Pokyčiai bankuose: nuo gladiatorių iki robotų

Publikuota: 2018-09-03
Banko nuotr.
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius

Jeigu kas nors sukurtų laiko mašiną ir jus perkeltų į antikinę Romą, užsukę į forumą atkreipkite dėmesį į solidžius vyrus, už kurių nugarų - sunkios ir apkaustytos skrynios. Tai - tuometiniai bankininkai, kuriems patikėti savo pinigus skuba negalintys sau leisti asmeninės skrynios ir kelių ją saugančių gladiatorių prabangos. Juk nesitampysi visų pinigų su savimi – nesaugu ir nepatogu.

Taip per visą žmonijos istoriją nuolat ieškota būdų, kaip finansus tvarkyti kuo patogiau ir saugiau. Bankininkų raštelius pakeitė čekių knygelės, jas – mokėjimo kortelės, pastarąsias pamažu vejasi mobilieji atsiskaitymai, todėl vis dažniau kalbama, kad grynieji pinigai gali tapti nebereikalingi. Kainuoja jų popierius, apsaugos priemonės, vežimas, bankomatų priežiūra, kitaip tariant, tokie pinigai yra brangesni.

Ištobulėjusios technologijos ir pasikeitusi žmonių elgsena įsuko tikrą pokyčių karuselę bankuose – skaitmenizaciją. Nebetoli tas laikas, kai absoliučiai visas banko paslaugas bus galima gauti internetu. Jau ir dabar kalbame apie banką kišenėje, kuris veikia 24 valandas per parą. Remiantis pasaulinės konsultacijų bendrovės „Accenture“ tyrimu, darytu 18 įvairių rinkų, jau dabar 66% klientų finansinius veiksmus atlieka internetu, o 71% yra pasiruošę naudotis automatiniais sprendimais. Žinoma, tai nereiškia, kad nebereikės bankų skyrių – į juos klientai ateis konsultuotis dėl investicijų, patarimų, kaip taupyti ar skolintis.

Apstu ir bankų vidinių procesų pakeitimų. Prieš keliolika metų pagrindinės diskusijos buvo apie tai, kaip susikurti nuosavą skaitmeninę platformą ir kiek yra saugūs vidiniai serveriai. Dabar niekas net nekelia klausimų apie debesijos patogumą ir saugumą – čia perkeliama ir analitika, ir bendravimas su klientais. Senosiose sistemose lieka saugomi įrašai. Sistemų stabilumo reikalavimai yra griežti. Nors sutrikimai yra reti (tik 0,00001% visų operacijų), klientai klaidų nelinkę toleruoti, ir tai yra suprantama.

Banko darbuotojams vis dažniau padeda robotai, tad darbuotojai galės išvengti mechaninių darbų, atsidėti protinėms užduotims ir kurti dar daugiau inovacijų. Bus įdomu stebėti, kaip nuo kasdienybės rūpesčių išlaisvinta energija padės bankams daryti tai, kam jie ir sukurti – uždirbti klientams pinigus.

Įdomi aplinkybė – kuo labiau pažengusi šalis, tuo jai labiau skauda galvą, kaip sklandžiai pereiti nuo senosios tvarkos prie naujų technologijų. Dėl to visiškai nesivargina trečiojo pasaulio šalys, kurios tiesiog peršoka prie pačių naujausių dalykų dėl paprastos priežasties – senesnių technologijų ir neturėjo. Lietuvos šiuo atžvilgiu padėtis yra gera, kadangi mūsų šalis spėjo pasinaudoti geriausiais anksčiau sukurtų informacinių technologijų sprendimais ir, išvengusi klaidingų sprendimų, iškart įšoko į moderniausią traukinį. Pavyzdžiui, Lietuvoje čekių knygelių net nebuvo, o, pvz., JAV, sukūrusi pirmąsias mokėjimo korteles, iki šiol čekių knygelių neatsikrato. Lietuva gana greitai išvystė kortelių infrastruktūrą, jomis galima atsiskaityti apie 80% visų prekybos vietų. Daugelis diegiamų naujovių Lietuvoje prigyja nesunkiai, keičiasi ir gyventojų įpročiai. Pernai pristatyta programėlė „Smart-ID“ jau lenkia mobilųjį parašą, mažėja besinaudojančių kodų kortelėmis ir generatoriais.

Nors prieš kelerius metus nebūtume to įsivaizdavę, šiandien bankai glaudžiai bendradarbiauja su finansinių technologijų startuoliais, nes nori pasiūlyti dar daugiau inovatyvių paslaugų ar sprendimų savo klientams. Banko siekis būti finansų konsultantu vis labiau bus įgyvendinamas pereinant prie dirbtinio intelekto valdomų patarimų, kurie geriausiai atitinka klientų poreikius.

Ar yra debesėlių šioje žydroje padangėje? Žinoma, kad yra. Kibernetinį saugumą užtikrinti nėra paprasčiau negu anksčiau fizinį. Antra, Europos bankai vis dar dorojasi su galybe reguliacinių naujovių, kurios kainuoja, o tai JAV bankams suteikia konkurencinį pranašumą. Trečia, niekas nežino, kuo baigsis kriptovaliutų mada. Gal bus tik burbulas, o gal tiesiog ši mada padės atsirasti naujiems mainų vienetams, kuriais galima laikyti santaupas arba įkainoti vertę.

Komentaro autorius - Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Revolut“ taikosi į 500 mln. USD investiciją, skelbia žiniasklaida 10

Lietuviško banko licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“,...

Rinkos
2018.11.15
„Snoro“ obligacijų prisipirkę investuotojai teismų nesugraudina

Investuotojai, prieš daugelį metų įsigiję įsigalioti spėjusių žlugusio banko „Snoro“ obligacijų, kol kas...

Rinkos
2018.11.14
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 2

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
2018.11.14
„Revolut“ robotas policininkas sudomino ir tradicinius bankus 15

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“  skelbiasi, kad jų sukurtas automatinio mokymosi algoritmas...

Rinkos
2018.11.13
Istorinė diena: pavedimai tarp „Swedbank“ ir SEB jau gali vykti akimirksniu 16

Lietuvos bankų sektoriuje pirmadienį įvyko istorinis įvykis, į praeitį nugramzdinsiantis pagal tvarkaraščius...

Rinkos
2018.11.12
„Swedbank“ jau leidžia atlikti momentinius mokėjimus, bet ne verslui 9

„Swedbank“ klientai nuo šiandien gali atlikti momentinius mokėjimus. Tiesa, tik privatūs klientai, tik šalies...

Technologijos
2018.11.12
„Snoro“ investuotojai nori palūkanų už laukimą 11

Neužregistruotų „Snoro“ akcijų pirkėjai teisme reikalauja palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas.

Rinkos
2018.11.12
Skaitmeninių ateities ekonomikų ringe – Vilnius trečias pasaulyje Premium 1

Vilnius pateko į geriausią kokybės ir kainos santykį skaitmeniniam verslui siūlančių pasaulio miestų...

Technologijos
2018.11.09
Šiaulių bankas pasitvirtino dividendų politiką 7

Šiaulių bankas sieks kasmet dividendais išmokėti ne mažiau kaip 25% per metus grupės uždirbto pelno.

Rinkos
2018.11.09
Pasaulio „fintech“ sunkiasvoriai sužiuro į Lietuvą 8

Jungtinės Karalystės ir kitų šalių elektroninių pinigų įstaigos susidomėjo Lietuva, kuri Europoje save...

Rinkos
2018.11.07
Draudimo rinka šiemet augo 13% 2

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir užsienio bendrovių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas per...

Finansai
2018.11.05
Šiaulių bankas uždirbo 56% daugiau grynojo pelno, konservatyviai įsivertino paskolas 12

Per devynis šių metų mėnesius Šiaulių banko grupė uždirbo 38 mln. Eur grynojo pelno, 56% daugiau nei per tą...

Rinkos
2018.11.05
Europos bankai atsilaikė streso teste 8

Penktadienio vakarą paskelbti ES didžiųjų bankų streso testo rezultatai parodė, kad visų finansų institucijų...

Rinkos
2018.11.02
Rinkos šįvakar laukia medicininės pažymos iš Europos bankų sveikatos patikrinimo 1

Šįvakar Europos bankininkystės tarnyba (EBA) skelbs svarbiausių ES bankų streso testo rezultatus. Šįkart...

Rinkos
2018.11.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau