Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti?

Reklama publikuota: 2022-02-07
Rūtos Ežerskienės, „Citadele“ banko valdybos narė.
svg svg
Rūtos Ežerskienės, „Citadele“ banko valdybos narė.

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo įmonės ir gyventojai iki šiol tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Šalies BVP jau viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, namų ūkių indėliai pandemijos metais taip pat augo sparčiu tempu ir šiuo metu Lietuvos gyventojų santaupos yra pasiekusios rekordinę 20 mlrd. eurų sumą. Ir nors pagrindo manyti, kad ekonomika sustos augusi, neturime, optimizmą keičia stiprėjantis nerimas dėl seniai matytos infliacijos.

Pagrindo dėl to nerimauti yra. Po ilgo mažos infliacijos laikotarpio, trukusio nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės, infliacijos tempas ir jos pastovumas pernai tapo vienu didžiausių netikėtumų ekonomistams. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse jau yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2008–2009 m. (vartotojų kainų augimas Lietuvoje viršijo 10 procentų) ir kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tad būtent infliacija ir gali tapti svarbiausiu šių metų ekonomikos iššūkiu, nes daugėja ženklų, kad tai gali būti ne trumpalaikis įvairių pandemijos apribojimų ir išbalansavimų (darbuotojų trūkumo, pasaulinio tiekimo grandinių trikdžių ir pan.) nulemtas šuolis, bet ilgalaikis reiškinys. Energetikos krizė Europoje, politinės įtampos Rytų Europos regione, nesutarimai su Kinija – visa tai taip pat kelia papildomo nerimo.

 Auganti infliacija yra ir įspėjamasis skambutis tiems, kas turi sukaupę santaupų, bet nėra pasirūpinę jų vertės išsaugojimu. Lėšų taupymas be jų vertės išsaugojimo netenka savo tikslo – kokia prasmė taupyti, jei rytoj už sutaupytus pinigus įsigysi mažiau, nei galėtum šiandien? Ir nors apie tai dažnas santaupų turintis žmogus susimąsto, veiksmų imasi retas – kai kurie renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes indėliai šiandieninėje žemų palūkanų aplinkoje neužtikrina pakankamos grąžos kompensuoti infliacijos poveikį. Kokia išeitis? Investavimas į vertybinius popierius.

Nors Lietuvoje ne pirmi metai daug kalbama apie investavimo priemones ir jų prieinamumą neprofesionaliems investuotojams, šia galimybe apsaugoti savo santaupas vis dar naudojasi labai nedidelė dalis gyventojų. Nuo to sulaiko ne tiek informacijos trūkumas, kiek įsitikinimas, kad ši veikla yra skirtas gerai su finansais susipažinusiems žmonėms ar kad ja verta užsiimti tik turint daug laisvų pinigų. Tą rodo ir statistika – tik apie 14 proc. Baltijos šalių gyventojų savo santaupas „įdarbina“ pasinaudodami įvairiomis finansinėmis priemonėmis, tuo metu pvz. Švedijoje tokių yra net 60 proc. gyventojų. Ekonomikoje niekaip nedalyvaujančių, neinvestuojamų pinigų dalis mūsų regione išlieka neproporcingai didelė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

 Visgi priešingai populiariam įsitikinimui, norint investuoti finansų rinkose šiais laikais nereikia būti finansų specialistu. Ypač kai kalbame apie investavimą ne siekiant maksimalaus uždarbio (ir, atitinkamai, patiriant didžiausią riziką), bet norint uždirbti finansinę grąžą, kuri leistų kompensuoti infliaciją ir tokiu būdu išsaugoti finansinio turto vertę. Žinoma, kalbame ne apie visų santaupų investavimą – 3–6 mėn. pajamų dydžio atsargos turi būti neliečiamos.

