Ž. Mauricas: aukštą infliaciją Lietuvoje kitąmet, tikėtina, pakeis defliacija

Tekstas papildytas ekonomisto Ž. Maurico komentarais apie infliaciją 

Nors šių metų prognozės dabar atrodo niūriau nei praėjusių metų pabaigoje, jau 2023-iesiems prognozuojamas vartojimo atsigavimas ir ženklus infliacijos lėtėjimas.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad didėja tikimybė, jog po įspūdingo kainų šuolio šiais metais, 2023 m. infliaciją Lietuvoje gali pakeisti defliacija.

„Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas. Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę – vėliau galime žemai kristi“, – pristatydamas prognozę trečiadienį žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, gegužę, birželį turėtų būti kainų augimo pikas, tada prasidės akivaizdesnės ekonomikos lėtėjimo tendencijos. 

„Žmonės pradės labiau taupyti, labiau žiūrėti kainas, lygintis, ir tai darys didesnį spaudimą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

„infliacija bus žemiau darbo užmokesčio galbūt tik paskutiniais metų mėnesiais ir tai turės poveikį mažmeninei prekybai, ypač vidaus vartojimui“, – pridūrė ekonomistas.

„Luminor“ prognozuoja, kad BVP augimas Lietuvoje 2023 m. pasieks 3,2%, o infliacija „kris žemiau nulio“, t. y., sudarys minus 1%.

Prognozės Estijai ir Latvijai

Prognozuojama, kad Estijos BVP augimas taip pat sulėtės nuo 8,2% pernai iki 1% 2022 m. ir 4% kitąmet. Infliacija Estijoje padidės nuo 4,6% 2021 m. iki 12% šiemet ir 3% 2023 m.

Atitinkamai „Luminor“ ekonomistai Latvijoje įvardija, kad Latvijos ekonominis augimas sulėtės nuo 4,7% 2021 m. iki 1% šiemet, bet pesimistinio scenarijaus atveju galimas ir 2% smukimas. Skaičiuojama, kad infliacija Latvijoje šiemet padidės iki 11% nuo 3,2% 2021 m.

[infogram id="726dc50a-39c1-48bc-91db-35f4db2f69f6" prefix="XWn" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 04 20"]

Išskyrė tris scenarijus

Šalies ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.

O kokios abėcėlės raidės formą - „J“, „U“ ar „L“ - mūsų šalies ekonomikos atsigavimas primins šiemet, labiausiai priklausys nuo to, kada regione įsivyraus taika.

Jei taikos susitarimas bus pasiektas iki šių metų vasaros, Ž. Mauricas prognozuotų „J“ raidės formos ekonomikos atsigavimą, kuriam būdingas trumpas ekonominio aktyvumo kritimas, o jį keičia sparti plėtra.

Jei taikos susitarimo nepavyks pasiekti greitai ir konfliktas užsitęs, labiau tikėtinas „U“ formos ekonomikos atsigavimo scenarijaus, kai augimą pirmiausia lems didesnės valstybės investicijos.

Ukrainos pralaimėjimo atveju lauktų „L“ formos užsitęsęs ekonomikos atsigavimas.

Pasak Ž. Maurico, pagal bazinį „U“ formos scenarijų 2023 metais augimas paspartės dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų ir pasaulio ekonomikos atsigavimo, o tai palaikys eksporto augimą.

„Valstybės investicijos vaidins vis svarbesnį vaidmenį – ypač energetikos, gynybos ir transporto sektoriuose. Tuo tarpu privačių investicijų augimas greičiausiai bus lėtesnis. Eksportas turėtų išlikti spartus dėl aukštųjų technologijų, pramonės sektorių“, – kalba „Luminor“ ekonomistas.

Anot eksperto, dėl didėjančio infliacinio spaudimo ir augančio geopolitinio neapibrėžtumo Lietuvos BVP augimas pradėjo lėtėti jau 2021 m. pabaigoje.

Tačiau kol kas dėl to esą nereikėtų per daug nerimauti – pirmąjį metų ketvirtį užbaigėme pakankamai stipriai, Rusijos vaidmuo mūsų ekonomikoje mažėja, o Lietuvos gyventojų pajamos pastaruosius metus sparčiai augo.

„Tad bendrai net ir su tam tikrais iššūkiais ir problemomis – bendras BVP augimas šiemet turėtų išlikti teigiamas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, tai yra ta kaina, kurią tiesiog turime ir galime sumokėti“, – teigia Ž. Mauricas.

Laiku atsijunkinome nuo Rusijos

Ekonomistas atkreipia dėmesį, jog šalies ekonomikai galėtų grėsti žymiai pesimistiškesnis scenarijus, jei mūsų šalies įmonės nebūtų nuo Rusijos pradėjusios atsiriboti gerokai anksčiau nei prasidėjus karui 

Vietinės kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sudarė tik 0,7%, Baltarusiją – 0,2% BVP, tad Rusijos ir Baltarusijos rinkų praradimas neturėtų esminės įtakos nė vienam iš pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių.

Anot Ž. Maurico, šiek tiek didesnių iššūkių Lietuvos įmonėms sukels prekių, iki šiol importuotų iš Rusijos, atsisakymas, nes ši šalis buvo ganėtinai svarbi energijos, metalų, medienos tiekėja.

„Importo iš Rusijos praradimas laikinai padidino kainų spaudimą, tačiau reikšmingo ilgalaikio poveikio Lietuvos ekonomikai nesitikime – didžioji dalis prekių yra pakeičiamos, jas įmonės tiesiog pirks iš alternatyvių tiekėjų ”, – pridūrė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, pabėgėliai iš Ukrainos, taip pat Baltarusijos ir Rusijos, turėtų sumažinti spaudimą įkaitusioje mūsų darbo rinkoje ir laikinai paskatinti vidaus vartojimą ir būsto rinkos aktyvumą.

O tęsiantis krizei Lietuva turi pakankamai fiskalinių rezervų, kad prireikus padidintų ekonominę paramą.

[infogram id="065eaceb-ec9b-482e-9b5e-a1403e5af50f" prefix="MEy" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2022 04 20"]