Energijos ekspertas Petr Hermann: „Efektyviausia kilovatvalandė – sutaupyta kilovatvalandė“

Apie technologijas ir strategijas, galinčias padėti Europai patenkinti augančius energijos poreikius ir padidinti saugumą nuo vis dažniau kylančių hibridinių grėsmių, kalbamės su energetikos ekspertu Petr Hermann, neseniai tapusiu  Šiaurės ir Baltijos šalių operacijų prezidentu energijos valdymo sprendimų bendrovėje „Schneider Electric“, kurią ne kartą „Corporate Knights“ ir žurnalas „Times“ pripažino tvariausia pasaulyje. 

Lietuvoje apsilankęs Petr Hermann, kuris naujas pareigas pradėjo eiti kiek daugiau nei prieš 100 dienų, pasidalijo savo įžvalgomis apie mūsų regiono energetikos transformaciją bei ateities galimybes. 

Kaip Europa gali įveikti didėjančios energijos paklausos iššūkį? Kaip manote, kokią kryptį turėtume pasirinkti, kad patenkintume didėjantį energijos poreikį? 

Šiandien akivaizdu, kad visoms Europos šalims reikia patikimos ir pigios energijos.

Tai labai svarbu ilgalaikei, tvariai ekonomikos ir visuomenės raidai. Energetiniam saugumui užtikrinti reikalinga išsami, ilgalaikė strategija, paremta tiek visuomenės sutarimu, tiek bendru įsipareigojimu atsakingai ją įgyvendinti per numatytą laiką. 

Pastebime, kad kai kurios šalys sėkmingai laikosi šio principo, o kitos vis dar neturi iki galo parengtų ar nuosekliai įgyvendinamų ilgalaikių energetikos strategijų. Tokių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas trunka dešimtmečius, nes didelės apimties energetikos infrastruktūros kūrimas – tai  ilgas planavimo ir statybos ciklas. 

Kiekviena šalis turi susikurti savo energetikos išteklių derinį atsižvelgiant į savo unikalias geografines savybes. Svarbu, kad šis derinys būtų įvairus, subalansuotas ir orientuotas į ateitį – tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama klimatui neutraliai energijai. Natūralu, jog pirmiausia kalbame apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Kai kurios šalys turi didelį potencialą plėtoti vėjo energiją sausumoje ir jūroje. Kitos gali labiau pasikliauti hidroenergija. Kai kuriose  šalyse kaip, pavyzdžiui, mano gimtoji Čekija, reikšmingą dalį sudaro branduolinė energija. 

Į kokias elektros energijos gamybos technologijas – branduolinius reaktorius, vandenilio technologijas ar kitas – turėtume sutelkti dėmesį ir investicijas?

Žvelgiant į ateitį, mažieji moduliai branduoliniai reaktoriai (Small modular nuclear reactor –SMR), tikėtina, taps svarbia papildoma energetikos derinio dalimi. Kelios bendrovės jau baigia šių technologijų kūrimą. Manau, kad jau artimiausiu metu SMR taps ekonomiškai efektyviu sprendimu, padedančiu transformuoti elektros gamybos sistemą – ypač toms šalims, kurios siekia didinti energetinę nepriklausomybę ir mažinti išmetamą anglies kiekį.

Branduolinė energetika turėtų būti suvokiama kaip viena iš sudedamųjų energetikos sistemos dalių, tačiau ne pagrindinis jos variklis.

Mažieji moduliai reaktoriai yra perspektyvūs – jų mažesnis dydis leidžia paprasčiau ir greičiau juos diegti. Be to, SMR dažnai galima statyti buvusiose konvencinėse elektrinėse, naudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą, nes jų generuojama galia yra panaši.

Lietuva, turėdama branduolinės energetikos patirtį ir  paveldėtą Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūrą, turi palankias sąlygas svarstyti mažųjų modulių branduolinių reaktorių (SMR) diegimą. Šis sprendimas, atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį ir siekį stiprinti energetinę nepriklausomybę – patrauklus pasirinkimas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų energetikos derinį.

Tvirta energetikos strategija taip pat turi apimti patikimo ir atsparaus elektros tinklo kūrimą. Tam reikalingos investicijos ne tik į fizinę infrastruktūrą, bet ir į skaitmenines technologijas. Šiandien ypač svarbu, kad elektros tinklas turėtų visapusiškas internetinės stebėsenos (monitoringo) ir prognozavimo galimybes. Tokios technologijos būtinos siekiant stebėti tinklo veikimą, aplinkos veiksnius – ypač orų sąlygas – ir vartotojų elgseną.

Išsami energetikos strategija turi atliepti pramonės, pastatų ir namų ūkių poreikius. Energijos vartojimo efektyvumas yra kertinis visų sektorių elementas. Iš tiesų, efektyviausia kilovatvalandė yra sutaupyta kilovatvalandė. Daugeliu atvejų energijos taupymas kainuoja žymiai mažiau nei jos gamyba ir tiekimas galutiniam vartotojui.

Technologijos, leidžiančios dideliu mastu ir iš esmės taupyti energiją, jau egzistuoja, yra prieinamos rinkoje ir turėtų būti visapusiškai naudojamos. Tai veda prie paskutinio mano teiginio apie ilgalaikę energetikos strategiją: apie ją turi būti aiškiai komunikuojama ir ji turi būti kuriama bendru sutarimu su visuomene.

Sprendimus turi priimti ne tik energetikos ekspertai – būtina atsižvelgti į pramonės šakų poreikius, ypač kai jie siejami su atsinaujinančia energija, kuri yra nepastovi. Štai kodėl veiksmingas saugojimas svarbus pramonės poreikiams, ypač kai kalbame apie energijos konversijos arba „power-to-X“ sprendimus, pavyzdžiui, vandenilio gamybą.

Be to, strategija turi būti susieta ir su pastatais, o taip pat skatinti visuomenę prisidėti - dalytis saugojimo pajėgumais ir taupyti energiją.

Per savo 25 metų karjerą dirbote Austrijoje, Čekijoje ir daugelyje kitų Pietryčių Europos šalių. Pasidalykite savo patirtimi ir įžvalgomis apie šias rinkas: kokius pokyčius energetikos sektoriuje šiose šalyse stebėjote ir pats inicijavote? 

Slovėnijoje ir Austrijoje turėjau galimybę prisidėti prie didelių tinklo modernizavimo ir skaitmeninimo projektų, o Čekijoje, kur pradėjau savo karjerą, „Schneider Electric“ buvo šalies atominių elektrinių strateginis partneris. Glaudžiai bendradarbiavome su vietos komunalinių paslaugų ir inžinerijos įmonėmis, kad elektrinės būtų aprūpintos itin efektyviomis, patikimomis ir sertifikuotomis technologijomis, specialiai sukurtomis branduolinei energetikai. Serbijoje padėjome tinklo operatoriui įgyvendinti plataus masto, sistemingą viso tinklo modernizavimą. 

Ši patirtis suformavo ne tik mano požiūrį į ateities energetiką, bet ir leido sukaupti daug vertingų žinių kuriant atsparias, ateities poreikiams pritaikytas energetikos sistemas.  Manau, kad šis požiūris ir patirtis gali būti vertinga ir Baltijos regionui. 

Neseniai buvote paskirtas „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos šalių regiono prezidentu.  Kokius tikslus keliate sau ir „Schneider Electric“ komandai šiame regione? 

Manau, kad „Schneider Electric“, kuri pasaulyje pripažįstama kaip energijos valdymo lyderė, vaidmuo neapsiriboja inovatyvių technologijų tiekimu. Mes siekiame būti kartu su sprendimų priėmėjais ir teikti strategines konsultacijas, kad vietos valdžios institucijos galėtų visapusiškai pasinaudoti mūsų pasauline patirtimi ir praktinėmis žiniomis. Pritaikydami jas kartu su savo klientais ir partneriais galime padaryti didelių pokyčių kiekvienoje šalyje. 

Kokius skirtumus ir tendencijas pastebite Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos sektoriuje? 

Šiaurės šalių regionas, ko gero, yra vienas iš geriausiai pasirengusių naujiems energetikos iššūkiams, nes anksti ėmėsi diegti inovacijas ir prieš daugelį metų pradėjo investuoti į atsinaujinančią energiją. 

Šiandien vėjo energija užima svarbią vietą visų Šiaurės šalių energijos išteklių derinyje. Pavyzdžiui, Danija buvo viena pirmųjų šalių, pradėjusių plėtoti sausumos ir jūros vėjo jėgainių parkus. 

Hidroenergija ilgą laiką buvo pagrindinis energijos šaltinis Norvegijoje, kurios geografinė padėtis yra tam palanki. Todėl šios šalys jau turi didelius atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir toliau juos plečia įgyvendindamos gerai parengtus ilgalaikius strateginius planus. 

