Lietuvos namų ūkiai vieninteliai ES turi neigiamą taupymo normą
Ekonomistai žmonių taupymą vertina ir jo lygį įvairiose šalyse lygina pagal namų ūkių taupymo normą. Tai santykis tarp santaupų (pajamos atmetus išlaidas) ir pajamų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro minus 0,5%, kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7%, o Estijoje – net 11,3%. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8%). Didžiausias šis rodiklis Šveicarijoje (22,9%) ir Liuksemburge (20,4%).
Laura Gudauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė, pažymi, kad šie duomenys ir ankstesnė patirtis patvirtina, kad gerais laikais gyvename labiau optimistinėmis nuotaikomis ir tikime, kad tokie laikai tęsis ir toliau.
„Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis kelerius pastaruosius metus gerėja ir yra gerokai didesnis už ilgalaikį vidurkį. Vis daugiau gyventojų skolinasi dideliems pirkiniams, tokiems kaip naujas būstas ar automobilis, ir taip prisiima ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, – statistiką komentuoja p. Gudauskaitė.
Anot jos, nustojame taupyti būtent tada, kai atsidėti pinigų yra lengviausia, tačiau elgtis reikėtų priešingai, nes lengviausia kaupti finansinį rezervą gerais laikais.
Sunkmečiu Lietuvos taupymo norma buvo rekordiškai didelė. Lietuvos gyventojai tik atėjus sunkmečiui susimąsto, kad reikia turėti finansinį pagalvę „juodai dienai“, ir pradeda atsidėti dalį pajamų. Tokių šalių kaip Šveicarija (22,9%) ir Liuksemburgas (20,4%), kurių taupymo norma yra didžiausia Europoje, gyventojai vienodai aktyviai taupė tiek ekonomikai augant, tiek atėjus sunkmečiui.
Paskui kaimyną
„Nemažą vaidmenį vaidina psichologija: jei kaimynas įsigyja prabangesnę prekę, stengiamasi nuo jo neatsilikti. Kartais koją pakiša ir finansinio raštingumo stoka: dalis Lietuvos gyventojų nėra išsiugdę taupymo įpročių ir, užuot pradėję taupyti senatvei, laikiną pajamų padidėjimą paverčia ne visada likvidžiu turtu ar ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais“, – tokios tendencijos priežasčių ieško p. Gudauskaitė.
Antra vertus, reikia pripažinti ir tai, kad dalis namų ūkių Lietuvoje neturi objektyvių galimybių sutaupyti – kone penktadalis visų Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Dažniausiai per mėnesį beveik pusei šalies gyventojų pavyksta sutaupyti nuo 31 iki 150 Eur, dalis jų tvirtina atsidedantys nuo 151 iki 300 Eur per mėnesį.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didesnė dalis namų ūkių tikisi, kad per artimiausius metus finansinė padėtis pagerės, tačiau kartu 59% jų nemano, kad pavyks ką nors sutaupyti. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, kas trečias asmuo Lietuvoje iš santaupų neišgyventų daugiau nei 30 dienų. LB rekomenduoja turėti 6 mėnesių finansinį rezervą.
[infogram id=“a558a042-1bcc-4510-89b2-8421d4348280“ prefix=“H99“ format=“interactive“ title=“taupymo norma“]
