Tvaresnės pakuotės: kodėl popierius ne visada geriau už plastiką ir kas padeda sumažinti jo kiekį?

Pastangos sumažinti pakuočių atliekas reikalingos kaip niekad anksčiau

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (UNEP) duomenimis, kas minutę pasaulyje nuperkama 1 mln. plastikinių vandens buteliukų ir kiekvienais metais sunaudojama 5 trln. vienkartinių plastiko maišelių. Maždaug pusė viso pasaulyje pagaminamo plastiko yra sukurtas taip, kad tiktų tik vienam kartui panaudoti. O šią tendenciją lemia rinkos poreikiai, vartotojiškumas, maisto higienos standartai ir pokyčiai dėl pandemijos.

Mokslininkai skaičiuoja, kad tik 9 proc. viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko buvo perdirbta. 12 proc. buvo sudeginta, o 79 proc. kaupiama sąvartynuose ar natūralioje aplinkoje. Vien į pasaulio vandenynus kasmet patenka apie 8 mln. tonų plastiko. Šios atliekos daro didžiulę žalą vandenynų ekosistemoms, užteršia mitybos grandines ir aplinkoje išlieka šimtmečius.

Ne ką mažiau žalos daro ir tinkamai netvarkomos, neperdirbamos popieriaus atliekos. 40 proc. medienos žaliavos pasaulyje sunaudojama būtent popieriaus gamybai. Tad ji tiesiogiai prisideda prie miškų plotų mažėjimo. Be to, skaičiuojama, kad vienam A4 lapui popieriaus pagaminti reikia maždaug 10 litrų vandens. Maža to, neperdirbamos popieriaus atliekos prisideda prie klimato kaitos – irdamas sąvartynuose popierius išskiria metano dujas, kurios šilumą atmosferoje sulaiko 25 kartus efektyviau nei CO2. Deginamos popieriaus atliekos į aplinką išskiria CO2.

Plastiką keisti į popierių – ne visuomet geriausia išeitis

Akivaizdu, kad įvairaus tipo pakuočių atliekų tarša yra milžiniška problema. Ar įmanoma iš plastiko gaminamas pakuotes pakeisti kuo nors kitu, nesutrumpinant maisto produktų galiojimo terminų ir išlaikant visas reikalingas kokybines savybes? Kokios priemonės gali padėti sumažinti plastiko atliekas? E. Kupčiūnaitė, „AZ-Pack“ atstovė, sako, kad tvarumo siekti reikia, tačiau svarbu atsirinkti, kurie sprendimai gali atnešti realios naudos ir sumažinti poveikį aplinkai, o kurie gali turėti ir kitokių padarinių.

„Tvarių pakuočių paieškos procesas yra sudėtingesnis, nei galbūt gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nėra taip paprasta imti ir įprastą pakuotę pakeisti tvaria. Juolab kad iki šiol ir pati tvarios pakuotės sąvoka nebuvo aiškiai apibrėžta. Nuo šių metų pradžios jau turime aiškesnį reglamentavimą ir įstatymuose įtvirtintą tvarios pakuotės apibrėžimą, taip pat kryptį, kuria verslui reikėtų judėti. Visgi kol kas rinkoje mažai tvarių pakuočių, kurios galėtų tapti alternatyva iš polimerinių medžiagų pagamintoms maisto pakuotėms. Neretai abejonių dėl to, ar pakuotė tvari, kelia žaliavų specifikacijos, ypač dėl suyrančių pakuočių, taip pat reikia iki galo įvertinti pakuočių funkcionalumą bei apsaugos lygį ir, žinoma, kainodarą“, – sako E. Kupčiūnaitė.

„AZ-Pack“ atstovė pabrėžia, kad nėra vieno sprendimo visiems atvejams. „Pavyzdžiui, pakeitus visas maisto produktų plastiko pakuotes į popierines, neišvengiamai gali būti padaryta ir žalos. Dėl didesnio popieriaus pralaidumo deguoniui maisto produktai nebūtų tinkamai apsaugoti nuo aplinkos poveikio, greičiau sugestų, todėl jų būtų išmetama gerokai daugiau, išaugtų nesuvartoto, išmetamo maisto atliekų kiekis. Turint omenyje, kad maisto pramonė išskiria vieną didžiausių CO2 emisijų, tokio žingsnio poveikis aplinkai būtų išties žalingas. Taigi pakuotė nelygi pakuotei, kas tinka vieniems maisto produktams, nebūtinai tiks kitiems“, – pabrėžia E. Kupčiūnaitė.

nuotrauka::1

Ieškant tvaresnių sprendimų reikia naujo požiūrio

Lukšių pieninės komercijos direktorius Ž. Čiūta sako, kad siekiant pereiti prie tvaresnių praktikų verslui neretai yra sunkiausia pakeisti pasenusį požiūrį. Tai padarius konkretūs techniniai iššūkiai tampa ne tokie baisūs.

„Mūsų įmonė tvarumo siekia visame gamybos procese, įskaitant produkcijos įpakavimą. Šioje srityje mūsų prioritetas yra sumažinti perteklinį plastiko kiekį. Dėl to neseniai daliai savo produktų pradėjome naudoti naujas pakuotes, kurioms reikia 35 proc. mažiau plastiko. Ir toliau ieškome galimybių didinti savo pakuočių ir visos veiklos tvarumą. Iki 2025 m. gamyboje sunaudojamo plastiko kiekį planuojame sumažinti apie 40 proc.“, – sako Ž. Čiūta.

Jo įsitikinimu, ribų tobulėti tvarumo srityje nėra, o galiausiai visi gamintojai supras tvarių pakuočių svarbą ir sieks naudoti kuo mažesnį poveikį aplinkai turinčias pakuotes. Judėti šia kryptimi įmonėms padeda šiemet VšĮ „Gamtos ateitis“ įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas, prie kurio prisijungė ir Lukšių pieninė.

„Prisijungdami prie „Ateities pakuotės“ klubo dar labiau įtvirtinome įsipareigojimus savo veikloje ir rinkdamiesi pakuotes taikyti tvaresnes praktikas. Priklausydami šiam klubui galime pasisemti kitų įmonių patirties ir pasidalinti savąja, plėsti savo akiratį šioje srityje, sužinoti apie naujausias pakuočių inovacijas“, – sako Ž. Čiūta.

Kuria pažangesnes pakuotes

E. Kupčiūnaitė pasakoja, kad dar prieš aštuonerius metus bendrovė kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) ir MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) įgyvendino bendrą projektą „Vidaus rinkai tiekiamų pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pagal Lietuvos darniuosius standartus UAB „AZ-Pack“ įmonėje sistema“. Projekto  tikslas buvo optimizuoti pakuotę taip, kad gamyboje būtų sunaudota mažiau medžiagų, atsisakyta perteklinio plastiko kiekio.

„Pakuočių tobulinimas, ieškojimas tvaresnių sprendimų yra labai svarbus uždavinys, kuriam mes, kaip atsakingas pakuočių gamintojas, ne tik dabar, bet ir anksčiau skyrėme išties daug dėmesio. Nuo 2016 01 01 Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) reikalavimų pakuotėms ir pakuočių atliekoms sistema, pagal kurią į rinką nebegalėjo būti tiekiamos pakuotės, kurios neatitinka ES Direktyvos 94/62/EB ir susijusių darniųjų standartų reikalavimų. Tai reiškia, kad visos Lietuvos rinkai tiekiamos pakuotės turėjo būti patikrintos ir įvertintos poveikio aplinkai požiūriu, o esant būtinybei ir modifikuotos taip, kad visiškai atitiktų naujuosius optimalios pakuotės reikalavimus. Taigi jau tuo metu, siekiant atitikti ES reikalavimus, plastiko kiekio mažinimas gamybos procese tapo vienu įmonės strateginių tikslų. Manome, kad mums, kaip maisto pakuočių gamintojui, tai, ko gero, vienas efektyviausių būdų siekti tvarumo“, – teigia E. Kupčiūnaitė.

Pasak jos, tuo metu rinkoje buvo siūlomi tik 70–90 mk ar dar storesni vakuuminiai maišeliai: „Atlikome daug bandymų ir tyrimų, kad galėtume maisto gamintojams pasiūlyti plonesnius vakuuminius maišelius, fizikinėmis savybėmis ir kokybe prilygstančius standartinio storio vakuuminiams maišeliams. Tapome pirmieji, kurie pradėjo tiekti 50 mk storio vakuuminius maišelius Baltijos šalyse. Nors maišeliai ir plonesni, jų barjerinės savybės prilygsta storesniems maišeliams. Tokie maišeliai gali būti naudojami visiems aštrių kampų neturintiems, greitai gendantiems maisto produktams: mėsai, žuviai, sūriui ir kt. Svarbiausia, kad, palyginti su 70 mk storio pakuote, 50 mk storio maišeliams pagaminti sunaudojama apie 40 proc. mažiau plastiko. Tad renkantis tokias pakuotes galima reikšmingai sumažinti poveikį aplinkai.“

„AZ-Pack“ atstovė pasakoja, kad bendrovė šiuo metu atlieka ir perdirbamos maisto produktų pakuotės bandymus, tačiau surasti barjerinę medžiagą, kuri nesutrumpintų produktų galiojimo laiko, kurią būtų galima perdirbti ir kuri galėtų pakeisti PA/PE (poliamido/polietileno) struktūrą, nėra lengva.

„Tvarumo siekiame ir kitaip. Kiekvienais metais investuojame į įrangos modernizavimą, ieškome inovatyvių sprendimų, kurie padėtų sumažinti neigiamą gamybos poveikį aplinkai. Šiais metais įsigijome naują skysčių pakuočių įrangą, dėl kurios platesnių techninių galimybių galime efektyviau valdyti skysčių pakuočių gamybos procesus ir žaliavų panaudojimą ir sumažinti gamybos metu atsirandančių žaliavų atliekų“, – pabrėžia E. Kupčiūnaitė.

Ne viskas tvaru, kas tvariai atrodo

E. Kupčiūnaitė akcentuoja, kad vienas pagrindinių šiandien vartotojams ir pakuotes perkančioms įmonėms kylančių iššūkių yra atskirti iš tiesų aplinkai draugiškas pakuotes nuo tokiomis tik vadinamų.

„Popierinė pakuotė, pavyzdžiui, maišelis ar indelis, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tvari, tačiau neretai jos sudėtyje rasime plastiko, be kurio neišeitų užtikrinti barjerinių pakuotės savybių. Popierinė pakuotė su plastiko priedais, pavyzdžiui, kai vidinė maišelio pusė padengta plonu plastiko sluoksniu,  jau nebėra popierinė ir todėl vadinti ją tvaria ar mažesnį poveikį aplinkai turinčia būtų neteisinga. Tokia iš kombinuotų medžiagų pagaminta pakuotė netinkama nei kompostuoti, nei perdirbti, todėl sudeginama kartu su kitomis neperdirbamomis plastiko atliekomis. Galima perdirbti tik vienos rūšies plastiko pakuotes, pavyzdžiui, pagamintas tik iš PP (polipropileno), tik iš PE (polietileno) arba tik iš PET (polietileno tereftalato). Kitos tvariomis pristatomos pakuotės yra rūšiuojamos ir perdirbamos, tačiau tik tuomet, kai vartotojas mechaniškai atskiria plastiko bei popieriaus sluoksnius ir juos išmeta į šioms medžiagoms skirtus atliekų konteinerius. Visa tai užima nemažai laiko, sukelia nepatogumų, o ir kaštų bei išteklių tokiai pakuotei pagaminti reikia kur kas daugiau“, – įsitikinusi E. Kupčiūnaitė.

Pasak jos, apie pakuočių tvarumą visuomet turime kalbėti platesniame kontekste. Tvari pakuotė pati savaime negarantuoja mažesnio poveikio aplinkai, kaip ir pati pakuotė nėra kenksminga, jeigu į visą jos gyvavimo ciklą nuo žaliavų gamybos iki išmetimo bus žiūrima atsakingai. „AZ-Pack“ atstovės teigimu,  tvarumui turi būti sudarytos sąlygos: išplėtotos rūšiavimo ir perdirbimo sistemos, parengtos verslo skatinimo programos, suteikiamos mokesčių lengvatos ir užsiimama vartotojų edukacija. Gėrimų pakuočių užstato sistema – vienas pavyzdžių, kuriuo būtų galima sekti kuriant maisto pakuočių rūšiavimo ir perdirbimo sistemą.

Vienija tvaresnes pakuotes naudoti siekiančias įmones

Tuo užsiima ir „Ateities pakuotės“ klubas, prie kuriuo šiuo metu iš viso yra prisijungusi 21 Lietuvos įmonė, tarp kurių – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.