Jos taip pat daug investavo į savo energijos tinklų patikimumą, kad būtų galima efektyviai perduoti energiją iš naujai sukurtų atsinaujinančiųjų išteklių visame regione. Šiaurės šalys sistemingai plėtojo „power-to-X“ sprendimus – naudodamos žaliąją energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių  ir sukūrė didelius kaupimo pajėgumus, pradedant hidroenergija ir pereinant prie vandenilio technologijų. Be to, jų pramonės šakos ir pastatai yra skaitmenizuoti, todėl veikia labai efektyviai. 

Toks stiprus energijos derinys Šiaurės šalims padėjo tapti investuotojų, ypač tų, kurie teikia pirmenybę žaliajai energijai, geidžiamu regionu. 

Kita pastebima tendencija – tai augantis duomenų centrų projektų skaičius. Šiems objektams, ypač susijusiems su dirbtinio intelekto technologijomis, reikia didžiulio elektros energijos kiekio. Dėl to Šiaurės šalių regionas tampa pagrindine vieta šiai infrastruktūrai plėtoti. Pavyzdžiui, regione jau yra keli didelio pajėgumo duomenų centrai, kai kurie jau veikia visu pajėgumu. Baltijos šalys šioms technologijoms plėtoti dėl vėsesnio klimato taip pat turi labai palankias sąlygas. 

Kokių naujų galimybių matote Lietuvoje ir Baltijos šalyse? Ar įmonės jau išmoko efektyviai naudoti energiją? 

Lietuva tapo regiono lydere energiškai efektyvios naujos statybos srityje, tačiau realus potencialas dar neišnaudotas. Jį galima pasiekti modernizavus senesnius pastatus, kurie NT rinkoje sudaro apie  90 proc. Tinkamai taikant paramos programas ir pasitelkus skaitmenines priemones, šie pastatai gali tapti žymiai efektyvesni, o taip pat ženkliai prisidėti mažinant nacionalinį energijos suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. 

Lietuva taip pat gerokai pažengė naujų pramonės objektų plėtojimo srityje. Paprastai tiek patys pastatai yra energiją taupantys ir išmanūs, tiek gamybos procesai taip pat projektuojami atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau dar yra erdvės tobulėjimui ir išmaniųjų sistemų integravimui į pramonės procesus. Tai leidžia pasiekti žymiai didesnį bendrą pramonės operacijų efektyvumą. Investicijos į skaitmeninimą ir automatizavimą atsiperka gana greitai ir duoda greitų rezultatų,  padeda sumažinti energijos suvartojimą iki 30 proc. 

Efektyvumo pagrindas yra energijos suvartojimo stebėjimas ir analizė visuose procesuose. Svarbu, kad kiekvienoje įmonėje sprendimus priimantys asmenys turėtų duomenis ir įžvalgas, kurios yra būtinos norint nustatyti, kur veikla vykdoma neefektyviai ir ją  optimizuoti. Energijos vartojimo efektyvumo auditai leidžia įvertinti verslo veiklos sąnaudas, taip pat nustatyti būsimą strategiją ir veiksmų planą. 

Lietuvos energetikos strategija numato proveržį žaliojo vandenilio gamyboje ir netgi siekia tapti Baltijos regiono energetikos centru. Ar matote būdų, kaip paspartinti šių tikslų įgyvendinimą Lietuvoje? 

Europoje nėra įgyvendinta daug sėkmingų vandenilio projektų, tačiau mes esame šios srities ekspertai. Neseniai dalyvavome labai reikliame projekte vienoje iš Šiaurės šalių, kur metalurgijos įmonė investavo į žaliąją metalo gamybą, kuriai naudojamas žaliasis vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių. Šioje srityje turime praktinių žinių ir patirties, o mūsų tarptautiniai specialistai gali padėti spręsti bet kokius iššūkius ir prisidėti prie sudėtingiausių projektų įgyvendinimo. 

Lietuvos siekis tapti žaliojo vandenilio lydere Baltijos šalyse sutampa su „Schneider Electric“ kryptimi – skatinti proveržį „Power-to-X“ technologijų srityje. Esame pasirengę remti pilotinius projektus ir pritaikyti pasiteisinusius sprendimus bei geriausią tarptautinę praktiką. 

Dirbate įmonėje, kuri ne kartą pripažinta tvariausia pasaulyje. Kokiais principais vadovaujatės darbe ir kokių pokyčių galime tikėtis iš jūsų, kaip „Schneider Electric“ vadovo Šiaurės ir Baltijos šalyse? Kokie jūsų ir jūsų komandos tikslai? 

Visa, ką darome, siekiame daryti tvariai. Nuo automatinių jungiklių technologijų iki vidutinės įtampos skirstomųjų įrenginių, kur izoliacijai tradiciškai buvo naudojamos didele tarša pasižyminčios SF6 dujos, mes kuriame naujoviškus ir aplinkai draugiškus sprendimus. Švariu oru pakeitėme SF6 dujas, kurios yra 23 500 kartų stipresnės už CO2, todėl jų atsisakymas turi didelę įtaką pramonės ateičiai. Gamyboje taip pat naudojame „žaliąjį“ metalą ir visas medžiagas, kurios yra perdirbamos. 

Mūsų tikslas Lietuvoje – diegti pažangiausias elektrifikavimo ir automatizavimo technologijas vietos įmonėms ir bendruomenėms, ir taip prisidėti prie geresnio žmonių gyvenimo. Mano asmeninis siekis – sustiprinti „Schneider Electric“, kad ji taptų patikimiausiu verslo partneriu Baltijos šalių rinkoje, padedančiu įmonėms siekti energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo tikslų. 

Visą pasaulį neseniai sukrėtė precedento neturinti krizė, kai keliose šalyse dėl „neįprastų svyravimų aukštos įtampos linijose“ nutrūko elektros energijos tiekimas. Kaip galime pasirengti panašiems įvykiams? Ar yra būdų jų išvengti? Kokių veiksmų reikėtų imtis šiandien, kad panašios istorijos nepasikartotų? 

Energijos gamyba, transportavimas ir saugojimas – tai sritys, apie kurias turėtų būti labiau šviečiama visuomenė. Mes stengiamės į tai investuoti, rengiame daugybę išsamių mokymų įvairioms auditorijoms skirtinguose regionuose. 

Kita svarbi sritis – technologijos. Mes kuriame technologijas, kurios užtikrina nepertraukiamą elektros energijos tiekimą svarbiai infrastruktūrai net ir nutrūkus elektros energijos tiekimui. Naudojant šiuos sprendimus, elektros energijos tiekimo sutrikimai tampa mažiau pavojingi. 

Žinoma, svarbiausias tikslas – visiškai išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų taikant patikimas energetikos strategijas. Dingus elektrai dėl techninių gedimų ar grėsmių, pavyzdžiui, kibernetinių atakų, gyvybiškai svarbios infrastruktūros veiklą užtikrinti turėtų atsarginės energijos sistemos. 

Taip pat labai svarbu plačiau naudoti mikrotinklus. Mikrotinklas leidžia pastatui ar net visai pastatų ar pramonės objektų grupei veikti kaip nepriklausomam energijos tinklui keliais režimais.

Paprastai mikrotinklas yra prijungtas prie pagrindinio tinklo, o vietoje gaminamą energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudoja savo reikmėms. 

Esant energijos pertekliui, ji gali būti tiekiama atgal į tinklą, o kai jos trūksta, energija gali būti imama iš tinklo. Toks lankstumas didina atsparumą ir energetinę nepriklausomybę. Mikrotinklai galėtų būti ypač naudingi Lietuvos pramoniniams parkams ir viešajai infrastruktūrai. 

Šiandien pasaulis vis labiau pasitiki dirbtiniu intelektu. Ar ši technologija jau keičia „Schneider Electric“ verslą, sprendimus ir technologijų portfelį? 

Dirbtinį intelektą naudojame tiek kasdienėje veikloje, tiek savo sprendimuose, kuriuos siūlome klientams. Visų pirma, dirbtinis intelektas padeda, kai reikia analizuoti istorinius ir kitus duomenis, kad būtų galima kurti ateities scenarijus ir suteikti žmonėms galimybę laiku priimti pagrįstus sprendimus. 

Geriausias laikas spartinti technologinę pažangą yra dabar. Ne mažiau svarbu įgalinti vietos verslininkus dalyvauti kuriant naują energetikos kraštovaizdį. Bendrovėje „Schneider Electric“ šio principo aktyviai laikomės – siekiame būti vietine bendrove, glaudžiai bendradarbiauti su vietos energetikos institucijomis, kad galėtume dalytis savo pasauline patirtimi, kartu prisidėdami prie vietos talentų ugdymo, suteikdami verslininkams įgūdžių, kad jie galėtų atrasti ir pritaikyti naujas  technologijas. 

Lietuvoje siekiame glaudžiai bendradarbiauti su vietos universitetais, startuoliais ir energetikos institucijomis. Norime aktyviai prisidėti prie inovacijų skatinimo bei naujos energetikos specialistų kartos ugdymo.