Kas tai? Eksperto įžvalgos

Teismuose teisingumo ratai lėtėja

Publikuota: 2020-03-24
Miroslav Nosevič, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.
svg svg
Miroslav Nosevič, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.

Iki šiol Lietuva buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal civilinių bylų nagrinėjimo greitį. Gera žinia ta, kad įvestas karantinas savaime nesustabdė procesinių terminų eigos, taigi ir pareigos pateikti teismams jų pareikalautų dokumentų Tačiau jau dabar matosi, kad karantinas turės įtakos Lietuvoje teismų darbui. Siekiant išsaugoti lyderio poziciją reikės persitvarkyti – arba skubos tvarka keisti požiūrį į  procesinius reikalavimus arba net ir pačius reikalavimus.

Pagal Teisėjų tarybos rekomendacijas karantino laikotarpiu civilinėse bylose visi suplanuoti teismo posėdžiai atšaukiami, išskyrus neatidėliotinus atvejus, o tokie atvejai yra labiau susiję su baudžiamuoju procesu (posėdžiai dėl suėmimo ir pan.). Žodinius teismo posėdžius  komercinėse bylose yra numatyta planuoti laikotarpiui po karantino pabaigos. Iš pirmo žvilgsnio šios rekomendacijos turėtų įtakoti labiausiai pirmosios instancijos teismų darbą, bet realybėje karantinas turi įtakos visos teismų sistemos funkcionavimui.

Pirma, teismai priima naujus ieškinius, kuriais yra pradedamos naujos bylos, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo ir kitus dokumentus jau pradėtose bylose. Visi dokumentai gali būti teikiami teismams elektroninio ryšio priemonėmis – per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (www.e.teismas.lt). Šis portalas veikia jau 8 metus, juo naudojasi virš 54 tūkst. naudotojų ir prie jo bet kada gali prisijungti kiekvienas asmuo. Šis portalas dabar itin gerai atlieka savo funkciją, taip išvengiant tiesioginio kontakto tarp žmonių. Iki šiolei naudojantis EPP buvo išnagrinėjama kone 2/3 civilinių bylų, bet dėl karantino šis skaičius neabejotinai augs. Tačiau teismų reakcijos laikas į dokumentus teikiamus per EPP yra sulėtėjęs. Be to, ši sistema gali funkcionuoti tik iki to momento, kol reikia pravesti žodinį teismo posėdį bylose, nagrinėjamose pirmoje instancijoje.

Antra, jau pradėtose civilinėse bylose žodinių teismo posėdžių kone automatinis atidėjimas visam karantino laikotarpiui pagal minėtas Teisėjų tarybos karantino pradžios dieną paskelbtas rekomendacijas praktiškai paveiks absoliučią daugumą civilinių bylų, kurių bendras skaičius per metus perkopia 170 tūkst., iš kurių arti pusės kyla iš komercinių santykių. Lietuvos civiliniame procese vyrauja fundamentalus principas (su gan retomis išimtimis) – ginčo teisenoje bylos negali būti išnagrinėtos bei sprendimas negali būti priimtas nesurengus žodinio teismo posėdžio ir neišklausius šalių. Atitinkamai, karantino laikotarpiu, ypač jį pratęsus, tokiam pat laikotarpiui faktiškai sustos teisingumo vykdymas absoliučioje daugumoje civilinių bylų.

Jeigu karantino laikotarpis bus sąlyginai trumpas, tokios priverstinės pauzės pasekmės bus pakankamai švelnios, nes sąlyginai trumpa pauzė neturėtų dramatiškai paveikti minėto Lietuvos rodiklio dėl civilinių bylų išnagrinėjimo greičio. Tačiau ji neabejotinai turėtų finansinių pasekmių konkrečių komercinių bylų šalims tokias kaip, pavyzdžiui, neišspręsti ginčai ir dėl to įšaldytos ir neatgautos lėšos.

Tačiau pratęsus karantiną tokia padėtis, kai nėra rengiami žodiniai posėdžiai, toliau negali tęstis, nes neišspręsti ginčai prisideda prie verslo paralyžiaus. Dėl šios priežasties tiek teismai, tiek įstatymo leidėjas turėtų persvarstyti savo požiūrį į COVID-19 ir jo įtaką teismų darbui. Pirmiausia, nedelsiant turėtų būti užkirstas kelias pavieniams bandymams stabdyti civilinių bylų nagrinėjimą teismo iniciatyva dėl COVID-19, nes to nerekomendavo daryti Teisėjų taryba. Tuomet reikėtų svarstyti galimybę skubos tvarka atlikti reikiamus pakeitimus, pavyzdžiui, supaprastinti techninius reikalavimus nuotoliniams žodiniams posėdžiams, kad teismai, kaip ir verslo bendruomenė, galėtų naudotis šiuolaikiniais IT sprendimais (pvz., Skype for Business, Microsoft Teams ir kt.), ypač kai posėdyje turėtų dalyvauti tik šalis atstovaujantys advokatai ir nereikia apklausinėti liudytojų. Dabar gi teismo posėdžių organizuoti nuotoliniu būdu, pasitelkiant elektroninio ryšio priemones, nesiimama, motyvuojant, kad bylų nagrinėjimui nuotoliniu būdų teismuose yra pritaikytas tik nedidelis skaičius teismo posėdžių salių, kurios pirmiausia turi būti naudojamos sprendžiant klausimus baudžiamosiose, o ne civilinėse bylose. Neatmestina, kad reikėtų ir keisti patį Civilinio proceso kodeksą pamatuotai didinant skaičių atvejų, kuomet ginčo teisenoje teismai galėtų bylas išnagrinėti iš esmės vien tik rašytinio proceso tvarka be žodinio posėdžio, o neapsiribojant vien tik dabartiniu atveju, kai abi ginčo šalys sutinka, kuris dar be to yra aplipdytas išimtimis (ko pasėkoje, abiem šalims nesutariant, praktiškai yra neįmanomas).

Trečia, pagal Teisėjų tarybos rekomendacijas  jau pradėtose civilinėse bylose rašytiniai posėdžiai turėtų vykti kaip suplanuoti. Tačiau praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kad net ir tokie posėdžiai, yra atidedami motyvuojant tai objektyvia (teisėta) priežastimi, pavyzdžiui, vieno iš trijų teisėjų kolegijos narių nebuvimu darbe dėl karantino priežasčių. Esant tokiai situacijai patys teismai matomai turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų tolesnį nenutrūkstamą darbą: operatyviai pertvarkyti darbo režimą, taip pat organizuoti teisėjų kolegijos narių, dirbančių iš namų, pasitarimus su kitais teisėjais nuotoliniu būdu naudojantis šiuolaikiniais IT sprendimais, kaip tą daro verslo bendruomenė, bei sudaryti sąlygas nuotoliniu būdu – iš namų – kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti priimamus sprendimus.

Bent dalis šių priemonių, ypač organizacinės bei techninės, jau dabar galėtų būti pradėtos įgyvendinti minimaliomis sąnaudomis konkrečių teismų lygyje. Tai maksimaliai sumažintų viruso įtaką teismų darbui ir neabejotinai didintų visuomenės pasitikėjimą teismais.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vadovų atsakomybė Covid-19 situacijoje – po padidinamuoju stiklu Verslo tribūna

Covid-19 pandemijai plintant visi verslai susiduria su veiklos ribojimais bei draudimais. Šioje situacijoje...

Valstybės pagalbos priemonės: kokios paramos galime tikėtis ES teisės kontekste? Verslo tribūna

Dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija rinkoje reikalauja reikšmingos valstybės paramos verslui. Praėjusią...

Bankrotą atidėkite – išbandykite restruktūrizavimą Verslo tribūna

Rengiant naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ) netilo kalbos, jog JANĮ yra skirtas būsimai...

COVID-19 įtakai jau turi ruoštis ir statybų sektorius Verslo tribūna

Pandemija neišvengiamai daro įtaką ir statybų sektoriui. Dėl sugriežtintos valstybių sienų kontrolės ir...

Valstybės pagalba verslui: priemonės ir jų teisinis vertinimas Verslo tribūna

Koronavirusui sukausčius pasaulio bendruomenes, karantino režimu šiuo metu gyvenanti Lietuva taip pat suvokia...

Viešieji pirkimai Covid-19 akivaizdoje Verslo tribūna

Viešieji pirkimai – viena iš daugelio sričių, kuriai reikšmingą įtaką turi Covid-19. Tiek perkančiosios...

Neapsižiūrėjus liberalesnės konkurencijos taisyklės po krizės gali turėti pasekmių Verslo tribūna

ES konkurencijos institucijos, tarp jų ir Lietuvos Konkurencijos taryba, padarė bendrą pareiškimą, kuriame...

Teismuose teisingumo ratai lėtėja Verslo tribūna 1

Iki šiol Lietuva buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal civilinių bylų nagrinėjimo...

Esminės teisinės įžvalgos apgyvendinimo paslaugų sektoriui Verslo tribūna

Apgyvendinimo sektorius visame pasaulyje ypač jaučia viruso Covid-19 sukeltą domino efektą. Šiuo metu...

Dėl koronavirusu paženklintos situacijos nukeliamas GPM deklaravimo ir mokėjimo terminas Verslo tribūna

Savaitės pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išplatino pranešimą, kad atsižvelgiant į susidariusią...

Ekstremali situacija Lietuvoje: atnaujinti aktualūs mokesčių pakeitimai Verslo tribūna

Bene žymiausias ekstremalios situacijos ir Lietuvos ekonomiką sukausčiusio karantino pasekmes jaučia verslas.

Koronavirusas: teisiniai sprendimai verslui Verslo tribūna

Po didžiąją Europos dalį grėsmingai plintantis virusas Covid-19 (koronavirusas) jau daro įtaką verslo...

Teisiniai patarimai vežėjams Verslo tribūna

Šiuo laikotarpiu verslas kaip niekada turi dėti pastangas siekti laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus