Tvariam pokyčiui šiandien kelią kerta ne plastikas, bet sąmoningo vartojimo stoka

Šiuolaikinės plastiko pramonės pradžią žymi belgo Leo Hendriko Baekelando 1907 m. išrastas universalaus pritaikymo sintetinis plastikas bakelitas. Po daugiau nei šimtmečio, klimato krizės ir taršos fone, plastikas, laikytas revoliuciniu atradimu pramonėje, įgavo neigiamą reputaciją.

Nors plastikinės pakuotės turi nemažai teigiamų savybių – išlaiko produktų šviežumą ir prailgina jo galiojimo laiką, taip sumažinant švaistymo problemą, vartotojų dėmesys globalios taršos pasekmėms didėja, prie griežto plastiko naudojimo reguliavimo prisideda ir Europos žaliasis kursas. To pagrindu atsiranda verslų, siūlančių daugkartinio naudojimo pakuotes, tiekiančių labiau koncentruotas chemines priemones, taip sumažinant pakuočių kiekį, ar kviečiančių jų atsargas pasipildyti naudojantis asmenine tara.

Vis tik plastiko naudojimo mažinimui vis dar kyla esminių iššūkių – prie jų ženkliai prisidėjo ir koronaviruso pandemija. Higienos sumetimais, žmonės perka kur kas daugiau produktų, supakuotų į kokybišką, nepralaidų ir prekes apsaugantį, patogų transportavimui plastiką, vienkartinių plastikinių atliekų kiekio padidėjimą lėmė ir maisto bei kitų buitinių prekių pristatymo į namus paslaugų augimas. Verslo konsultacijų bendrovės „McKinsey & Co“ duomenimis, maisto pristatymo pasaulinės rinkos vertė šiandien viršija 150 mlrd. JAV dolerių, nuo 2017 m. ji išaugo daugiau nei trigubai.

Panašu, kad bandymas pasiūlyti tvaresnį vartojimo sprendimą neretai tampa kova su vėjo malūnais, nes galiausiai ne tik nuo verslo pastangų, bet ir pirkėjų vartojimo sąmoningumo priklauso tikrai ženklus pokytis tvarumo linkme.

Esminis principas – vartoti atsakingai

Rinkdamasi produkciją, kuri pasieks galutinį naudotoją, bendrovė „Manjana“ vertina visą prekių gyvavimo ciklą nuo žaliavos gavybos iki pakuotės parinkimo – laimi tos, kurios, atlikusios savo funkciją, padarys mažiausią įtaką aplinkai.

„Tvarus produktas, mūsų vertinimu, yra toks, kuris ne tik buvo tvariai gaminamas, atitinkant visus aplinkosauginius standartus, transportuotas paliekant mažiausią galimą CO2 pėdsaką, bet ir tinkamai, sąmoningai panaudotas iki paskutinio lašo, o jo pakuotė pateikta rūšiavimui. Klientui dažnai pasiūlome labiau koncentruotas, skiedžiamas chemines priemones. Taip mažinamas ne tik pakuočių ir atliekų kiekis, bet ir transportavimo bei sandėliavimo sąnaudos. Informuojame klientus, kad koncentruotesnis produktas didesnėje pakuotėje gal bus ne toks patogus naudoti nei pateiktas vienkartinėje pakuotėje su purkštuku, tačiau šis sprendimas bus daug draugiškesnis aplinkai dėl mažesnio plastiko pakuočių atliekų kiekio“, – kalba Inga Talačkienė, „Manjanos“ administracijos ir kokybės vadovė.

Pasak jos, be to, kad bendrovė vykdo ir atsakingų tiekėjų ir produktų atranką, jos tvarumo strategija remiasi esminiu faktoriumi – vartoti atsakingai, todėl įmonės veikloje itin svarbų vaidmenį atlieka bendrovės pirkėjų edukacija. I. Talačkienė akcentuoja, kad vartotojui svarbu suprasti, kad daugiau nėra geriau, o tinkamai pasirinkus cheminę priemonę, naudoti jos mažiau yra ir veiksminga, ir tvaru.

„Ne tik verslas, bet kiekvienas mūsų turi suvokti savo įnašą į švarios aplinkos palaikymą. Tik gražios frazės, be konkrečių veiksmų, prie tvaraus pokyčio tikrai neveda. Tvarumas – tai ne tik tam tikra politika ir iš jos sekantys reikalavimai, bet ir vidinis sąmoningumas įvertinti, kokį poveikį aplinkai darome individualiai, – savo požiūrį dėsto I. Talačkienė. – Pagrindinis tvarumo principas – vartoti mažiau ir atsakingiau. Būtent juo ir grįsta „Manjanos“ tvarumo politika, kurią įgyvendiname aiškiai ją komunikuodami savo klientams.“

Bendrovė taip pat yra įsidiegusi ISO14001 aplinkosaugos standartą bei optimizuoja gamtos resursų naudojimą veikloje, dalyvauja tvaraus vartojimo ugdymo iniciatyvose.

„Jei tik yra galimybė, renkamės produktus, pagamintus iš atsinaujinančių, natūralių, biologiškai skaidžių žaliavų, pakuotes – iš perdirbtų ar tinkamų perdirbti medžiagų. Turime ekologinių ženklų kriterijus atitinkančių produktų asortimentą, šiame profilyje yra 100 proc. biodegraduojantys produktai. Tad visiems klientams, atsižvelgę į jų poreikius, galime parinkti tinkamiausius ir tvariausius produktus“, – papildo „Manjanos“ atstovė.

Trūksta edukacijos

Daugelis verslų, sako pašnekovė, šiandien dažnai viešai ir skambiai deklaruoja savo produktų ar pakuočių tvarumą, tačiau kasdienybėje matome kiek kitokį rezultatą. I. Talačkienė išskiria esminę su tvarumu susijusią problemą – vartotojų klaidinimą manipuliuojant įvairiais teiginiais, tokiais kaip „aplinkai draugiška pakuotė“, „ekologiškas produktas“, nors iš tiesų neretai tai – tik sunkiai perdirbama, kombinuota pakuotė tvaria išore, bet ne sudėtimi. Taigi svarbu atkreipti dėmesį, ar produktas bei prekė turi tvarumą ar ekologiškumą patvirtinančius sertifikatus.

„Susiduriame su vis griežtesniais plastiko ribojimais, tačiau plastikas yra tiek blogai, kiek žmonės nemoka su juo tinkamai elgtis. Pavyzdžiui, kalbant apie pakuotes maisto išsinešimui, alternatyva plastikui tapo popierinės dėžutės. Tačiau juk suvokiame, kad ne visas maistas tinkamas joje transportuoti. Tokiu atveju naudojama iš pažiūros tvari, tačiau kombinuota – iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus, padengto plastiko sluoksniu, pakuotė, kuri yra ne mažesnė aplinkos yda, kadangi nėra lengvai perdirbama, – pažymi I. Talačkienė. – Taip vartotojas dar labiau klaidinamas, nes ne kiekvienas žino, kaip teisingai suprasti ant pakuotės esančius ženklus, ir tiki, kad renkasi patį tvariausią variantą. Mokslininkai vis dar dirba ties tikrai tinkamos plastikinės pakuotės alternatyva, viliuosi, kad ilgainiui turėsime išties tvarų plastiko pakaitalą.“

Vartotojų supratimas apie tvarumą ir ekologiją, pasak jos, vis dar gana paviršutiniškas, todėl šiuo atveju įsikišti į edukacijos procesą turėtų ne tik verslas, bet ir valstybės institucijos, aplinkosaugos organizacijos, vieši, žinomi asmenys socialinėse platformose bei žiniasklaida. Daug sumaišties, anot I. Talačkienės, kelia ir ne visai aiškus pakuočių reglamentavimas ne tik Europos Sąjungos, bet ir valstybės lygiu. Įstatymai priimti, tačiau vėluoja poįstatyminiai aktai ir jų paaiškinimai, todėl vis dar nėra aiškios krypties, kaip praktiškai įgyvendinti reikalavimus, kad pokyčiai būtų išties vertingi.

Prisideda prie miesto bitininkystės

Tarp tvarių „Manjanos“ iniciatyvų – ne tik skatinimas vartotojus prisidėti prie tvarumo politikos įgyvendinimo, bet dar keli tvarūs projektai – saulės baterijos, kurios bus įrengtos ant bendrovės Vilniaus biuro stogo bei indėlis į miesto bitininkystės projektą „Urbanbee.lt“. Ši iniciatyva, jungianti bitininkystės patirtį ir aplinkosaugos žinias, siekia išsaugoti nykstančias bites ir kurti ekologišką miestų bendruomenę. Bitės, anot projekto iniciatorių, yra viena svarbiausių gamtos grandžių užtikrinant augalų biologinę įvairovę.

Iniciatyvos įkūrėjas ir bitininkas Paulius Chockevičius projektą argumentuoja tuo, kad nuolat kalbant apie klimato kaitą, besaikį išteklių vartojimą ir kitas aplinkosaugos problemas, „paraštėse“ lieka dar viena planetos išlikimui kylanti grėsmė – spartus bičių populiacijos nykimas. Dėl pesticidų ir monokultūrų aplinka kaime bitėms tampa vis nepalankesne, o miestuose joms pakanka tinkamų gėlių balkonuose, skveruose ar parkuose. Pasak jo, įsileisdami bites į miestą, suteikiame šioms šansą išlikti.

I. Talačkienė teigia, kad, prisidėdama prie bičių populiacijos palaikymo, „Manjana“ jau turi du avilius Kaune, greitu metu jų atsiras ir Vilniuje.

Pernai įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 28 Lietuvos įmonės, tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą. VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.