Vėjo energetika: kokį indėlį naujoji strategija žada Lietuvos ekonomikai?

2004-aisiais pradėjęs vystytis Lietuvos vėjo energetikos sektorius jau yra pritraukęs beveik 1 mlrd. eurų investicijų – čia šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Štai pernai jėgainėse pagaminta 1,357 TWh – daugiau nei trečdalis šalyje sugeneruojamos ir daugiau kaip dešimtadalis reikalingos elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjas jau yra didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje.

Kaip numatoma naujojoje strategijoje, 2030 metais vėjo jėgainių parkuose bus pagaminama virš 30% Lietuvos elektros energijos poreikio – tris kartus daugiau nei šiuo metu. 2050-aisiais sausumoje ir jūroje veikiantys vėjo jėgainių parkai gamins maždaug dešimt kartų daugiau elektros energijos nei dabar. Tokius tikslus išsikėlusi Lietuva įstojo į šalių, ketinančių visiškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagamintos energijos, klubą. Jame jau yra tokios valstybės kaip Danija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Portugalija bei Airija.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių parkų galia siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 539 MW galios. Visa tai leidžia išvengti apie 275 mln. kubinių metrų gamtinių dujų importo ir „sutaupyti“ apie 0,7 megatonos anglies dvideginio per metus. 2030-aisiais, vėjo elektrinių galiai išaugus daugiau kaip du kartus, atitinkamai padidės ir šie rodikliai. Skaičiuojama, kad elektros energijos gamyba iš vėjo maždaug 50 kartų mažiau teršia aplinką nei gamyba iš gamtinių dujų ir maždaug 100 kartų mažiau nei iš vis dar populiariausio pasaulyje šaltinio – anglies.

Visgi, aukščiau išvardinti tikslai reiškia ne tik daugiau švarios elektros energijos, švaresnę aplinką, geresnę gyvenimo kokybę, bet ir daugiau naudos šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad statant vieną vėjo jėgainių parką pajėgas suvienija iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių. Tai – vėjo energetikos projektų vystytojai, turbinų ir jų komponentų gamintojai, įvairių paslaugų teikėjai. Kartu su jais darbuojasi elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės ir kitos kompanijos.

Visa tai turi ir skaitinę išraišką – prognozuojame, kad Lietuvos vėjo energetikos sektoriaus sugeneruojama metinė apyvarta nuo 60 mln. eurų 2016-aisiais turėtų išaugti iki 150 mln. eurų 2030-aisiais. Tuo metu sektorius jau turėtų būti pritraukęs arti 2 mlrd. eurų investicijų. Kartu tai reiškia ir darbo vietų skaičiaus augimą. Dažnu atveju – atokesnėse, nuo sostinės labiau nutolusiose, savivaldybėse. „EurObserv’ER“ duomenimis, 2016 m. Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje dirbo 1.600 specialistų, prižiūrinčių ir eksploatuojančių vėjo jėgaines, besispecializuojančių reikalingų prietaisų gamybos ir pardavimo srityse bei dirbančių su investiciniais sprendimais. Skaičiuojama, kad 2030 metais šis skaičius turėtų siekti bent 4.000.

Visoje Europos Sąjungoje vėjo energetikos sektoriuje dirba daugiau kaip 260.000 darbuotojų. Tokius skaičiavimus organizacijos „WindEurope“ užsakymu parengtoje apžvalgoje pateikia konsultacijų kompanija „Deloitte“. Skaičiuojama, kad vėjo energetika sukuria 0,26% arba 36 mlrd. eurų Bendrijos BVP. Pagal šį rodiklį vėjo energetika nusileidžia tik statybų sektoriui, automobilių, plastiko ir gumos, chemijos bei metalų pramonės šakoms.

Prognozuojama, kad jau kito dešimtmečio viduryje vėjas taps pagrindiniu elektros energijos šaltiniu Europoje. Dar 2016 metais elektros energijos gamybos iš vėjo apimtys aplenkė anglį ir šiuo metu nusileidžia tik gamtinėms dujoms.

Komentaro autorius - Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius