„NordBalt“ remontas: dvejus metus strigusi jungtis turėtų veikti sklandžiai

Publikuota: 2018-07-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus.  

700 MW galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms. Anksčiau skelbta, kad jungties sausumos kabelių movos bus taisomos liepos 30 - spalio 9 dienomis. 

Didins jungties prieinamumą, artės prie „LitPol Link“ rodiklių 

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad nuo 2016 metų pradžios veikiančios „NordBalt“ nuolatiniai gedimai buvo nemaloni staigmena. 

„Tie gedimai, kurie įvyko kabelyje, buvo šiek tiek netikėti ir iškėlė daug klausimų, ar čia išvis kokybiškas produktas, ar jungtis patikimai dirbs visą tą numatytą laiką, kiek ji turi dirbti, – 30-40 metų. Kai gedimai pasikartojo, prasidėjo derybos su rangovu, tuo metu tai buvo ABB, dėl to, kaip turėtų būti pašalinta šita problema. Balandžio 27 dieną (2017 metų – BNS) buvo prieita prie susitarimo, kad visos sausumoje esančios movos turi būti pakeistos ir kad pradedamas didelis projektas“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Grušas. 

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila pažymėjo, kad jungtis buvo atsijungusi kelias dešimtis kartų, bet dalis atsijungimų susiję su valdymo, o ne infrastruktūros problemomis.  

„Iš viso per „NordBalt“ istoriją buvo 31 atsijungimas. 12 – dėl movų, o likę – dėl keitiklių ar išorinio poveikio (11 buvo Nibru ir 8 Klaipėdoje)“, – spaudos konferencijoje teigė p. Radvila. 

Ponas Grušas pabrėžė, kad kiekvienos jungties projektas yra išskirtinis, kabeliai ir movos kaskart gaminamos individualiai, laboratorijose. 

„Didelė dalis konfidencialios informacijos, detalių atskleisti negaliu. Bet galiu pasakyti, kad iš esmės kiekvienam tokiam projektui ir kabelis, ir movos projektuojami individualiai, na, sakykime, kai kurie sprendimai nebuvo tobuli ir kai kurios medžiagos buvo panaudotos naujai ir po tyrimų išsiaiškinus galimas priežastis, o jų buvo keletas (...) buvo pakeistos kai kurios medžiagos, patobulinti kai kurie technologiniai išpildymo sprendimai“, – aiškino p. Grušas. 

„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Operatorius planuoja, kad „NordBalt“ prieinamumas po remonto (be trečiųjų šalių poveikio ir planinio movų keitimo) sieks 90% ar daugiau. 

„90% turime pasiekti metinį prieinamumą – išėmus trečių šalių poveikį ir movų keitimą. Trečiųjų šalių poveikis gali būti ekskavatorius ar inkaras jūroje“, – teigė p. Radvila. 

„Litgrid“ duomenimis, „NordBalt“ prieinamumas rinkai 2016 metais siekė 78%, 2017-aisiais – 84%, o 2018-ųjų metų I ketv. – 94%. Tuo metu jungtis su Lenkija „LitPol Link” veikė beveik be trikdžių – jos prieinamumas rinkai pernai siekė 99%. (2016 metais – 96%).

Elektros kainą lemtų ne vien „NordBalt“ remontas 

„NordBalt“ pernai gedo dažniau, o šiemet sutrikimų beveik nebuvo. Pastarąjį kartą ji buvo atsijungusi vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 Eur, o rytinio piko metu – iki 200 Eur už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas gegužę teigė, kad remontas „bus didelis sukrėtimas rinkai, kuri dabar jau tam ruošiasi – visi priprato prie jungčių, kurį laiką reikės gyventi be „NordBalt“. 

Ekspertai pažymi, kad remonto poveikį elektros kainai prognozuoti sunku, be to, kainą gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų bene labiausiai – oro sąlygos. 

Energetikos viceministras Egidijus Purlys BNS pažymėjo, kad jungtys su Lenkija ir Švedija mažino elektros kainą, o jeigu per „NordBalt“ remontą kaina šiek tiek pakistų, reikia turėti omenyje, kad ją lemtų ir kiti faktoriai. 

„Lyginant tą laikotarpį iki jungčių, kuomet vidutinė biržos kaina buvo apie 45 Eur („Nord Pool“ biržos Lietuvos zonos metinė vidutinė kaina už MWh – BNS), šiuo metu turime apie 35 Eur prognozuojamą metinę kainą, bet pastaruoju metu net ir veikiant visoms jungtims dėl mažesnės pasiūlos ar šiek tiek didesnės paklausos kaina biržoje jau buvo apie 50 Eur. Manome, kad turėtų išlikti labai panašus kainų lygis“, – sakė p. Purlys. 

„Turbūt įtaką kainoms gali turėti visai kiti veiksniai, daug didesnę negu jungties remontas. Nes netgi veikiant jungčiai, bet nesant tokios pasiūlos Švedijos pusėje, kaina natūraliai auga“, – pridūrė viceministras. 

„Litgrid“ pažymi, kad remontas neturėtų pastebimai didinti elektros kainos. 

„Bendrai viso regiono kainos yra aukštesnės, nei 2017 metų to paties periodo. Reikėtų aiškiai suprasti, jeigu atjungus „NordBalt“ remontui, dar kažkiek padidėtų pati kaina, tai ne „NordBalt“ sukelia visą kainos padidėjimą, palyginus su pernai. Tų faktorių yra daug. Vienas iš pagrindinių: karšti orai, kurie lemia generacijos Norvegijoje sumažėjimą, iš kitos pusės – didelį kondicionavimo poreikį“, – teigė p. Grušas. 

Savo ruožtu p. Radvila teigia, kad remonto terminų pasikeitimas didelės įtakos kainoms nedarys. 

„Mes planuojame, kad didelio poveikio rinkai neturėtų būti, nes tas periodas pasislenka labai nedaug. Reikia žiūrėti, kas rinkai didžiausią įtaką daro. Tai matome, kad esame didelės rinkos dalis (...) Mes, kaip ir sakėme, kad reikia ruoštis aukštesnėms kainoms, tai prarandame pigų (elektros – BNS) importo šaltinį, tai tas faktorius išlieka, tik jis pasistumia dviem savaitėms“, – sakė p. Radvila. 

Viceministro Purlio teigimu, dalis verslo subjektų, pasirinkusių nepriklausomą tiekėją, yra sudarę ilgalaikes sutartis metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, sudarant sutartis, buvo iš anksto žinoma, kad vyks jungties remontas. 

„Tiekėjai tas aplinkybes turėjo įvertinti ir teikdami pasiūlymus verslui tai turėjo įkalkuliuoti į pasiūlymą. Todėl šiam momentui verslui neturėtų keistis sąlygos. Taip, didmeninė kaina biržoje gali šiek tiek koreguotis, bet vartotojai moka pagal tai, kiek jie yra sutarę su tiekėjais. (...) Nebent vartotojai yra sudarę sutartis pagal formulę, pririštą prie biržos kainos“, – BNS aiškino p. Purlys. 

Buitiniams vartotojams remontas, pasak p. Purlio, turės nedidelę įtaką, bet konkrečiau apie kainas jiems bus galima kalbėti metų pabaigoje. 

„Prognozavimas yra pakankamai nedėkingas dalykas, nes galima su prognoze suklysti tiek sumažinant ją, tiek padidinant. (...) Kiek koreguosis buitiniams vartotojams, turbūt galėsime pasakyti tiktai gruodžio mėnesį, kai turėsime visų metų rezultatus. Ir gali būti, kad buitiniai vartotojai šito remonto apskritai niekaip nepajus, jeigu metų pabaigoje, paskutinį ketvirtį, biržos kainos bus dar žemesnės“, – teigė p. Purlys. 

Pasak jo, realu tikėtis, kad kaina biržoje po remonto mažės, nes „NordBalt“ jungties prieinamumas, patikimumas, turėtų išaugti.

Elektros Lietuva nepritrūks 

2017 metais „Nordbalt“ užtikrino 30% elektros importo, teigia „Litgrid“. Viceministras Purlys, vertindamas, ar per remontą šalis nepristigs elektros, sako, kad bus prieinama jungtis su Lenkija. 

„Dar neseniai neturėjome nei „NordBalt“, nei „LitPol Link“ ir elektros energijos tiekimas vartotojams visą laiką buvo užtikrintas. Šiuo atveju kalbame apie labai trumpą laiką – 2,5 mėnesio – kurių metu vyks „NordBalt“ jungties remontas, tačiau bus prieinama „LitPol Link“ jungtis“, – BNS sakė p. Purlys. 

„Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) liepą paskelbė, kad „NordBalt“ remonto metu vadinamojo strateginio rezervo paslaugą teiks Lietuvos elektrinės naujausias 9-asis blokas. Pasak LEG, tai reiškia, kad bus užtikrintas stabilus energijos tiekimas. 

LEG taip pat baigė jos valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) vieno iš keturių agregatų kapitalinį remontą. 

„Natūralu, kad Kruonis šiame laikotarpyje turės pakankamai svarų vaidmenį. Greičiausiai nakties metu, kiekvieną naktį užkraudinės baseiną, o dieną gamins elektros energiją – taip, kaip komercija ir verslo sąlygos diktuoja, kad tai būtų naudinga“, – komentavo p. Purlys. 

Darbai atidėti dviem savaitėms

„Nord Pool“ biržoje praeitą savaitę paskelbta, kad „NordBalt“ remonto darbai prasidės maždaug dviem savaitėmis vėliau, tai yra, nusikels labiau į rudenį. p. Grušo teigimu, tai nėra vėlavimas – pernai rugpjūtį buvo skelbiama preliminari data ir ji tiesiog pakoreguota. Vis dėlto kaip vieną iš datos keitimo priežasčių jis įvardijo ir gaisrus Švedijoje – rangovai turi suderinti planus su savivaldybėmis. 

„Preliminarūs duomenys dėl planuojamo atjungimo buvo paskelbti pernai rugpjūtį, tai praktiškai po metų, su dviejų savaičių tikslumu, atėjome į tą terminą, kurį planavome. (...) Sunku prognozuoti kūrybinį procesą, movų bandymų metu kelios dienos užsitęsė dėl pačios bandymo įrangos smulkių gedimų (...) Atsižvelgimas į padidėjusį gaisro pavojų pareikalavo keleto dienų“, –  sakė p. Grušas. 

Rengiantis remontui buvo išbandytos keturios naujo dizaino movos, po to ir patikslinti remonto grafikai. 

Lietuvos pusėje bus pakeistos 22, o Švedijos pusėje – 98 movos. 

Garantinį remontą atliks Danijos bendrovė NKT. Lietuvos pusėje subrangovai „Kauno tiltai“ vykdys kasimo darbus. 

NKT perėmė garantinius įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, kuri pernai pardavė „NKT Cables“ savo kabelių gamybos verslą už 836 mln. Eur.

Operatorius: jungtys jau sutaupė dešimtis milijonų eurų 

„Litgrid“ teigimu, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. Eur.

550 mln. Eur strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“. 

„NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvos ir Švedijos pusėje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė. Jungties statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, o veikti „NordBalt“ pradėjo 2016 metų vasarį. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 5

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
08:05
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  4

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 2

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau