„Gazprom“ V. Putinui pristatė Karaliaučiaus SkGD terminalą

„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, schemoje dabar matosi, kad visiškai atjungta tiekimo magistraliniu dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas sistema, ir Kaliningrado sritis gamtinėmis dujomis visiškai aprūpinama per SkGD terminalą“, – kreipdamasi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pabrėžė „Gazprom“ vadovas.

Kaip praneša BNS, Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ patikslino ankstesnį pranešimą, kuriame skelbta, kad „Gazprom“ šiais p. Milerio žodžiais nutraukė dujų tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“, duomenimis, dujų tranzitas per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį tebevyksta. VŽ jau anksčiau rašė, kad „Gazprom“ ir „Amber Grid“ dujų tranzito sutartis galioja iki 2025 m., dujos gabenamos pagal formulę „transportuok arba mokėk“. Kaip VŽ jau anksčiau informavo bendrovės atstovai, terminalo testavimo metu galimi trumpalaikiai transportuojamų kiekių pokyčiai, tačiau tai neturės poveikio bendrovės finansams.

„Amber Grid“ taip pat patikino BNS, kad dėl tranzito į Kaliningradą „be reikalo keliama panika“, nes tiesiog buvo išbandytas naujas SkGD terminalas šioje teritorijoje.

„Kaliningrado srityje pasileido suskystintų gamtinių dujų terminalas ir dėl to buvo pranešta, kad jis bus testuojamas. Išsidujinimo metu, testavimo metu, Kaliningradas buvo aprūpinamas iš terminalo – ne iš tranzitinio dujotiekio, einančio per Lietuvą. Bet jeigu pasižiūrėtumėte dabar, dujų srautai yra atsistatę“, – BNS sakė „Amber Grid“ Strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vadovas Danas Janulionis.

Tą patį antradienį sakė ir Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministras. Jis tikino, kad Lietuva iki 2025 m. turi dujų tranzito į Kaliningrado sritį sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir ji nėra pažeista, o pareiškimus dėl tranzito nutraukimo lėmė laikinas transportuojamų dujų sumažėjimas Kaliningradui bandant SkGD terminalą. 

„Kaliningradas eina tuo keliu, kuriuo Lietuva nuėjo jau prieš 4 metus, išbando tokį patį terminalą, koks yra Klaipėdoje. Iš esmės lygiai taip pat, kaip ir Lietuvai bandant suskystintų dujų terminalą buvo apribotas gamtinių dujų importas iš Rusijos. Technologiniu požiūriu tai yra būtina, kad tokio terminalo veikimas būtų išbandytas 100% pajėgumu“, – BNS komentavo p. Vaičiūnas.

„Vertinant šiuos („Gazprom“ – BNS) pareiškimus, kalbama būtent apie momentinį tranzito sumažėjimą, ženklų sumažėjimą, bet jis vyko būtent terminalo bandymo tikslais“, – pridūrė ministras.

Jis patikino, kad šiuo metu nematyti jokių ilgalaikės tranzito sutarties pažeidimų.

Atidarymo ceremonija

Antradienį V. Putinas per oficialią ceremoniją simboliškai nurodė įjungti Kaliningrado SkGD terminalą ir požeminę dujų saugyklą.

VŽ rašė, kad „Maršalo Vasilevskio“ – taip vadinasi Karaliaučiaus SkGD importo terminalas – tikslas yra užtikrinti anklavo energetinį saugumą, jei tranzitas per Lietuvą nutrūktų.

„Terminalo pajėgumai dabar yra 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Metinis terminalo pajėgumas leidžia visiškai patenkinti tiek dabartinį, tiek ir būsimą Kaliningrado srities dujų poreikį. Požeminė dujų saugykla Kaliningrado srityje plečiama, tuo pat metu Leningrado srityje anklavo poreikiams statoma dujų skystinimo gamykla“, – BNS cituoja p. Milerį.

„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, Jūsų iškelta užduotis visiškai užtikrinti nepriklausomą Kaliningrado srities aprūpinimą dujomis per jūrą – įvykdyta“, – pabrėžė jis.

Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamo energetikos žiedo bus papildoma mokestinė našta jų piliečiams, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio energetikos ištekliams, (Kaliningrado) regiono energetiniam saugumui, taip pat atsižvelgdami ir į Europos Sąjungos planus, kad Baltijos šalys pasitrauks iš Rusijos energetikos žiedo. Tiesą sakant, tai jų reikalas, į tai bus investuojami papildomi (jų) mokesčių mokėtojų pinigai“, – pareiškė V. Putinas per suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo atidarymą Kaliningrade.

R. Vilpišauskas: Rusija siunčia žinią Lietuvai ir Baltarusijai 

Atidarydama gamtinių dujų terminalą Karaliaučiaus srityje Rusija siunčia žinią Lietuvai ir Baltarusijai, kad gali mažinti ar atsisakyti dujų tranzito per šias šalis, sako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Profesoriaus teigimu, tokius žingsnius gali lemti tiek Maskvos susirūpinimas dėl energetinio saugumo, tiek taktika derantis dėl energetikos politikos. 

„Rusijos pareigūnai ne kartą yra išreiškę nuogąstavimus, ar Lietuva nepasinaudos savo kaip tranzito šalies padėtimi ir nepradės riboti tiek gamtinių dujų, tiek elektros perdavimo Kaliningrado sričiai kaip geopolitinio instrumento“, – BNS sakė p. Vilpišauskas.

„Galima tik spėlioti, kiek tokie nuogąstavimai rimti, o kiek tik taktinis derybinis argumentavimas diskutuojant apie energetikos politiką“, – pridūrė jis.

Pasak jo, antradienį išsakyti Rusijos prezidento ir „Gazprom“ vadovų pareiškimai yra signalas Lietuvai ir Baltarusijai.

„Gali būti, kad Rusijos vadovybė nori siųsti signalą ir Baltarusijai, ir Baltijos šalims apie pasirengimą mažinti priklausomybę nuo tranzito“, – teigė p. Vilpišauskas.

„Įdomu ir tai, kad šiuo žingsniu pripažįstamas suskystintų gamtinių dujų naudojimo perspektyvumas, nes anksčiau ne kartą girdėjome, kaip Rusijos atstovai pabrėždavo, kaip vamzdynais tiekiamos dujos neabejotinai yra konkurencingesnės už suskystintas gamtines dujas“, – sakė jis.

Ekspertai: dujų tranzito per Lietuvą nutraukimą kompensuotų Klaipėdos terminalas

Galimą dujų tranzito į Kaliningradą nutraukimą amortizuotų Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas Klaipėdoje, sako ekspertai bei verslo atstovai, antradienį Rusijai Kaliningrade išbandžius savo SkGD terminalą ir sumažinus tranzito vamzdynu srautus. 

Nors Lietuva turi ilgalaikę tranzito sutartį su Rusijos koncernu „Gazprom“, energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad vis dėlto labai tikėtina, jog ilgainiui dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningradą baigsis. Tačiau svarbiausia šiuo atveju esą ne tranzitas, bet ir dujų tiekimas į pačią Lietuvą. 

„Labai tikėtina, kad Rusija gali nutraukti tiekimą gamtinių dujų per Lietuvą, tai yra tranzitu, ir tokiu būdu mūsų SGD terminalas taptų vieninteliu keliu, per kurį mes galime atsigabenti gamtines dujas (...) Tai yra iš tikrųjų labai tikėtinas scenarijus. Dramos nereikėtų Lietuvai įžvelgti vien dėl to, kad mes turime SGD terminalą. Ir turime labai gerą pavyzdį – „Družbos“ naftotiekis, – kuris jau kiek metų, sakykime, „sausas“ dėl politinių priežasčių“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Švedas.

Pasak jo, minėta tranzito nutraukimo rizika yra argumentas diskusijose, ar Lietuvai verta išpirkti SGD terminalo Klaipėdoje laivą-saugyklą. Eksperto teigimu, šiame kontekste Klaipėdos „SGD terminalo svarba padidėja mažiausiai dvigubai“. 

„Tas terminalas Kaliningrade mūsų energetinį pažeidžiamumą sustiprina, ir labai gerai, kad turime savąjį SGD terminalą“, – sakė buvęs energetikos viceministras. 

Be to, p. Švedo teigimu, šiame kontekste būtina turėti omenyje ir Baltijos jūros dugnu tiesiamą Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.

„O energetinio saugumo, tiekimo saugumo požiūriu taip pat esame saugūs, nes turime savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio veiklos modelis pagrįstas būtent nuolatiniu veiklos užtikrinimu. Tai reiškia, kad Lietuva bet kada gali pasinaudoti šiuo terminalu tam, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas Lietuvai ir jos vartotojams“, – sakė ministras Vaičiūnas. 

Dujas gyventojams tiekianti bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ teigia, kad jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos šių dviejų bendrovių dvišalėms sutartims. 

„Jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos „Lietuvos energijos tiekimo“ ir „Gazprom“ komerciniu pagrindu sudarytoms dujų tiekimo sutartims. Taip pat svarbu, kad Klaipėdoje esantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla Lietuvai užtikrina alternatyvų dujų tiekimą ir energetinį saugumą“, – teigiama BNS atsiųstame LET komentare. 

Į klausimą, ar su „Gazprom“ jau pasirašyta sutartis dėl dujų pirkimo 2019 metais, bendrovė nurodo, kad dėl tiekimo sąlygų sutarta. 

„Šiuo metu vyksta sutarties formalizavimas, dėl sutarties sąlygų susitarta, nuo sausio 1 dienos dujų tiekimas yra užsitikrintas ir vykdomas“, – komentavo LET. 

Paskutinės 2018-ųjų dienos popietę įmonės atstovai buvo nurodę BNS, kad tebelaukiama paskutinių parašų sutartyje. 

Be „Gazprom“, „Lietuvos energijos tiekimas“ šiemet planuoja įsigyti suskystintų gamtinių dujų iš Norvegijos ir kitų tiekėjų. 

„Gazprom“ duomenimis, pirmąjį 2018 metų pusmetį Lietuva iš Rusijos importavo 764 mln. kubinių metrų dujų – 4% mažiau nei užpernai tuo pat metu.

2017 metais „Gazprom“ Lietuvai tiekė kiek daugiau nei pusę viso šalyje suvartoto dujų kiekio.