Infliacija Lietuvoje spalį buvo aukščiausia ES

Prieš metus infliacija ES sudarė 0,3%, o euro zona patyrė neigiamą, minus 0,3% vartotojų kainų augimą (defliaciją).
Metinės infliacijos palyginimas tarp valstybių narių rodo, kad aukščiausia infliacija spalį buvo Lietuvoje (8,2%), Estijoje (6,8%) ir Vengrijoje (6,6%). Mažiausia – Maltoje (1,4%), Portugalijoje (1,8%) ir Suomijoje bei Graikijoje (po 2,8%). Didžiausioje euro zonos narėje Vokietijoje vartotojų kainos spalį paaugo 4,6%, Latvijoje – 6%.
Daugiausiai vartotojų kainos euro zonoje spalį augo dėl pakilusių energetikos kainų ir ši komponentė sudarė 2,21 proc. punkto visoje euro zonos infliacijoje, paslaugų komponentė sudarė 0,86 proc. punkto, pramoninių prekių ir maisto kainos – dar atitinkamai 0,55 ir 0,43 proc. punkto.
Trečiadienį taip pat paskelbta, kad metinė infliacija spalį Jungtinėje Karalystėje siekė 4,2%. Infliacija spalį JAV pakilo iki 6,2%.
[infogram id="ad7c718c-4eb4-489e-80d8-798e288d3b8c" prefix="6eB" format="interactive" title="Infliacija ES 2021 10"]
Kainas Lietuvoje šokdina ir atlyginimai
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, kiek anksčiau pabrėžė, kad spalį iki 8,2% pašokusi metinė infliacija Lietuvoje įspūdinga (prieš metus buvo tik 0,5%), tačiau tai nėra vienos Lietuvos reiškinys. Kainos auga visoje euro zonoje.
Skaičiuojama, kad du trečdaliai šios infliacijos Lietuvoje yra sukelta išorinių veiksnių, t. y., pakilusių importuojamų naftos, elektros, dujų kainų. Trečdalį sudaro atlyginimų augimas.
„Vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. Atlyginimai auga dviženkliais skaičiais ir tai, be jokios abejonės, turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan. O tai iš principo ir paaiškina (aukštesnį – VŽ) infliacijos lygį Lietuvoje“, – kalbėjo LB vadovas.
Christine Lagarde, ECB pirmininkė, šią savaitę kalbėdama Europos Parlamento Ekonomikos komitete, teigė, kad nors auganti infliacija kelia nerimą daugeliui euro zonos gyventojų, kainų augimo „prognozės vidutiniu laikotarpiu išlieka nuosaikios“. Ji pridūrė, kad „mažai tikėtina“, jog sąlygos ECB padidinti palūkanas „kitąmet bus patenkintos“.