Metas sugriauti pensijų fondų monopolį

Į tokią sąskaitą pervesti pinigai būtų neapmokestinami pajamų mokesčiu, o ją valdantis asmuo galėtų pats nuspręsti, kur šias lėšas investuoti (plačiau skaitykite: „Ant Finansų ministerijos stalo – investicinės sąskaitos lengvatos“). Jeigu jis šių pinigų neišsimoka gana ilgą laiką, vėliau, sulaukęs pensinio amžiaus, visus pinigus iš šios sąskaitos galėtų pasiimti be mokesčių.

Tokia tvarka sulaužytų pensinių fondų ir draudimo įmonių monopolį. Šiuo metu, norint pasinaudoti ilgalaikiam taupymui skirtomis lengvatomis, pensijų fondų ir draudimo bendrovių išvengti neįmanoma. O jos už savo paslaugas skaičiuoja administracinius mokesčius. Įstatymo projekto kol kas nėra, todėl apie lengvatą galima svarstyti remiantis tokių šalių kaip JAV ar Estija patirtimi, kur tokia tvarka taikoma.

Dabar investuoti savarankiškai ir tokiu būdu pasirūpinti savo senatve nėra patogu. Pajamų mokestį reikia mokėti, kai akcijos pelningai parduodamos, nors galbūt šios lėšos vėl bus investuotos ir iš šių investicijų ateityje asmuo patirs nuostolių. Norint investicijų nuostoliais sumažinti apmokestinamąsias pajamas, reikia parduoti nuvertėjusias investicijas, nors galbūt ateityje jos dar galėjo atgauti savo vertę. Tokiu būdu investuotojai kartais priversti parduoti nuvertėjusias investicijas, kad galėtų užfiksuoti nuostolį apskaitoje ir juo sumažinti per metus gautas pajamas.

Dabar galiojanti tvarka sukuria daug biurokratijos – reikia kasmet deklaruoti pajamas iš tokių investicijų. Visą procesą padarius patrauklesnį, asmenų, kurie nori rūpintis savo senatve savarankiškai, skaičius išaugtų. Jie uždirbtų daugiau lėšų ne tik sau, bet ir Lietuvos rinkai, nes pinigai iš investicijų iš įvairių pasaulio kampelių suplauktų į Lietuvos piliečių sąskaitas.

Svarbu, kad investicijų pasirinkimas būtų kuo didesnis, kad už tokias investicines sąskaitas nereikėtų mokėti dirbtinų administravimo mokesčių. Taip pat, kad asmuo galėtų pats pasirinkti, į ką investuoti ir kokius prekybos mokesčius nori sumokėti. Tokios investicinės sąskaitos leistų išvengti atvejų, kai investuojant į pensijų fondus reikia sumokėti ne tik jų mokesčius, bet ir tarptautinių fondų, į kuriuos jie investuoja, mokesčius. Savo ruožtu pensijų fondai pajutę didesnę konkurenciją taip pat turėtų pasitempti ir pasiūlyti geresnį grąžos ir turto valdymo mokesčių santykį.

Aišku, lengvatai reikėtų taikyti ir tam tikrus apribojimus, kad mokesčių mokėtojų pinigais nebūtų remiamos stambios investicijos.

Šiuo metu į pensijų fondus per metus be mokesčių galima pervesti ne daugiau kaip 1.500 Eur. Galima būtų į šią sumą įskaičiuoti ir į investicinę sąskaitą pervedamą lėšų sumą. Kita vertus, kartelę galima ir pakelti, nes infliacija nesnaudžia ir visos teisės aktuose įrašytos sumos nekeičiamos nuvertėja.

Jeigu asmuo pradeda kaupti 35 metų ir nori prie pensijos nuo 70 savo gyvenimo metų iki 90 metų kas mėnesį pridėti po 400 Eur, jam kas mėnesį reikėtų investuoti po 150 Eur, arba po 1.800 Eur per metus (kai metinė grąža siekia 5%). Toks 400 Eur priedas prie „Sodros“ pensijos neturėtų būti priskiriamas prabangai.

Kadangi pačiam investuoti yra rizikinga, asmuo turėtų būti gerai supažindintas su jo laukiančiomis rizikomis. Didesnė rizika – turbūt vienintelis investicinės sąskaitos modelio trūkumas, o kitur matyti tik pranašumai, todėl, VŽ nuomone, būtų keista, jeigu tokia lengvata neatsirastų.