VŠT: siekiame tapti energetikos mainų platforma
„Šiandien VŠT yra pažangi įmonė, konkurencinga kaina siūlanti paslaugas, kurias gerai vertina klientai, – tyrimas rodo, kad klientų pasitenkinimo indeksas per metus paaugo 5 punktais ir pasiekė rekordinius 77 balus. Atrodo, kad esame tam tikroje komforto zonoje, kai nieko papildomai daryti nereikėtų, – pasakoja P. Martinkus. – Tačiau, matydami pasaulines aktualijas, klimato kaitos problemas, keliamus Europos Sąjungos ir Energetikos ministerijos tikslus judėti link atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), suprantame, kad mūsų veiklos aplinka jau artimiausiais metais keisis iš esmės.“
VŠT – energetikos įmonė
Energetikos sektoriaus laukia nemaži pokyčiai, kuriems VŠT jau ruošiasi. Šios permainos yra susijusios su AEI plėtra. Saulė ir vėjas taps tvaraus energetikos sektoriaus pagrindu, kartu šie šaltiniai kels reikšmingus iššūkius dėl paklausos ir pasiūlos neatitikimo. Šį iššūkį galima įveikti elektrifikuojant visą ekonomiką. Rinkos dalyviams reikės išmokti lanksčiai reaguoti į elektros pasiūlos pokyčius ir koreguoti savo paklausos įpročius arba investuoti į kaupiklius. Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius turi didelį energijos saugojimo potencialą ir gali tapti reikšmingu elektros lankstumo paslaugos tiekėju bei strateginiu partneriu elektros rinkos dalyviams.
„Jau dabar elektros kainos vidurkis neparodo tikrosios situacijos rinkoje, kai atskiromis valandomis elektros energijos kaina krenta žemiau nulio arba šoka labai aukštai. Nors esame šilumą tiekianti bendrovė, bet save matome kaip energetikos įmonę, kuri gali padėti suvaldyti elektros tiekimo disbalansą. Ir šiam iššūkiui ruošiamės“, – teigia P. Martinkus.
Tarp tokių priemonių jis mini lanksčią elektros gamybą, elektrodinius katilus, šilumos siurblius, o pagamintos šilumos perteklių planuojama kaupti akumuliacinėse talpyklose. Anot VŠT Strategijos komandos vadovo, investicijos į saulės ir vėjo elektrines užtikrins mūsų šalies energetinę nepriklausomybę, tačiau kartu turime plėsti ir lankstų vartojimą, kad galėtume racionaliai panaudoti energiją, kurios bus gausiai gaminama šviečiant saulei ir pučiant vėjui.
Pirmoji kryptis – transformacija
Išsamiai pristatydamas įmonės ateities strategiją P. Martinkus akcentuoja, kad pirmoji kryptis – tai esamos veiklos transformacija, kuri atitiktų besikeičiančią aplinką, o viena svarbiausių dalių – šilumos tinklai, kuriais būtų patenkinti klientai. VŠT išskiria dvi savo išorinių klientų grupes: tai galutiniai šilumos vartotojai – gyventojai ir verslas, o kita – nepriklausomi šilumos gamintojai, iš kurių perkama energija galutinių vartotojų poreikiams patenkinti.
„Save matome kaip platformą, kurią galiu palyginti su „Google Play“: vieni gamina programėles, kiti jas naudoja, o platforma suteikia apsikeitimo galimybę. Mes dirbame panašiai: vienoje pusėje turime šilumos vartotoją, kuriam turime užtikrinti konkurencingą kainą, lyginant su kitais šildymo būdais, o kitoje – nepriklausomą šilumos gamintoją, kuris būtų suinteresuotas investuoti į naujus šaltinius, gaminti šilumą ir ją tiekti į tinklą“, – aiškina P. Martinkus.
Nors CŠT atrodo labai inertiškas sektorius, VŠT nuolat ieško ir diegia naujas technologijas, kurios leistų užtikrinti konkurencingą paslaugą klientams. Pvz., būtina pertvarkyti šilumos perdavimo tinklą žemų temperatūrų panaudojimui, kas leis prijungti daugiau gamybos šaltinių. Mat sumažinus temperatūrą tinkluose bus galima prijungti šilumos siurblius, kurie panaudos atliekinę šilumą iš duomenų ir prekybos centrų, išvalytų nuotekų ar kitų šaltinių.
„Beje, darbą su žemesnėmis temperatūromis tinkluose jau esame sėkmingai išbandę ir suskaičiavę, kiek maksimaliai temperatūrą galime mažinti. Tai leidžia mažinti ir šilumos nuostolius tinkle. Atsiradus naujiems gamybos šaltiniams susidursime su nauju galvos skausmu, – kaip suvaldyti dešimtis ar šimtus prisijungusių naujų smulkių gamintojų. Tam planuojama pasitelkti skaitmenizavimą ir dirbtinį intelektą tinklui valdyti“, – sako P. Martinkus.
VŠT Strategijos komandos vadovas atkreipia dėmesį, kad šie bandymai jau atlikti su skaitmeniniu dvyniu Naujoje Vilnioje: buvo modeliuojama, kiek tiksliai galima prognozuoti šilumos poreikius, sumažinti temperatūrą tinkluose ir patiriamus nuostolius, kaip užtikrinti reikiamus kokybinius parametrus galutiniam klientui, kaip efektyviai valdyti tinklą, kai atsiras šimtai naujų smulkių tiekėjų. 2024 m. šį projektą planuojama diegti visame Vilniaus miesto šilumos perdavimo tinkle.
