Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti?

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo įmonės ir gyventojai iki šiol tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Šalies BVP jau viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, namų ūkių indėliai pandemijos metais taip pat augo sparčiu tempu ir šiuo metu Lietuvos gyventojų santaupos yra pasiekusios rekordinę 20 mlrd. eurų sumą. Ir nors pagrindo manyti, kad ekonomika sustos augusi, neturime, optimizmą keičia stiprėjantis nerimas dėl seniai matytos infliacijos.

Pagrindo dėl to nerimauti yra. Po ilgo mažos infliacijos laikotarpio, trukusio nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės, infliacijos tempas ir jos pastovumas pernai tapo vienu didžiausių netikėtumų ekonomistams. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse jau yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2008–2009 m. (vartotojų kainų augimas Lietuvoje viršijo 10 procentų) ir kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tad būtent infliacija ir gali tapti svarbiausiu šių metų ekonomikos iššūkiu, nes daugėja ženklų, kad tai gali būti ne trumpalaikis įvairių pandemijos apribojimų ir išbalansavimų (darbuotojų trūkumo, pasaulinio tiekimo grandinių trikdžių ir pan.) nulemtas šuolis, bet ilgalaikis reiškinys. Energetikos krizė Europoje, politinės įtampos Rytų Europos regione, nesutarimai su Kinija – visa tai taip pat kelia papildomo nerimo.

Auganti infliacija yra ir įspėjamasis skambutis tiems, kas turi sukaupę santaupų, bet nėra pasirūpinę jų vertės išsaugojimu. Lėšų taupymas be jų vertės išsaugojimo netenka savo tikslo – kokia prasmė taupyti, jei rytoj už sutaupytus pinigus įsigysi mažiau, nei galėtum šiandien? Ir nors apie tai dažnas santaupų turintis žmogus susimąsto, veiksmų imasi retas – kai kurie renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes indėliai šiandieninėje žemų palūkanų aplinkoje neužtikrina pakankamos grąžos kompensuoti infliacijos poveikį. Kokia išeitis? Investavimas į vertybinius popierius.