Abejonės dėl (ne)tinkamo laiko – turbūt yra antras pagal populiarumą pasiteisinimas, kodėl santaupų turintys žmonės jų neinvestuoja. Visada galima rasti priežasčių, kodėl dabar netinkamas laikas: akcijų vertė per ilgai kilo, baiminatės ekonomikos krizės, prasidėjo ekonomikos nuosmukis ir kt. Visgi turėtume atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla. Laikas, kurį praleisite rinkoje, galutiniam rezultatui bus kur kas svarbesnis negu vaikymasis tinkamiausio momento. Ir, ko gero, tinkamiausio momento suplanuoti nepavyks – tik atsigręžę atgal galėsite įvertinti, kuris etapas buvo sėkmingas. Tad ir tinkamiausias atsakymas į klausimą, kada geriausias laikas pradėti investuoti, ko gero, būtų „vakar“.

 Nuo ko pradėti? Jei jau pasiryžote, geriausia pradedantiesiems pradėti nuo ne pernelyg rizikingų produktų – pavyzdžiui, nuo investicijų į subalansuotus investicinius fondus. Nedideles turimas pinigų sumas saugiau investuoti būtent į fondus, kurių valdomas turtas yra diversifikuotas. Tokios investicijos yra labiau apsaugotos nuo rinkos svyravimų ir gali užtikrinti stabilesnę investicinę grąžą. Tokie fondai apima skirtingo rizikos lygio investicijas – nuo akcijų iki obligacijų, o investicijos į juos prasideda nuo kelių dešimčių eurų. Galima rinktis iš daugybės įvairių fondų, pradedant nuo nepatyrusių investuotojų labiausiai pamėgtų nebrangių indeksų fondų ir baigiant aktyviai valdomais akcijų ir obligacijų fondais.

 Prieš pradėdami, ypač jei nuspręsite investuoti periodiškai nedidelėmis sumomis, išsinagrinėkite, kokie jums bus taikomi mokesčiai – įsitikinkite, kad jie nėra neproporcingai dideli tikėtinos grąžos atžvilgiu. „Citadele“ investavimo specialistai rekomenduoja rinktis tokius sandorius, kurių komisinis mokestis neviršija 1 proc. sandorio vertės.

Kita vertus, daugėja įvairių platformų ir programėlių, kurios leidžia pradėti investuoti itin paprastai – be jokių mokesčių ar taiko dideles nuolaidas neprofesionaliems investuotojams. Visgi prieš pasirenkant investavimo platformą, verta pasidomėti ne tik įkainiais ir nuolaidomis, bet ir, kaip, kur ir kas saugos jūsų pinigus ir vertybinius popierius. Ar jie bus saugomi banke, kuriam taikomi ES standartai, reglamentuojantys vertybinių popierių laikymą, indėlių garantijas, ar pervedami ir saugomi jums nežinomų tarpininkų.

 Jei tik pradedate investuoti, pradžioje skirkite tik tokią sumą, kurią praradus neteks gailėtis. Bet kokiu atveju tai bus naudinga pamoka pamatyti, kaip veikia finansų rinka ir vyksta prekyba vertybiniais popieriais – ne vien tai, ką skaitėte knygose ar kituose šaltiniuose.

 Ilgainiui didinant investicijų apimtį, verta pasirūpinti savo investicijų portfelio diversifikavimu. Kiek skirtingų įmonių akcijų reikia įsigyti, kad portfelį galėtumėte vadinti diversifikuotu? Vieno atsakymo nėra, bet jų turėtų būti bent 10–15. Be to, portfelį turėtų sudaryti įmonės iš skirtingų ūkio sektorių ir geografinių regionų. Tačiau portfelio tik diversifikuoti nepakanka – jis turi būti subalansuotas. Nuosavybės vertybinių popierių riziką reikia subalansuoti su vertybiniais popieriais, kurių kaina įvairiuose ekonominio ciklo taškuose juda priešingai nei akcijų kaina. Subalansuotas portfelis geriau atlaikys finansinių rinkų audras ir sukels mažiau įtampos.

Pradedantys investuotojai taip pat turėtų kritiškai vertinti greitos investicinės grąžos pažadus, o abejojant dėl tinkamiausio sprendimo, nepasitikint savo investavimo žiniomis visuomet verta pasikonsultuoti su specialistais.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Kaip 2022 m. prasidėjęs karas turi atsispindėti įmonės 2021 m. finansinėje ataskaitoje Premium

Karas Ukrainoje ir tarptautinės bendruomenės įvestos sankcijos Rusijai smarkiai keičia dalies Lietuvos įmonių...

Finansai
05:45
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Viešojo sektoriaus perteklius šiemet sudarė 0,4% prognozuojamo BVP

Centrinės valdžios perviršis šiemet sausį–vasarį siekė 223,6 mln. Eur ir sudarė 0,4% prognozuojamo šių metų...

Finansai
2022.03.31
H&M: neįskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, pardavimai išaugo 11%

Švedijos drabužių milžinė H&M ketvirtadienį pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį išaugo, tačiau...

Finansai
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8% 3

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Finansai
2022.03.31
Po perskaičiavimo Konkurencijos tarybos baudos „City Service“ įmonėms sumažėjo 5 kartus

Konkurencijos taryba pranešė perskaičiavusi baudas pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms, skirtas...

Statyba ir NT
2022.03.31
Infliacija ir karas skatina iš naujo įvertinti, kas yra bitkoinas Premium

Bitkoinas, šiemet nepasitarnavęs nei kaip apsauga nuo infliacijos, nei nuo turbulencijų rinkose, vis labiau...

Rinkos
2022.03.31
Ekonominių vertinimų rodiklis kovą sumažėjo iki -3,9%

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, kovą,...

Finansai
2022.03.31
ECB vadovė: nėra požymių, kad Europą apima stagfliacija 6

Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė, pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad...

Rinkos
2022.03.31
Finansinių technologijų ekosistema: kas tai? Verslo tribūna

Lietuvos finansų rinkai bręstant, o reikalavimams licenciją norinčioms gauti finansų įstaigoms griežtėjant,...

Finansai
2022.03.31
Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos šiemet augo 34,4% 1

Šiemet sausio–vasario mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 2,396 mlrd. Eur – 34,4% daugiau nei...

Finansai
2022.03.30
Estijos bankas pranašauja nedidelį BVP nuosmukį, Latvijos – mažesnį augimą

Estijos centrinis bankas, įvertinęs Rusijos karo Ukrainoje tarptautinį poveikį, pablogino šalies ekonomikos...

Finansai
2022.03.30
LB: nagrinėjant ginčus – rekordinis taikių susitarimų skaičius

Lietuvos bankas (LB) pernai išnagrinėjo 451 vartotojų skundą dėl ginčų su bankais, draudikais ir kitais...

Rinkos
2022.03.30
ECB vadovė: tęsiantis karui Ukrainoje europiečių pragyvenimo išlaidos augs

Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė, trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio konflikto...

Verslo aplinka
2022.03.30
Rusijos aliuminio milžinės „Rusal“ rezultatus gali paveikti Vakarų sankcijos

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ trečiadienį pranešė apie didžiulį pelną 2021 metais, tačiau perspėjo, kad...

Pramonė
2022.03.30
Atpigo eksporto garantijos, bet joms gauti tenka brautis per brūzgynus Premium

Valstybinė verslo finansuotoja „Invega“ šią savaitę 30% sumažino eksporto kredito garantijų įkainius.

Finansai
2022.03.30
VK atstovė: biudžete brangioms antiinfliacinėms priemonėms vietos nėra

Šių metų valstybės biudžete erdvės brangioms antiinfliacinėms priemonėms nėra, įspėja Valstybės kontrolė (VK).

Finansai
2022.03.30
LB siūlo didinti paramą, NPD prilyginti MMA, kompensuoti už dujas, elektrą 8

Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra...

Finansai
2022.03.30
Kovą infliacija Lietuvoje pakilo iki rekordinių 15,6% 87

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje kovą, palyginti su...

Finansai
2022.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku