Pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo jėgainių parkas: iššūkiai ir sprendimai
Savo pranešime „Pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo jėgainių projektas – tolesni žingsniai ir užsienio pamokos“ (angl. Lithuania’s first offshore wind project – next steps and lessons learned from abroad) Th. Aelens priminė, kad būsimas jūrinio vėjo elektrinių parkas užims apie 120 km2 plotą, o nuo kranto bus nutolęs apie 36–54 km. Jo galingumas bus 700 megavatų (MW). Per metus parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos. Šis kiekis tenkintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Pasak jo, didžiausias vystomas energetikos projektas Lietuvoje padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, o taip pat kurs naujas darbo vietas, skatins regioninę plėtrą.
Tačiau, kaip pabrėžė Th. Aelens, tokio mąsto projektas kelia nemažai iššūkių, kurie reikalauja išskirtinių sprendimų. Juos padeda rasti bendrovėje „Ignitis renewables“ dirbanti didžiulė tarptautinė komanda, kuri turi ilgametę patirtį vystant tokio tipo projektus visame pasaulyje.
Darbai jau pradėti
Pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas turėtų pradėti veikti iki 2030 m. Įmonė dės visas pastangas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus laiku, tačiau „Ignitis renewables“ vadovas pažymi, jog yra nekontroliuojamų aplinkybių, pavyzdžiui, – neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinių.
Th. Aelens pasakojo, jog jau pradėti paruošiamieji darbai, kurie yra būtini ir reikšmingi prieš pradedant pačias statybas, kad joms būtų laiku pasiruošta, pavyzdžiui, planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, geofiziniai tyrimai ir kitos studijos. Šiuo svarbiu projekto etapu siekiama geriau suprasti jūros dugno sąlygas, kurios turės įtakos būsimų vėjo jėgainių vietai, statybai ir projektavimui.
„Palyginti su Šiaurės jūra Baltijos jūra net rudenį ar ankstyvą pavasarį nėra tokia audringa, joje nekyla tokios milžiniškos bangos, o tai leidžia atlikti tam tikrus darbus net vyraujant blogesniems orams“, – kalbėjo „Ignitis renewables“ vadovas.
Kalbėdamas apie jūrinio vėjo elektrinių kiekį, kurį planuojama pastatyti, „Ignitis renewables“ vadovas atkreipė dėmesį, kad „pasaulis labai greitai keičiasi“. Todėl galutinis vėjo elektrinių kiekis priklausys nuo jų pasirinkto galingumo, kokį tuo metu pasiūlys rinka, o taip pat racionalaus kainos ir galingumo santykio. Planuose numatyta, kad elektrinių skaičius gali būti nuo 35 iki 50.
„Sieksime savo tikslų, tačiau kintančios rinkos sąlygos, kainos, tiekėjai kelia iššūkių. Pasitelksime moderniausias galimas technologijas, užsienio patirtį, kad projektas būtų įgyvendintas laiku“, – garantavo „Ignitis renewables“ vadovas.
Jūrinio vėjo elektrinių pranašumai
„Ignitis renewables“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad deklaruojamas ambicingas tikslas – pasiekti, jog 100% Lietuvoje naudojamos elektros energijos būtų pagaminama atsinaujinančių šaltinių, neįmanomas be jūrinio vėjo elektrinių. Tačiau taip pat svarbu, kad elektros energija, nesvarbu – pagaminta atsinaujinančių šaltinių ar ne, būtų tiekiama 24 valandas per parą kiekvieną dieną. Tiesa, nei saulės, nei vėjo elektrinės sausumoje to negali garantuoti.
„Tačiau reikia konstatuoti, kad jūrinio vėjo elektrinės yra arčiausiai galimybės elektros energiją gaminti nuolat, jei palyginsime su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, pavyzdžiui, medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau“, – teigė Th. Aelens.
Jis pabrėžė, kad vėjo jėgainės jūroje daro mažesnį vizualinį poveikį, yra nutolusios nuo žmonių, todėl nesigirdi jų keliamo garso. Dėl to jų instaliuotoji galia gali būti daug didesnė nei sausumoje ir siekti šimtus megavatų.
„Svarbiausias vėjo jėgainių jūroje pranašumas – didesnis jų naudingumo koeficientas dėl jūroje vyraujančių stipresnių vėjų. Kiekvienas vėjo parko jūroje megavatas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei megavatas sausumoje ir apie tris kartus daugiau nei tokios pačios galios saulės jėgainės“, – teigė Th. Aelens.
Beje, jis atkreipė dėmesį, jog vėjo elektrinės jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką. Atviroje jūroje ir šimtų metrų aukštyje esančių vėjo jėgainių mentes pasiekia daug greitesnis ir stabilesnis vėjas, todėl elektrinės gali gaminti elektros energiją net tada, kai sausumoje atrodo ramu, – apie 90% laiko. Pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių aukštis sieks apie 300–350 m, kur, kaip rodo tyrimai, vyrauja 9–10 m/s metinis vidutinis vėjo greitis.
