Lietuvos valdžios skola – viena mažesnių ES, tačiau kitąmet didės

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. Eur ir sudarė 39,6% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. Eur ir sudarė 41,6% BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. Eur arba 16,7% BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1% BVP.

Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola siekė 86,4% BVP, tik euro zonoje – 94,2% BVP.

2023 m. Lietuvos skola pašoks iki 43% BVP

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. Eur, arba 43% BVP.

Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. Eur, 4 mlrd. Eur – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln. Eur planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, teigiama Vyriausybės 2023 metų skolinimosi programoje.

Eurostato duomenimis, valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, labiausiai sumažėjo Kipre ir Graikijoje, išaugo – Liuksemburge ir Čekijoje. Lietuvos skolos lygis per metus iš esmės nepakito.