Auganti arbitražų finansavimo fondų rinka siūlo alternatyvą investuotojams

Reklama publikuota: 2022-07-08
Raimonda Kundrotaitė, „Baltic Litigation Fund“ direktorė.
svg svg
Raimonda Kundrotaitė, „Baltic Litigation Fund“ direktorė.

Besidairant, kur įtemptu finansų rinkose metu įdarbinti pinigus ar diversifikuoti investicijas, alternatyvą siūlo arbitražų finansavimo fondai. Užsienyje šie fondai veikia jau ne vieną dešimtį metų ir yra sukaupę milijardinius portfelius. Pastaruoju metu šiai rinkai sparčiai augant, veiklą pradėjo ir pirmasis tokio tipo fondas Baltijos šalyse „Baltic Litigation Fund“. Apie šių fondų veiklos principus, siūlomas galimybes ir rinką pasakoja vieno didžiausių tokio tipo fondų „Omni Bridgeway“ ir pirmojo Baltijos šalyse arbitražo fondo „Baltic Litigation Fund“ ekspertai.

Arbitražų finansavimo fondai įprastai veikia suteikdami finansavimą įmonių bylinėjimosi išlaidoms. Arbitražo laimėjimo atveju, fondas gauna grąžą iš įmonės laimėtos kompensacijos.

„Bylinėjimosi finansavimą tarptautinės įmonės įprastai naudoja tam, kad galėtų pradėti arbitražo procesą arba greičiau gautų vertę iš jau pradėtų procesų. Taigi, fondas, finansuojantis tokias išlaidas ar jų dalį, padeda atrakinti arbitraže įstrigusią ekonominę vertę“, – sako Raimonda Kundrotaitė, pernai veiklą pradėjusio „Baltic Litigation Fund“ direktorė.   

Investuotojams tarptautinių arbitražų finansavimo fondai suteikia galimybę diversifikuoti savo investicijų portfelį, teigia R. Kundrotaitė: „Įprastai šie fondai pasižymi anticikliškumu – jie klesti ekonomikos lėtėjimo sąlygomis, dažnai išsiskiria didesne finansine grąža už įprastus investicinius fondus. Pavyzdžiui, mes savo investuotojams siūlome apie 25 proc. siekiančią prognozuojamą grąžą.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga

Bylinėjimosi finansavimo sritis egzistuoja ne vieną dešimtmetį – šios rinkos pionierius ir pasaulinis lyderis – „Omni Bridgeway“ įsikūrė dar 1986 m., listinguojamos bendrovės akcijomis prekiaujama Australijos akcijų biržoje (ASX:OBL). Tačiau ilgą laiką bylinėjimosi finansavimas buvo nišinė finansų sritis. Situacija pradėjo keistis per pastaruosius kelerius metus, kai bylinėjimosi finansavimo ir susijusias paslaugas teikiančių įmonių pradėjo kurtis vis daugiau, o jų vertė – sparčiai augti, teigia Alina Streckytė, „Omni Bridgeway“ konsultantė.

Alina Streckytė, „Omni Bridgeway“ konsultantė.
Alina Streckytė, „Omni Bridgeway“ konsultantė.

Per 2021 m. JAV buvo sudaryta naujų bylinėjimosi finansavimo sandorių už 2,47 mlrd. USD – 6 proc. daugiau nei 2020 m., rodo „Westfleet Advisors“ duomenys. O iš viso JAV bylinėjimosi finansavimo firmos 2021 m. gale valdė 11,3 mlrd. USD – tai 18 proc. daugiau nei prieš metus.

Viena iš spartaus augimo priežasčių, pasak A. Streckytės, geresnis tokio finansavimo naudų supratimas, ypač kontinentinės teisės sistemos šalyse.

„Vos prieš dešimtmetį dauguma teisininkų ir įmonių turėjo nedaug arba išvis neturėjo žinių apie galimybę gauti bylinėjimosi išlaidų finansavimą iš trečiosios šalies, profesionaliai užsiimančios šia veikla. Šiandien teisininkai ir įmonių vadovai ne tik žino apie  galimybę gauti finansavimą ginčams, bet ir aktyviai ja domisi ir siūlo ja pasinaudoti savo klientams. Galimybė paskirstyti bylinėjimosi riziką ir išlaidas yra itin patraukli tiek ieškovams, tiek advokatų kontoroms“, – teigia A. Streckytė.

Rinkos augimą skatina didėjančios bylinėjimosi išlaidos

Kita arbitražų finansavimo fondų rinkos augimo priežastis – augančios bylų išlaidos. Be fondų finansavimo, įmonės susiduria su sudėtingu sprendimu: ar joms toliau bylinėtis ir patirti dideles pinigines išlaidas, ar nusileisti savo varžovui, turinčiam gilesnes kišenes, aiškina A. Streckytė.

„Net tos advokatų kontoros ir įmonės, kurios turi didelius teisinius biudžetus, kreipiasi ginčų finansavimo tam, kad galėtų padidinti savo bylų portfelį, monetizuoti ginčus, pagerinti grynųjų pinigų srautus ar sukurti realią galimybę užsitikrinti pajamas sėkmingai išsprendus ginčą (angl. „revenue event“). Pastaruoju metu, teisininkai, tarptautinės arbitražo institucijos ir teismai plačiai pripažįsta ir supranta vertę, kurią teikia bylinėjimosi finansavimas“, – teigia ekspertė.

Taip pat, pabrėžia pašnekovė, bylinėjimosi finansavimas tampa vis patrauklesnis investuotojams.

„Nors investavimas į šią rinką gali būti rizikingas, potenciali grąža yra vidutiniškai didesnė, palyginus su investavimu į kitas rinkas ir (ar) finansinius instrumentus, – kalba A. Streckytė. – Vis daugiau naujų žaidėjų ateina į šią rinką ieškodami aukštesnės grąžos nei gali pasiūlyti tradicinės turto klasės. Tarp ieškančiųjų būdų įžengti į šią rinką – ne tik vietiniai finansuotojai, bet ir rizikos fondai, brokeriai, draudimo įmonės. Prognozuojama, kad rinka augs ir konkurencija didės tiek 2022 m., tiek ir vėliau.“

Finansavimo modeliai – sudėtingėja

Rinkai sparčiai augant atsiskleidžia kelios pagrindinės tendencijos. Viena jų – finansavimą teikiančių fondų siūlomų produktų evoliucija. Nors vis dar yra plačiai naudojamas tradicinis būdas, kai finansuotojas apmoka advokatų išlaidais mainais už dalį gautos kompensacijos, atsiranda vis daugiau sudėtingesnių ir įvairesnių arbitražų finansavimo būdų, pritaikytų pagal konkrečios bendrovės poreikius.

„Kiekviena įmonė susiduria su skirtingais iššūkiais, kuriems išspręsti fondas turi pasiūlyti skirtingus sprendimus. Pavyzdžiui, įmonėms, laimėjusioms ar susitarusioms arbitraže dėl kompensacijos, svarbu kuo greičiau ją atgauti. Tokiu atveju fondai gali pasiūlyti bendrovėms iš anksto sumokėti joms jau priteistą kompensaciją mainais už tam tikrą premiją. Taip fondas prisiima tik minimalias su kompensacijos išieškojimu susijusias išlaidas”, – pasakoja R. Kundrotaitė.

Pasak „Baltic Litigation Fund“ direktorės, platesnis bylinėjimosi finansavimo modelių taikymas padeda fondams suteikti didesnę grąžą investuotojams.

„Arbitražų, į kuriuos ketinama investuoti, atrinkimo ir finansavimo būdai yra labai įvairūs ir sudėtingi, tad bylinėjimosi finansavimas yra finansų inžinerijos produktas, kuriam pasitelkiama komanda, turinti daug tarptautinės patirties tiek teisėje, tiek finansuose“, – sako R. Kundrotaitė.

Populiarėja arbitražo bylos

A. Streckytė teigia, kad pastaruoju metu pastebimi keli tipai bylų ar ieškinių, kuriems labiausiai ieškoma bylinėjimosi finansavimo fondų paslaugų.

„Tai, visų pirma, yra arbitražo bylos – tiek komerciniai, tiek investiciniai arbitražai tarptautiniame kontekste. Taip pat – su sukčiavimu susiję ieškiniai iš Vidurio Rytų ir NVS šalių; dažnai tokiose bylose būna įsitraukusi ir ofšorinė jurisdikcija. Galiausiai, didėja finansavimo paklausa neapmokėtų paskolų rinkoje“, – sako A. Streckytė.

Pirmasis bylinėjimosi investavimo fondas „Baltic Litigation Fund“, kuris yra licencijuotas Lietuvos banko, orientuojasi būtent į arbitražo bylas Baltijos šalyse, Rytų ir Vidurio Europoje, pasakoja R. Kundrotaitė.

„Baltic Litigation Fund“ sieks investuoti į ne daugiau kaip 10 arbitražo bylų, o vidutinė į kiekvieną arbitražą investuojama suma sieks 1 mln. Eur. Tokią strategiją pasirinkome siekiant diversifikuoti investavimo riziką bei atliepti regiono rinkos poreikius – būtent tokiems ginčams regioninės įmonės siekia finansavimo. Pirmą grąžą investuotojams fondas siektų išmokėti 2025 m.“, – sako R. Kundrotaitė.

Apie „Baltic Litigation Fund“

Tai pirmasis Lietuvoje įsteigtas investicinis fondas, finansuojantis arbitražinių ginčų bylinėjimąsi ir suteikiantis galimybę investuoti į didžiausias bylas Baltijos šalyse, Rytų ir Vidurio Europoje. Fondas vienija profesionalų, turinčių didelę patirtį tarptautinių ginčų sprendimo srityje, grupę, kuri siekia atnešti geriausią pelną mūsų partneriams. Mes parenkame investicijas kruopščiai įvertinę teisinius aspektus, komercinio turto vertę, teisinę ir vykdymo riziką. „Baltic Litigation Fund“ yra licencijuotas Lietuvos banko ir reguliuojamas ES lygiu. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite baltifund.com

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Spaustuvės „Kopa“ pajamos pirmąjį metų ketvirtį augo 77%

Suvaldyta pandemija ir pabrangusi logistika pirmąjį 2022 m. ketvirtį spaustuvei „Kopa“ leido pajamas...

Pramonė
09:46
Lietuvos bankas „Nium EU“ skyrė 10.000 Eur baudą už netinkamą klientų lėšų apsaugą

Elektroninių pinigų įstaigai „Nium EU“ Lietuvos bankas skyrė 10.000 Eur baudą už tai, kad ji netinkamai...

Rinkos
2022.07.08
Latvijos „Industra Bank“ susitarė perimti didžiąją dalį „PrivatBank“ turto

Latvijos komerciniai bankai „Industra Bank“ ir „PrivatBank“ pasirašė sutartį, pagal kurią pirmasis jų perims...

Rinkos
2022.07.08
ECB streso testo rezultatai – dauguma bankų nevertina klimato rizikų

Dauguma euro zonos bankų nepakankamai įtraukia klimato rizikas į savo streso testus ir vidinius modelius,...

Rinkos
2022.07.08
„Kauno baldai“ po gaisro sieks kuo greičiau atnaujinti gamybą

SBA Grupės minkštų baldų gamybos bendrovė „Kauno baldai“, kurią ketvirtadienį nusiaubė gaisras, sieks kuo...

Pramonė
2022.07.08
„Luminor“ skolina „Baltic Sea Properties“ DPD terminalų Šiauliuose ir Telšiuose statyboms

Komercinis bankas „Luminor“ panešė Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Baltic Sea...

Statyba ir NT
2022.07.08
Vakariečių nerimas dėl recesijos gali atnešti naudos Lietuvos eksportuotojams

Per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisias, Lietuvos eksporto...

Finansai
2022.07.08
„Arvi ir ko“ byla: ką svarbu žinoti PVM mokėtojams Premium

ES Teisingumo Teismas (ESTT) birželio pabaigoje priėmė verslui nepalankų sprendimą „Arvi ir ko“ byloje, kuris...

Finansai
2022.07.08
„Snoro“ istorijoje šveicarai norėjo išsisukti itin pigiai, atgautų 105 mln. Eur neužteks ir pirmutiniam kreditoriui Premium 7

Po kelerių metų tylos „Snoro“ administratoriaus pasiekimai, atgaunant žalą, neguodžia už indėlininkų draudimo...

Rinkos
2022.07.08
Po didinamuoju stiklu – mažų gamybos, statybos, prekybos įmonių finansinės ataskaitos Premium

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) šiemet analizuos, ar kokybiškai...

Finansai
2022.07.08
Auganti arbitražų finansavimo fondų rinka siūlo alternatyvą investuotojams Verslo tribūna

Besidairant, kur įtemptu finansų rinkose metu įdarbinti pinigus ar diversifikuoti investicijas, alternatyvą...

Finansai
2022.07.08
KT nusprendė darbščių odontologų naudai: „Sodrai“ galėjo permokėti tūkstančius

Dviejose ar daugiau darboviečių dirbančių žmonių skirtingai skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ prieštarauja...

Finansai
2022.07.07
FED išlieka vanagiškas, tačiau liepos susitikimo baigtis dar neaiški 2

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) praėjusį mėnesį išreiškė susirūpinimą, kad į rekordines aukštumas šovusi...

Rinkos
2022.07.07
Akcinių bendrovių įstatymo projektas: kas keisis ir ko jame pasigenda verslas Premium

Birželio pabaigoje Vyriausybė pritarė Akcinių bendrovių (AB) įstatymo projektui, palengvinsiančiam įmonių...

Inovacijos
2022.07.07
Ukrainos paramai iki metų galo taikoma PVM lengvata

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai ir kitoms Bendrijos šalims laikinai netaikyti pridėtinės vertės mokesčio...

Finansai
2022.07.07
Itin prastas pusmetis pensijų fondams: nepasiteisino tvarumas, pasiteisino alternatyvos Premium 10

Išskirtinai prastas pusmetis pasaulio akcijų ir obligacijų rinkose dviženkliais neigiamais rodikliais...

Rinkos
2022.07.07
Transporto sektoriaus sveikatą puola negandos, bet būklė išlieka stabili Premium

Ekonomikos sulėtėjimas jau veikia ir transporto sektorių, o tvyrantis ekonominis ir geopolitinis...

Logistika
2022.07.07
„Bentley“ pristatys išskirtinę ir tvarią NFT kolekciją Verslo tribūna

Geidžiamiausias pasaulyje prabangių automobilių prekės ženklas „Bentley Motors“, praneša apie savo pirmą...

Duomenų teikimas JANGIS: kai kurioms įmonėms teks įveikti nemažai biurokratijos Premium

Artėja rugpjūčio 1 d., nuo kada įmonėms, nepateikusioms duomenų apie savo galutinės naudos gavėjus į sistemą...

Finansai
2022.07.06
Šiemet Latvijoje pirmąjį pusmetį įregistruota 11% mažiau naujų įmonių

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje įregistruotos 4.305 naujos įmonės – 11% mažiau nei per tą patį laikotarpį...

Finansai
2022.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku