Kas tai? Eksperto įžvalgos

Vadovų atsakomybė Covid-19 situacijoje – po padidinamuoju stiklu

Reklama publikuota: 2020-03-31
Jurgita Šamrickienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė.
svg svg
Jurgita Šamrickienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė.

Covid-19 pandemijai plintant visi verslai susiduria su veiklos ribojimais bei draudimais. Šioje situacijoje kaip niekad aktualios išlieka juridinių asmenų vadovų pareigos bendrovei, jos akcininkams, kreditoriams ir kitiems interesų turėtojams bei tinkamas jų vykdymas.

2008 m. finansinės krizės pamokos

Po 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės teismų praktikoje kurį laiką buvo plečiamos vadovų civilinės atsakomybės ribos. Tam tikrais atvejais vien tik žalos bendrovei sukėlimo faktas buvo laikomas pagrindu (prielaida) vadovo veiksmus ar neveikimą kvalifikuoti kaip neteisėtus, iš to kildinant vadovo civilinę atsakomybę.

nuotrauka::1 right

Visgi pamažu vadovo civilinės atsakomybės ribos imtos siaurinti. Nuo 2014 m. pradėta taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgement rule), siekiant apsaugoti vadovus nuo asmeninės atsakomybės už nepasiteisinusius, bet sąžiningai priimtus verslo sprendimus. Taikant minėtą taisyklę jau nepakako įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau tapo būtina pagrįsti ir įmonės valdymo organų narių neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba suteiktų įgaliojimų viršijimą. Taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę buvo atmestas ne vienas ieškinys vadovams, pvz. – daugiau nei 10 mln. Lt ieškinys „Star 1 Airlines“ vadovui; daugiau kaip 77 mln. Lt ieškinys „Mitnijos“ vadovui ir kt.

Rizikų valdymas Covid-19 situacijoje

Plintant Covid-19, bendrovėms kyla pareiga greitai reaguoti į kylančius iššūkius bei spręsti, kaip toliau užtikrinti konkurencingą veiklą. Pagrindinės atsakomybės čia vėlgi tenka būtent bendrovių vadovams. Priėmus Covid-19 situacijos nulemtus kritinius verslo sprendimus ir paaiškėjus su tuo susijusiems neigiamiems finansiniams padariniams bendrovei, juridinio asmens akcininkai ar kreditoriai gali inicijuoti teisminius procesus, reikalaudami iš vadovų asmeniškai atlyginti priimtais sprendimais padarytą žalą bendrovei ar jos kreditoriams. Siekiant suvaldyti rizikas, rekomenduotina prisiminti jau suformuotas teismų praktikos taisykles bei įsivertinti bent jau šiuos pagrindinius aspektus:

Pirma, priimdamas bet kurį verslo sprendimą, vadovas turi būti informuotas. Praktikoje tai reiškia, kad, nepaisant dabartinės situacijos, verslo sprendimas neturi viršyti protingos komercinės rizikos, o vadovui, siekiančiam sumažinti galimą asmeninės atsakomybės kilimo riziką, svarbu iki sprendimo priėmimo atlikti deramą analizę. Turėtų būti identifikuojamos sprendimo rizikos pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos tikimybės santykį, įvertinami žalos išvengimo bei amortizavimo kaštai, kreipiamasi specializuoto patarimo į atitinkamų sričių specialistus (auditorius, teisininkus ar kt.). Informacija, surinkta iki rizikingo sprendimo priėmimo, yra itin svarbi įrodinėjimo priemonė kilus teisiniams ginčams dėl vadovui taikomų pareigų (ne)pažeidimo.

Antra, vadovas negali pažeisti teisės aktuose ir bendrovės įstatuose numatytų vadovo pareigų, įskaitant pareigas veikti rūpestingai, sąžiningai bei kvalifikuotai, vengti interesų konflikto. Priimtu sprendimu pažeidus imperatyviąsias teisės normas ar viršijant įgaliojimus, verslo sprendimo priėmimo taisyklės apsauga vadovui nebus taikoma.

Trečia, kiekvieno valdymo organo, tiek vienasmenio (vadovo), tiek kolegialaus (valdybos narių) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų nevykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad, pvz., akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį nešalina bendrovės vadovo asmeninės atsakomybės už tokio sandorio sudarymą, nes būtent bendrovės vadovui įstatyme yra nustatyta išskirtinė teisė veikti jos vardu. Be to, vadovui yra numatyti aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam darbuotojui.

Ketvirta, vadovaujamai bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, vadovas privalo atidžiai sekti situaciją, informuoti bendrovės akcininkus apie nemokumo požymių atsiradimą ir imtis priemonių likvidumo atstatymui, o to nepakankant – nedelsti inicijuoti restruktūrizavimo arba bankroto procedūras (plačiau apie tai skaitykite čia). Delsimas inicijuoti bankroto procedūras gali tapti savarankišku pagrindu kilti vadovo civilinei atsakomybei. Tokiais atvejais iš vadovo ne tik gali būti reikalaujama atlyginti dėl tokio delsimo bendrovei ir jos kreditoriams kilusią žalą, bet taip pat teismo sprendimu apribota teisė užimti valdymo organo pareigas 1-5 metų laikotarpiu.

Paminėtina, kad nuo šių metų įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (JANĮ), juridinio asmens nemokumo sąvoka buvo išplėsta: pvz., po nemokios bendrovės sąvoka formaliai galėtų patekti ir realių mokumo problemų neturinti, bet ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmusi bendrovė. Atsižvelgdama į šį naująjį reguliavimą bei reaguodama į Covid-19 situaciją ir jos keliamus sunkumus verslui, Teisėjų taryba kovo 27  d. pateikė siūlymus Vyriausybei inicijuoti JANĮ pakeitimus dėl kai kurių jo nuostatų, įskaitant pareigos kreiptis dėl bankroto inicijavimo, laikino sustabdymo (moratoriumo). Tačiau, kol kas jokie realūs sprendimai šiuo klausimu nėra priimti.

Penkta, bendrovei susiduriant su laikinais finansiniais sunkumais (neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti), privalu laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Pažeidžiant šią tvarką atlikti atsiskaitymai negalėtų būti ginčijami pačios juos atlikusios įmonės (pvz., šiai bankrutavus), tačiau tokius reikalavimus gali reikšti kreditorius, su kuriuo pagal atsiskaitymų eiliškumą turėjo, bet taip ir nebuvo atsiskaityta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti ir tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams, jeigu šie padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pvz., atlikus veiksmus, kuriais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su konkrečiu kreditoriumi). Išimtiniais atvejais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo nesilaikymas gali būti pagrindas ne tik vadovo civilinės, tačiau ir baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Galiausiai, vadovams, kurių civilinė atsakomybė yra apdrausta vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės (D&O) draudimu, svarbu peržiūrėti turimas draudimo sutartis, ypač atkreipiant dėmesį į galimų nuostolių rūšis, kurių taikoma draudimo apsauga neapima.

Neabejotina, kad būtent šiuo metu vadovų priimami sprendimai arba nepakankamai įvertinta reakcija į susidariusią situaciją bei to padariniai sudarys pagrindą teisinių procesų inicijavimui ateityje. Tuomet ir paaiškės, kokios 2008 m. finansinės krizės pamokos, susijusios su vadovų civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus taikymu, buvo išmoktos, o kurios pareikalaus naujų teisminių procesų ir teisinės praktikos šiuo klausimu formavimo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Darbdaviai negali priversti skiepytis nuo COVID-19 Premium 2

Jungtinė Karalystė (JK) jau pradėjo skiepyti žmones nuo koronaviruso. Lietuvą pirmosios vakcinos dozės turėtų...

Vadyba
2020.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku