3 esminės klaidos, galinčios sutrukdyti gauti paskolą

Antrus metus tebesitęsianti koronaviruso pandemija daliai verslų atvėrė naujas galimybes, dalis vis dar bando susitvarkyti su patirtu šoku. Bankininkai pastebi, jog verslui ir toliau išlieka būdingas bendras bruožas – jam reikia finansavimo, o COVID-19 virusas verčia atidžiau pažvelgti į specifines klaidas, kurios kreditavimo procese išryškėjo būtent pandemijos metu.

„Būdami atviri klientams, kuriuos laikome svarbiausiais verslo partneriais, stengiamės nuolat dalintis informacija apie tai, kaip pasiruošti paskolos ar kito tipo finansavimo prašymui ir taip sustiprinti savo startines pozicijas. Pastebime, jog pandemija lėmė tam tikrą savo verslo būklės ir perspektyvų vertinimo specifiką, tai ypač matosi pradinėse „namų darbų“ stadijose. Neabejoju, kad skiriant šiems niuansams daugiau dėmesio verslas finansavimą gautų greičiau ir paprasčiau“, – sako Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Pasak jo, COVID-19 pandemija vis dar išlieka situacijos pradžia ir pabaiga, tačiau pasyvus masinės vakcinacijos, o kartu ir visų problemų išsisprendimo laukimas gali būti pirmoji ir bene didžiausia klaida.

1. Pandemija – kaip vienintelis (ne)sėkmės rodiklis

Pandemijos metu viltis, kad situacija tiesiog išsispręs, nėra tinkamas planas. Visų pirma, dalies verslų darbo formos pandemija nepakeitė – iš esmės tai pramonės, gamybos įmonės, fizinės paslaugos. Kita vertus, iki šiol nėra aišku, kiek sugrįžimas į vadinamąjį „normalų“ gyvenimą atitiks tai, prie ko buvome įpratę prieš pandemiją.

„Sumaištis, netikrumas, nuo epidemiologinės situacijos priklausančios veikimo taisyklės nepadeda planuoti verslo, tačiau ir šioje situacijoje geriausia išeitis būtų padėtį vertinti realistiškai bei veikti aktyviai. Tuo labiau, kad pandemija negaili nežinomųjų. Virusas mutuoja, vakcinų vis dar nepakanka, dalis visuomenės skiepytis nenusiteikusi. Laukta laisvės nuo ribojimų diena dar neišaušo, todėl pasyvus laukimas ir viltis – ne išeitis“, – pastebi J. Ivaška.

Pasak jo, delsimas imtis veiksmų gali pabloginti verslo situaciją, o pasivyti praleistą laiką gali būti sunkiau, sudėtingiau ir, neabejotinai, brangiau.

2. „Viskas įskaičiuota“ tipo biudžetas

Bandymas sumenkinti kylančius iššūkius ir pernelyg optimistiškas perspektyvų vertinimas gali iškreipti realią situaciją. Todėl finansavimo siekiančiam verslui patariama pirmiausiai pačiam pasiruošti „viskas įskaičiuota“ tipo biudžetą.

„Viską reiškia viską. Verslas pirmiausiai pats turi būti užtikrintas, kad gebės laikytis įsipareigojimų bei laiku grąžinti pasiskolintas lėšas, todėl visi rizikos veiksniai, kaip ir pajamų šaltiniai bei finansinis pajėgumas, turi būti gerai apmąstyti. Jei vertindamas paraišką paskolos davėjas pamatys pernelyg užaukštintą optimizmą, kredito gavimas geriausiu atveju bus atidėtas, nes bus stengiamasi išsiaiškinti tikrąją verslo būklę ir realistines jo perspektyvas“, – teigia J. Ivaška.

Tokiais atvejais paraiška ir dokumentai vertinami ilgiau, o ir prašomo finansavimo dydis taip pat gali būti persvarstytas iš esmės.

3. Pirmojo nuostolio spąstai

Šią pandemiją išgyvens anaiptol ne visi verslai, todėl finansinis skaidrumas dabar aktualus kaip niekada. Bankas ar kita finansinė institucija nori sąžiningo ir atviro bendradarbiavimo, kuris leistų į klientų konsultavimą ir potencialių problemų sprendimą įsitraukti kaip įmanoma anksčiau.

„Apsimetimas, kad viskas yra gerai, gali veikti nebent trumpą laiką, nes ilgainiui mokumo ir kitų problemų tampa nebeįmanoma paslėpti. Uždarumas, bandymas glaistyti situaciją tik blogina verslo ir jį kredituojančios finansų įstaigos santykius. Vargu, ar bent vienas verslas norėtų prarasti pasitikėjimą ir kad būtent jam būtų pritaikyta taisyklė „pirmasis nuostolis yra geriausias nuostolis“. Bendradarbiavimo sąlygų peržiūrėjimas, mokėjimų atidėjimas ar kitų finansinių instrumentų pritaikymas gali būti puiki išeitis, bet tam reikia kalbėtis ir tą daryti neuždelsiant“, – pastebi Medicinos banko atstovas.

Jis teigia, kad sudėtinga pasakyti, kiek paprastai trunka vadinamasis tolerancijos laikotarpis, kurio metu finansų įstaiga yra linkusi palaukti ir nesiima veiksmų, bet atkakliai ignoruojant finansinio skaidrumo poreikį dėl visa ko verta turėti ir paruoštą planą B.

„Bankai mielai dirba su verslais, kurių vadovų ir komandos lyderyste pasitiki. Visiškai suprantama, kad gerus laikus keičia ne tokie palankūs laikotarpiai, todėl finansuotojai taip greitai nenutraukia bendradarbiavimo. Atvirkščiai, jie mielai suteikia laiko pokyčiams, jei tik pasitiki verslu“, – sako J. Ivaška.

Komentarai