Infliacija Lietuvoje lapkritį pakilo iki 9,3%

Infliacijos infograma papildyta darbo užmokesčio augimo duomenimis

„Išankstinis metinės (2021 m. lapkritį, palyginti su 2020 m. lapkričiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 9,3%. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas“, - teigiama Statistikos departamento pranešime.

Išankstinis mėnesinis lapkritį, palyginti su šių  metų spaliu, vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,9%.

Metinė (2021 m. spalį, palyginti su 2020 m. spaliu) infliacija pagal SVKI sudarė 8,2%, o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 8%. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

SEB ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje 2021 m. sieks 4,5%, kitąmet – 5,4%, o 2023 m., atslūgus energetikos kainoms, augs nuosaikiau – 2,3%. Infliacija pernai siekė 1,2%.

Ekonomistų vertinimai

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos. 

Pasak jo, daug priklausys ir nuo to, kokia bus maisto prekių kainų dinamika, nes artėjant Kalėdoms gali būti didelė „pagunda pakelti kainas“. Ž. Maurico teigimu, pastaraisiais metais žmonės vis daugiau pinigų išleidžia maistui, o ne kitoms prekėms. 

„Turėtų (...) metinė maisto kainų infliacija Lietuvoje pašokti iki 8% (...) Maisto perka daug ir kadangi perka brangaus maisto, išskirtinio, tai, manau, kad infliacija gali šoktelėti“, – sakė ekonomistas. 

Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tolesnį infliacijos didėjimą lemia ne tik energetinių išteklių ir šilumos kainų augimas, bet ir paslaugų brangimas.

„Pastarajame sektoriuje kainos kyla tiesiog dėl ekonomikos atsigavimo, pakankamai geros situacijos darbo rinkoje ir atlyginimų didėjimo. Tie 9,3% susideda iš dviejų komponentų – energetinių išteklių ir paslaugų sektoriaus kainų augimo“, – pastebi ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, infliacija artėja prie maksimalių ribų, kurias dar gali toleruoti žmonės – kainų  augimo tempas kol kas sutampa su atlyginimų augimu.

„Problema, su kuria susidursime netrukus, yra ne tai, kad tas infliacijos skaičius yra prastas, o  žmonių reakcija į tą skaičių, nes jau praėjusį mėnesį Lietuvos vartotojų nuotaikos pradėjo blogėti, o nukritus gyventojų lūkesčiams gali kristi ir vartojimo apsukos“, – teigia ekonomistas.

„Toliau auganti infliacija tiesiog gali paskatinti dalį gyventojų fokusuotis tik į pirmojo būtinumo prekes ir paslaugas, tuo labiau, kad jos realiai labiausiai ir brangsta“, – pridūrė  A. Izgorodinas.

Kainoms Lietuvoje kylant vienuoliktą mėnesį iš eilės, infliacijos tempo lėtėjimo galima tikėtis pavasarį, mano bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Energijos ištekliai yra pagrindinis veiksnys, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose. Matome, kad neatsilaisvina susiformavę butelių kakleliai tiek kalbant apie maisto žaliavas, tiek apie metalus, tiek jau ir apie tarpinio vartojimo prekes ir produktus“, – BNS yra teigusi I. Genytė-Pikčienė. 

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko  valdančiosios tarybos narys, kiek anksčiau pabrėžė, kad vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. 

„Atlyginimai auga dviženkliais skaičiais ir tai, be jokios abejonės, turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan. O tai iš principo ir paaiškina (aukštesnį – VŽ) infliacijos lygį Lietuvoje“, – VŽ spalį komentavo LB vadovas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2021 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 12%, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. 

VŽ rašė, kad metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo aukščiausia ES, rodo Eurostato duomenys. 

Metinės infliacijos palyginimas tarp valstybių narių rodo, kad aukščiausia infliacija spalį buvo Lietuvoje (8,2%), Estijoje (6,8%) ir Vengrijoje (6,6%). Mažiausia – Maltoje (1,4%), Portugalijoje (1,8%) ir Suomijoje bei Graikijoje (po 2,8%). Didžiausioje euro zonos narėje Vokietijoje vartotojų kainos spalį paaugo 4,6%, Latvijoje – 6%.

Daugiausiai vartotojų kainos euro zonoje spalį augo dėl pakilusių energetikos kainų ir ši komponentė sudarė 2,21 proc. punkto visoje euro zonos infliacijoje, paslaugų komponentė sudarė 0,86 proc. punkto, pramoninių prekių  ir maisto kainos – dar atitinkamai 0,55 ir 0,43 proc. punkto.

Metinė infliacija Europos Sąjungoje spalį, lyginant su 2020 m. spaliu, siekė 4,4%, o euro zonoje – 4,1%, trečiadienį paskelbė Eurostatas.

Prieš metus infliacija ES sudarė 0,3%, o euro zona patyrė neigiamą, minus 0,3% vartotojų kainų augimą (defliaciją).