Investicijos į AEI ir naujos paslaugos
Antroji VŠT strateginė krytis – investicijos į tvarių gamybos šaltinių ir naujų paslaugų plėtrą.
VŠT jau šiandien ganėtinai „žali“ – 2022 m. 66% klientams patiektos šilumos energijos pagaminta naudojant biokurą ir atliekas, o 2024 m. šis rodiklis pasieks 82%, 2025 m. – daugiau kaip 90% ir tik likusi dalis šilumos energijos bus gaminama deginant gamtines dujas. Planuojama, kad iki 2030 m. VŠT visiškai atsisakys iškastinio kuro ir visą šilumos energiją pasigamins „žaliai“. Atsisakius iškastinio kuro, visos pastangos bus skirtos šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimui ir deginimo proceso šilumai gamyboje eliminavimui.
„Biokuras kol kas yra pagrindinė „žalia“ alternatyva dujoms, bet, matyt, per dešimtmetį biokuras gali būti įvardintas kaip taršus su visomis mokestinėmis pasekmėmis, nes jam degant išskiriamos ŠESD. Ir tuomet vėl grįžtame prie idėjos, kad tvariausias sprendimas – elektrifikacija. Taigi, įsirengę šilumos siurblius, elektrodinius katilus ar surinkdami šilumą iš kitų verslo procesų mes galėsime pilnai elektrifikuoti šilumos gamybą, – perspektyvas aiškina P. Martinkus. – Taip mes tapsime ne tik žalesni, bet ir prisidėsime prie elektros, kurią gamins saulės ir vėjo parkai, balansavimo.“
VŠT planuoja naudoti elektros energiją esant jos pertekliui, ir ją gaminti, kai atsiras trūkumas. Iš elektros pagaminta šiluma bus saugoma trumpalaikėse ir ilgalaikėse talpyklose, kurių dydis gali siekti ir 200.000 m3.
.JPG)
VŠT – elektros balansuotojas ir tiekėjas
„Skaičiuojama, kad elektros kaupimui statyti baterijas yra gana brangus sprendimas. Elektros pertekliaus ir trūkumo balansavimui žymiai racionaliau panaudoti šilumos siurblius ar naują technologiją – aukštos temperatūros talpyklas. Šiandien ši technologija jau bandoma Suomijoje, JAV, Izraelyje. Jos esmė – perteklinė elektros energija verčiama labai aukštų temperatūrų šiluma, pvz., 1.000 laipsnių, užkaitinamos įvairios medžiagos, net tokios mums įprastos kaip žvyras ar plytos, o esant poreikiui ši sukaupta energija paverčiama šilumine ar garu, kuris suka turbinas ir gamina elektros energiją, – ateities perspektyvas aiškina VŠT Strategijos komandos vadovas. – Taigi, tapsime ne tik elektros vartotojais. VŠT, ir apskritai šilumos gamybos sektorius, taps balansuotoju, kuris pasitelkęs įvairias technologijas galės veikti kaip milžiniška baterija: surinkti perteklinę energiją ir ją reikiamu momentu panaudoti šilumos ar elektros gamybai.“
Tolesnėje perspektyvoje jis mato VŠT galimybes išnaudoti atliekinės šilumos potencialą, pvz., iš didelių prekybos ir duomenų centrų, biurų pastatų, sporto arenų ir kitų objektų, kuriuose yra dideli vėdinimo ar vėsinimo poreikiai. Šie objektai taip pat matomi kaip šilumos energiją gaminantys klientai, nes šilumą, kuri patalpų vėdinimo metu dabar išmetama į lauką, bus siekiama surinkti ir panaudoti gyventojų patalpų ar vandens šildymui.
„Atliekinės šilumos surinkimas iš atskirų objektų atrodo kaip didelė inovacija Lietuvoje, bet Skandinavijoje ir Vakaruose šios technologijos jau naudojamos“, – tikina P. Martinkus.
VŠT planuoja vystyti ir ypač perspektyvia laikomą žaliojo vandenilio gamybos šaką. Anot jo, ši technologija labai siejasi su VŠT veikla, nes gaminant vandenilį elektrolizės būdu susidaro daug šilumos nuostolių, kuriuos planuojama surinkti ir panaudoti šilumos gamybai, taip „vandenilio gamybos efektyvumą pakeliant į visai kitą lygį“. Vandenilis bus naudojamas transporto sektoriuje. Šis projektas parodo skirtingų sektorių bendradarbiavimo svarbą, kai elektra iš AEI verčiama į kurą transportui, tuo pačiu, siekiant efektyvumo, surenkama šiluma, kuri susidaro kaip šalutinis produktas.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Dalinasi patirtimi ir žiniomis
Trečioji VŠT strategijos kryptis – savo patirtį ir žinias panaudoti bei verslo modelį taikyti ne tik Vilniuje, bet ir kitų Lietuvos ar net užsienio miestų šilumos tinkluose. Toks pirmas plėtros žingsnis jau žengtas į Klaipėdą – laukiama Konkurencijos tarybos pritarimo įsigyjant UAB „Miesto energija“ ir „Pramonės energija“ bei dalį AB „Klaipėdos energija“ akcijų.
„Geografinė plėtra mums padeda kurti šilumos ekosistemą ir siekti dar didesnio efektyvumo. Klientui galėsime pasiūlyti konkurencingesnę kainą ir kokybišką aptarnavimą, kuriuo dabar džiaugiasi Vilniaus klientai, – įsitikinęs VŠT Strategijos komandos vadovas. – Taip pat jau kalbamės apie plėtrą su kitų miestų kolegomis įgyvendinant bendras investicijas, dalinantis mūsų sukauptu know-how.“
