Finansų ministras: Europos gaivinimui numatyti 750 mlrd. Eur paskatins Lietuvos plėtrą 

„Teigiamai vertinu tai, jog finansavimą siūloma glaudžiai susieti su struktūrinių reformų įgyvendinimu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio augimo. Prasminga ir tai, kad papildomas finansavimas ekonomikos gaivinimui numatomas šalia kitos ES daugiametės finansinės programos, o ne jos sąskaita. Kita vertus, abu pasiūlymus vertiname, kaip paketą ir mūsų pozicija, dėl teisingos Sanglaudos politikos, tiesioginių išmokų ūkininkams finansavimo ir ES sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nesikeičia“, — pranešime cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.

Europos Komisija trečiadienį (EK) paskelbė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos atnaujinimo ir Ekonomikos gaivinimo instrumento. Siūloma, kad 1,1 mlrd. Eur naujo laikotarpio daugiametį ES biudžetą pirmaisiais metais papildytų 750 mlrd. Eur ekonomikos gaivinimui skirtų investicijų. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. Eur subsidijų ir 2,4 mlrd. Eur paskolų.

Numatytos dvi pagrindinės Europos gaivinimo instrumento investicijų kryptys. Tai ekonomikų skaitmenizacija ir žalinimas, tačiau EK paliks daug laisvės valstybės narėms, kaip tuos pinigus panaudoti. Lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pandemijos ekonominį poveikį darbo rinkai bei patirtą BVP nuosmukį.

Jeigu Bendrijos narės priimtų dabartinį EK pasiūlymą, daugiausia gautų nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios Italija ir Ispanija.

Laukia derybos

Ekonomikos gaivinimo instrumentas būtų finansuojamas iš EK finansų rinkose pasiskolintų lėšų. Pasak V. Šapokos, dar laukia rimta diskusija dėl pasiskolintų lėšų paskirstymo tarp šalių kriterijų ir skolos grąžinimo taisyklių bei šaltinių.

„Papildomas finansavimas ES šalių ekonomikų gaivinimui bus mobilizuojamas skolinantis ir šios skolos grąžinimas vyks kur kas ilgesnį laiką nei kitas finansinis laikotarpis. Tikiuosi, kad vasarą pavyks pasiekti politinį sprendimą, o iki metų pabaigos suderinti visus būtinus teisės aktus, kad naujojo laikotarpio programomis būtų galima pasinaudoti kuo anksčiau kitais metais“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.

Numatoma, kad didžioji dalis ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų būtų panaudota per naujai kuriamą Ekonomikos gaivinimo ir stiprinimo fondą (angl. Recovery and Resilience Facility). Tam bus skirta 560 mlrd. Eur, iš kurių 310 mlrd. Eur būtų įgyvendinami subsidijų, o 250 mlrd. Eur – paskolų forma. Lietuvai iš šio instrumento siūloma 2,76 mlrd. Eur subsidijų ir 2,4 mlrd. Eur paskolų.

Fondo paskirtis – finansuoti investicijas, susijusias su struktūrinių reformų įgyvendinimu. Kita dalis Lietuvos ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų papildytų Sanglaudos, Teisingo perėjimo fondo („Just Transition Fund“) bei kaimo plėtros programas. Tam būtų skirta likusi EK Lietuvai siūloma subsidijų suma – 1,14 mlrd. Eur.

Europos gaivinimo instrumentui ir visam ES biudžetui, jei norima, kad pinigai pajudėtų nuo kitų metų sausio, rudenį turės pritarti visos 27 ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, jau pareiškė nesitikinti, kad ES lyderiai pritars siūlomam 750 mlrd. Eur vertės ekonomikos gaivinimo planui per Bendrijos viršūnių susitikimą birželį. Ji prognozuoja „sunkias derybas“.

Rašyti komentarą 0