Ūkininkai žemės mokestį gali mokėti ne nuo trečdalio, o pusės mokestinės vertės

Šiuo metu toks mokestis skaičiuojamas nuo 35% jos mokestinės vertės.

Seimas antradienį vos vieno balso skirtumu priėmė svarstyti didesnį mokesčio koeficientą numatančias Žemės mokesčio įstatymo pataisas. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš 9, o susilaikė 45 parlamentarai.

Žemės mokesčio įstatyminė pataisa Vyriausybės teikiama kartu su 2020 m. biudžeto projektu ir jei bus patvirtinta įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.

Tikisi sutrinkti 7 mln. Eur

Prognozuojamą, kad ūkininkams padidinus žemės mokesčio mokestinę bazę savivaldybių biudžetų pajamos išaugtų 7 mln. Eur per metus.

Finansų ministerija aiškinamajame rašte nurodo, kad priėmus pataisą galimai padidėtų žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę.

Kartu primenama, kad šiame įstatyme savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti žemės mokesčio tarifus, todėl savivaldybių tarybos, jei manys esant tikslinga, galės amortizuoti žemės mokestinės vertės padidėjimą, nustatydamos mažesnius mokesčio tarifus 2021 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams.

Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnių 4 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš žemės vertę mažinančio koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 35% jos mokestinės vertės. Priėmus pataisą koeficientas didėtų iki 0,5, o žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 50%jos mokestinės vertės.