimą

Rusija per 11 šių metų mėnesių sukūrė 2,1% menkesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia...

Verslo aplinka
2022.12.29
VŽ vadovų apklausa: apie recesijos nuojautą, išmoktas pamokas ir būsimų metų prognozes Premium

VŽ baigiantis metams apklausė metų CEO apie šiųmečius išbandymus, verslo aplinką ir prognozes 2023-iesiems.

Verslo aplinka
2022.12.29
„Goldman Sachs“ ketina atleisti iki 8% darbuotojų

Davidas Solomonas, JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ vadovas, pranešė, kad bendrovė ruošiasi naujai...

Rinkos
2022.12.29
Ekonomistai apie 2023: ūkį toliau veiks karas Ukrainoje, dažniau girdėsime žodžius „krizė“ ir „recesija“

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias, arba vienas iš...

Verslo aplinka
2022.12.29
Infliacija gruodį mažėjo trečią mėnesį iš eilės, tačiau kainos išlieka 20% aukštesnės nei prieš metus

Metinė infliacija gruodį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 20%,...

Finansai
2022.12.29
Didysis projektas vėluoja: išmaniųjų kasos aparatų nuo sausio 1 d. nebus, VMI nepasiruošė Premium 4

Įstatymas numato, kad didieji prekybininkai nuo sausio 1 d. jau privalo teikti kasos aparatų fiskalinius...

Finansai
2022.12.29
Prezidentas pasirašė pataisas dėl lengvesnio skolinimosi savivaldai

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė pataisas, kurios nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau...

Verslo aplinka
2022.12.29
VMI atidėjo 1,9 mln. Eur mokesčių 45 energijai imlioms įmonėms

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms...

Finansai
2022.12.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku