Unikalus saulės parkas – naujas puslapis Lietuvos energetikos istorijoje
„Šis sprendimas ne tik atveria naują puslapį šalies energetikos istorijoje, bet ir įrodo, kad pasirinkimas vartoti tvarią elektros energiją gali būti ekonomiškai naudingas verslui. Tai ne tik techninis sprendimas, bet ir realus žingsnis link didesnio energetinio savarankiškumo bei tvarumo. Projekto išskirtinumą sustiprina ir tai, kad visas procesas – nuo pradinės koncepcijos iki galutinio objekto perdavimo – buvo įgyvendintas vien „Saulės grąža“ pajėgumais“, – sako saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ vadovė Deiminta Keršytė.
5 MW galios ir daugiau nei 10 hektarų ploto saulės parkas netoli Vilniaus buvo baigtas 2024 m. pabaigoje. Jo įrengimas truko beveik dvejus metus, o prognozuojama, kad vien per pirmuosius metus parkas pagamins ne mažiau kaip 5408 MW elektros energijos ir padengs 5–7 proc. viso „Iki“ tinklo elektros poreikio.
Bendrovė iki šiol turėjo įsirengusi daugiau nei 30 mažesnių saulės elektrinių ant „Iki“ parduotuvių stogų, o 2022 – 2024 m. laikotarpiu „Saulės grąža“ įrengė dvi didelės galios elektrines: 1,5 MW jėgainę „Iki“ Panevėžio logistikos centre bei 550 kW jėgainę Panevėžio kulinarijos ceche.
Pasak „Saulės grąžos“ vadovės, projekto sėkmę lėmė ne tik ambicingas tikslas, bet ir sklandus bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis: Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ir Energijos skirstymo operatoriumi (ESO). „Tai puikus pavyzdys, kaip verslo ir viešojo sektoriaus sinergija gali stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvaresnius sprendimus“, – sako ji.
Energijos kaupimo baterijos
Anot „Iki“ technikos departamento atstovės Dovilės Vilkevičiūtės, įsirengiant saulės elektrines būtina išsami analizė – svarbu tiksliai įvertinti, kiek energijos pastatui reikia konkrečiu metu. Tokiu būdu išvengiama perteklinės gamybos. Mat neturint leidimo perduoti perteklinės energijos į tinklą, elektrinių veiklą tenka stabdyti, o tai mažina efektyvumą ir didina investicijų kaštus.
„Siekdama to išvengti, „Iki“ kartu su „Saulės grąža“, kuri ir įrengė šiuos sprendimus, įgyvendino pirmuosius pilotinius saulės elektrinių ir baterijų projektus. Stebėsime, kaip toks sumanymas veikia ir kokią naudą neša“, – sako D. Vilkevičiūtė.
Pasak „Saulės grąžos“ atstovės, vis daugiau Lietuvos verslų renkasi tvarią elektros energiją. Įmonė jau bendradarbiauja su klientais iš įvairių sektorių – nuo maisto pramonės iki vandentvarkos. Tarp jų – „Vilniaus vandenys“, „Biržų duona“, „Kauno šilas“, „Druskininkų Rasa“, „Biovela–Utenos mėsa“ ir kitos įmonės, kurios taip pat ieško sprendimų tvariam ir efektyviam energijos vartojimui.
Kam naudingiausia investuoti į saulės energiją?
Pasak, D. Keršytės, daugiausia ekonominės naudos iš saulės elektrinių gali gauti didieji verslai – ypač gamybos sektoriaus įmonės, kurių energijos poreikiai keliskart viršija įprastus biurų vartojimo lygius. Tokios įmonės elektros energiją naudoja ne tik apšvietimui ar kompiuteriams, bet ir gamybos linijoms, šildymui, vėdinimui ar kitoms energijai imlioms funkcijoms.
„Esminis motyvas rinktis saulės elektrinę verslui yra elektros sąnaudos. Elektrinė tampa efektyviu būdu sutaupyti pinigų ir suvaldyti elektros kainą”, – teigia D. Keršytė.
Vis dėlto šis sprendimas vis labiau domina ir smulkesnius verslus – kavinės, viešbučiai, mažos gamybinės įmonės ar net šeimos verslai ir ūkininkai pradeda skaičiuoti ilgalaikę investicijų grąžą.
„Tai rodo, kad jų savininkai ir vadovai galvoja apie veiklos ilgalaikiškumą, ieško būdų efektyvinti procesus prognozuodami verslo sėkmę. Valstybės parama buvo stipri paskata daugeliui smulkių įmonių, nes ji verslams leido sutaupyti iki 70 proc. elektrinės įrengimo kaštų“, – pasakoja D. Keršytė.
Pasak jos, saulės elektrinės verslui tampa ne tik tvarumo, bet ir konkurencingumo įrankiu – ypač tada, kai galima tiksliai planuoti, kiek energijos bus sunaudojama ir kiek galima pasigaminti.
Daugiau apie saulės elektrinių įsirengimą skaitykite: https://www.saulesgraza.lt/
