„NordBalt“ remontas: dvejus metus strigusi jungtis turėtų veikti sklandžiai

Publikuota: 2018-07-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus.  

700 MW galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms. Anksčiau skelbta, kad jungties sausumos kabelių movos bus taisomos liepos 30 - spalio 9 dienomis. 

Didins jungties prieinamumą, artės prie „LitPol Link“ rodiklių 

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad nuo 2016 metų pradžios veikiančios „NordBalt“ nuolatiniai gedimai buvo nemaloni staigmena. 

„Tie gedimai, kurie įvyko kabelyje, buvo šiek tiek netikėti ir iškėlė daug klausimų, ar čia išvis kokybiškas produktas, ar jungtis patikimai dirbs visą tą numatytą laiką, kiek ji turi dirbti, – 30-40 metų. Kai gedimai pasikartojo, prasidėjo derybos su rangovu, tuo metu tai buvo ABB, dėl to, kaip turėtų būti pašalinta šita problema. Balandžio 27 dieną (2017 metų – BNS) buvo prieita prie susitarimo, kad visos sausumoje esančios movos turi būti pakeistos ir kad pradedamas didelis projektas“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Grušas. 

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila pažymėjo, kad jungtis buvo atsijungusi kelias dešimtis kartų, bet dalis atsijungimų susiję su valdymo, o ne infrastruktūros problemomis.  

„Iš viso per „NordBalt“ istoriją buvo 31 atsijungimas. 12 – dėl movų, o likę – dėl keitiklių ar išorinio poveikio (11 buvo Nibru ir 8 Klaipėdoje)“, – spaudos konferencijoje teigė p. Radvila. 

Ponas Grušas pabrėžė, kad kiekvienos jungties projektas yra išskirtinis, kabeliai ir movos kaskart gaminamos individualiai, laboratorijose. 

„Didelė dalis konfidencialios informacijos, detalių atskleisti negaliu. Bet galiu pasakyti, kad iš esmės kiekvienam tokiam projektui ir kabelis, ir movos projektuojami individualiai, na, sakykime, kai kurie sprendimai nebuvo tobuli ir kai kurios medžiagos buvo panaudotos naujai ir po tyrimų išsiaiškinus galimas priežastis, o jų buvo keletas (...) buvo pakeistos kai kurios medžiagos, patobulinti kai kurie technologiniai išpildymo sprendimai“, – aiškino p. Grušas. 

„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Operatorius planuoja, kad „NordBalt“ prieinamumas po remonto (be trečiųjų šalių poveikio ir planinio movų keitimo) sieks 90% ar daugiau. 

„90% turime pasiekti metinį prieinamumą – išėmus trečių šalių poveikį ir movų keitimą. Trečiųjų šalių poveikis gali būti ekskavatorius ar inkaras jūroje“, – teigė p. Radvila. 

„Litgrid“ duomenimis, „NordBalt“ prieinamumas rinkai 2016 metais siekė 78%, 2017-aisiais – 84%, o 2018-ųjų metų I ketv. – 94%. Tuo metu jungtis su Lenkija „LitPol Link” veikė beveik be trikdžių – jos prieinamumas rinkai pernai siekė 99%. (2016 metais – 96%).

Elektros kainą lemtų ne vien „NordBalt“ remontas 

„NordBalt“ pernai gedo dažniau, o šiemet sutrikimų beveik nebuvo. Pastarąjį kartą ji buvo atsijungusi vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 Eur, o rytinio piko metu – iki 200 Eur už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas gegužę teigė, kad remontas „bus didelis sukrėtimas rinkai, kuri dabar jau tam ruošiasi – visi priprato prie jungčių, kurį laiką reikės gyventi be „NordBalt“. 

Ekspertai pažymi, kad remonto poveikį elektros kainai prognozuoti sunku, be to, kainą gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų bene labiausiai – oro sąlygos. 

Energetikos viceministras Egidijus Purlys BNS pažymėjo, kad jungtys su Lenkija ir Švedija mažino elektros kainą, o jeigu per „NordBalt“ remontą kaina šiek tiek pakistų, reikia turėti omenyje, kad ją lemtų ir kiti faktoriai. 

„Lyginant tą laikotarpį iki jungčių, kuomet vidutinė biržos kaina buvo apie 45 Eur („Nord Pool“ biržos Lietuvos zonos metinė vidutinė kaina už MWh – BNS), šiuo metu turime apie 35 Eur prognozuojamą metinę kainą, bet pastaruoju metu net ir veikiant visoms jungtims dėl mažesnės pasiūlos ar šiek tiek didesnės paklausos kaina biržoje jau buvo apie 50 Eur. Manome, kad turėtų išlikti labai panašus kainų lygis“, – sakė p. Purlys. 

„Turbūt įtaką kainoms gali turėti visai kiti veiksniai, daug didesnę negu jungties remontas. Nes netgi veikiant jungčiai, bet nesant tokios pasiūlos Švedijos pusėje, kaina natūraliai auga“, – pridūrė viceministras. 

„Litgrid“ pažymi, kad remontas neturėtų pastebimai didinti elektros kainos. 

„Bendrai viso regiono kainos yra aukštesnės, nei 2017 metų to paties periodo. Reikėtų aiškiai suprasti, jeigu atjungus „NordBalt“ remontui, dar kažkiek padidėtų pati kaina, tai ne „NordBalt“ sukelia visą kainos padidėjimą, palyginus su pernai. Tų faktorių yra daug. Vienas iš pagrindinių: karšti orai, kurie lemia generacijos Norvegijoje sumažėjimą, iš kitos pusės – didelį kondicionavimo poreikį“, – teigė p. Grušas. 

Savo ruožtu p. Radvila teigia, kad remonto terminų pasikeitimas didelės įtakos kainoms nedarys. 

„Mes planuojame, kad didelio poveikio rinkai neturėtų būti, nes tas periodas pasislenka labai nedaug. Reikia žiūrėti, kas rinkai didžiausią įtaką daro. Tai matome, kad esame didelės rinkos dalis (...) Mes, kaip ir sakėme, kad reikia ruoštis aukštesnėms kainoms, tai prarandame pigų (elektros – BNS) importo šaltinį, tai tas faktorius išlieka, tik jis pasistumia dviem savaitėms“, – sakė p. Radvila. 

Viceministro Purlio teigimu, dalis verslo subjektų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, yra sudarę ilgalaikes sutartis metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, sudarant sutartis, buvo iš anksto žinoma, kad vyks jungties remontas. 

„Tiekėjai tas aplinkybes turėjo įvertinti ir teikdami pasiūlymus verslui tai turėjo įkalkuliuoti į pasiūlymą. Todėl šiam momentui verslui neturėtų keistis sąlygos. Taip, didmeninė kaina biržoje gali šiek tiek koreguotis, bet vartotojai moka pagal tai, kiek jie yra sutarę su tiekėjais. (...) Nebent vartotojai yra sudarę sutartis pagal formulę, pririštą prie biržos kainos“, – BNS aiškino p. Purlys. 

Buitiniams vartotojams remontas, pasak p. Purlio, turės nedidelę įtaką, bet konkrečiau apie kainas jiems bus galima kalbėti metų pabaigoje. 

„Prognozavimas yra pakankamai nedėkingas dalykas, nes galima su prognoze suklysti tiek sumažinant ją, tiek padidinant. (...) Kiek koreguosis buitiniams vartotojams, turbūt galėsime pasakyti tiktai gruodžio mėnesį, kai turėsime visų metų rezultatus. Ir gali būti, kad buitiniai vartotojai šito remonto apskritai niekaip nepajus, jeigu metų pabaigoje, paskutinį ketvirtį, biržos kainos bus dar žemesnės“, – teigė p. Purlys. 

Pasak jo, realu tikėtis, kad kaina biržoje po remonto mažės, nes „NordBalt“ jungties prieinamumas, patikimumas, turėtų išaugti.

Elektros Lietuva nepritrūks 

2017 metais „Nordbalt“ užtikrino 30% elektros importo, teigia „Litgrid“. Viceministras Purlys, vertindamas, ar per remontą šalis nepristigs elektros, sako, kad bus prieinama jungtis su Lenkija. 

„Dar neseniai neturėjome nei „NordBalt“, nei „LitPol Link“ ir elektros energijos tiekimas vartotojams visą laiką buvo užtikrintas. Šiuo atveju kalbame apie labai trumpą laiką – 2,5 mėnesio – kurių metu vyks „NordBalt“ jungties remontas, tačiau bus prieinama „LitPol Link“ jungtis“, – BNS sakė p. Purlys. 

„Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) liepą paskelbė, kad „NordBalt“ remonto metu vadinamojo strateginio rezervo paslaugą teiks Lietuvos elektrinės naujausias 9-asis blokas. Pasak LEG, tai reiškia, kad bus užtikrintas stabilus energijos tiekimas. 

LEG taip pat baigė jos valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) vieno iš keturių agregatų kapitalinį remontą. 

„Natūralu, kad Kruonis šiame laikotarpyje turės pakankamai svarų vaidmenį. Greičiausiai nakties metu, kiekvieną naktį užkraudinės baseiną, o dieną gamins elektros energiją – taip, kaip komercija ir verslo sąlygos diktuoja, kad tai būtų naudinga“, – komentavo p. Purlys. 

Darbai atidėti dviem savaitėms

„Nord Pool“ biržoje praeitą savaitę paskelbta, kad „NordBalt“ remonto darbai prasidės maždaug dviem savaitėmis vėliau, tai yra, nusikels labiau į rudenį. p. Grušo teigimu, tai nėra vėlavimas – pernai rugpjūtį buvo skelbiama preliminari data ir ji tiesiog pakoreguota. Vis dėlto kaip vieną iš datos keitimo priežasčių jis įvardijo ir gaisrus Švedijoje – rangovai turi suderinti planus su savivaldybėmis. 

„Preliminarūs duomenys dėl planuojamo atjungimo buvo paskelbti pernai rugpjūtį, tai praktiškai po metų, su dviejų savaičių tikslumu, atėjome į tą terminą, kurį planavome. (...) Sunku prognozuoti kūrybinį procesą, movų bandymų metu kelios dienos užsitęsė dėl pačios bandymo įrangos smulkių gedimų (...) Atsižvelgimas į padidėjusį gaisro pavojų pareikalavo keleto dienų“, –  sakė p. Grušas. 

Rengiantis remontui buvo išbandytos keturios naujo dizaino movos, po to ir patikslinti remonto grafikai. 

Lietuvos pusėje bus pakeistos 22, o Švedijos pusėje – 98 movos. 

Garantinį remontą atliks Danijos bendrovė NKT. Lietuvos pusėje subrangovai „Kauno tiltai“ vykdys kasimo darbus. 

NKT perėmė garantinius įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, kuri pernai pardavė „NKT Cables“ savo kabelių gamybos verslą už 836 mln. Eur.

Operatorius: jungtys jau sutaupė dešimtis milijonų eurų 

„Litgrid“ teigimu, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. Eur.

550 mln. Eur strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“. 

„NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvos ir Švedijos pusėje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė. Jungties statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, o veikti „NordBalt“ pradėjo 2016 metų vasarį. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 3

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 1

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
Kitų metų elektros rinkos kaina turėtų augti 20% 17

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20% didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį...

Energetika
2018.10.12
Skvernelis: Japonijos „Hitachi“ gali dalyvauti sinchronizacijos projekte 5

Japonijos korporacija „Hitachi“ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių elektros...

Energetika
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau