Kaip nuo pandemijos pradžios keitėsi pinigų kaina?

Publikuota: 2020-10-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Capitalia“ vadovas Lietuvoje

Baimė, trumpalaikė panika, susitaikymas ir atsargus sambūvis – tai etapai, kuriuos prasidėjus pandemijai išgyveno ne tik gyventojai, bet ir visa ekonomika. Lietuvos įmonės, kurios norėjo šiemet pasiskolinti, perėjo tuos pačius etapus – pavasarį pinigai buvo pigesni, tačiau nelabai kas norėjo skolinti. Vasaros pabaigoje situacija stabilizavosi. Taigi, kas nutiko per pastaruosius šešis mėnesius finansų rinkoje ir iš ko verslui šiandien labiausiai apsimoka skolintis?

Pradėkime nuo bankų siūlomo finansavimo. Nuo kovo mėnesio mažėjęs įmonių paskolų portfelis liepą pasiekė grindis, bet rugpjūčio mėnesį vėl pradėjo augti. Iš viso per šį laikotarpį įmonių paskolų portfelis susitraukė nuo 8,4 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų. Bankai jungėsi į „Invegos“ pagalbos programas, kurios leido pratęsti esamas sutartis, bet visumoje naujų pinigų į rinką neišleido. Per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota, kad bankai reikšmingai koreguotų paskolų kainas. Lietuvos banko sudaryta statistika rodo, kad COVID-19 metu vidutinė bankų paskolų įmonėms palūkanų norma sumažėjo nuo 3,23% vasario mėnesį iki 2,31% gegužę, o rugpjūčio mėnesį ji jau buvo vėl padidėjusi iki 2,80%. Tokie statistiniai svyravimai yra normalus reiškinys ir jie vyksta reguliariai, todėl daryti išvadas iš šių duomenų būtų per anksti. Palūkanų normos pastovumas ir mažėjantis paskolų portfelis parodo, kad iš esmės bankai nesiryžo prisiimti padidėjusių rizikų ir tai leido jiems skolinti mažesne apimtimi, bet tokia pačia kaina.

Alternatyvaus finansavimo sektoriuje buvo matomi kur kas didesni svyravimai. Prasidėjus pandemijai, investuotojai greitai pradėjo teikti pirmenybę saugioms investicijoms. Todėl alternatyvios investicijos, tokios kaip obligacijos, greitai prarado patrauklumą investuotojams. Geriausiai situaciją iliustruoja Baltijos šalių įmonių išleistos obligacijos, kurių vertė smarkiai smuko ir jomis buvo prekiaujama gerokai mažesne kaina nei jų nominali vertė. Pavyzdžiui, finansinių įmonių „Mogo“, „IuteCredit“ ir „4Finance“ obligacijomis buvo prekiaujama net iki 60% jų nominalios vertės. Tai reiškia, kad investuotojai buvo labai susirūpinę dėl šių bendrovių galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus ir buvo pasirengę parduoti savo vertybinius popierius su didele nuolaida. Obligacijų emitentai, kurie pandemijos metu bandė pritraukti naują finansavimą, siūlė iki 20% didesnes palūkanas, nei prieš pandemiją. Tačiau antroje vasaros pusėje situacija santykinai stabilizavosi ir dabar alternatyvių paskolų bei obligacijų pinigų kaina beveik grįžo į ankstesnį lygį.

Lietuvoje rizikos kapitalo fondai prasidėjus pandemijai skubotų veiksmų nesiėmė, atsargiai pervertino planuojamas investicijas, peržiūrėjo turimas portfelio įmones, buvo sudaromi nauji sandoriai. Palyginimui, Latvijoje fondai pandemijos laikotarpiu nesudarė jokių reikšmingų sandorių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sutelktinio finansavimo platformos, kurios aktyviai veikė įmonių finansavimo srityje, taip pat žymiai sulėtino savo veiklą. Matydami tokių platformų kaip „Groupeer“ žlugimą, investuotojai tapo daug atsargesni investuodami į sutelktinio finansavimo projektus. Kaip žinia, ši paskolų birža, kurios portfelis siekė 47 mln. eurų, dar kovo pabaigoje nutraukė mokėjimus investuotojams, motyvuodami tuo, kad pandemija turėjo reikšmingos įtakos skolintojų mokumui. Galima sakyti, kad COVID-19 pasitarnavo kaip išorinis šokas platformų veiklai ir investuotojams davė suprasti realias rizikas investuojant į tokias priemones. Tai palietė tiek paskolų projektų, tiek ir kapitalo investicijų platformas. Kalbant apie palūkanas, kurias turėjo mokėti besiskolinantys per sutelktinio finansavimo platformas, buvo aiškiai matyti, kad tik prasidėjus suirutei, pinigų kaina kilo, tačiau jau dabar grįžo į prieškrizinį lygį.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad COVID-19 gerokai pakoregavo finansavimo rinką – skolintojai tapo kur kas atsargesni, tačiau patys pinigai nėra pastebimai brangesni.

Komentaro autorius - Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
E. prekyba rieda nuo kalniuko, bendrą prekybos lėtėjimą veikia infliacija Premium

Per balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,7%, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta...

Prekyba
07:30
Gyventojų indėliai augo 6,7%, o verslo mažėjo 4,3%

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos namų ūkių indėliai buvo išaugę 92,0...

Rinkos
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 7

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 4

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
2022.05.28
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
2022.05.27
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
2022.05.27
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 3

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku