Tvari pakuotė gėrimų industrijoje – misija ne tik įmanoma, bet ir būtina

Maisto pramonės tendencijas skelbiančio portalo „Food Dive“ duomenimis, inovatyvios tvarių pakuočių idėjos skverbiasi net ten, kur, atrodytų, galimybės virsmui itin sudėtingos. Pavyzdžiui, iš 94 proc. perdirbto kartono sukurta pakuotė vynui, maždaug penkis kartus lengvesnė nei įprastas stiklinis butelis, ar iš tvarios medienos pagaminta popierinė pakuotė viskiui – nebe ateitis.

Britų sertifikavimo įmonės „Intertek“ atlikta analizė parodė, kad Didžiosios Britanijos tvarių pakuočių įmonės „Frugalpac“ iš perdirbto kartono pagaminto vyno pakuotės anglies pėdsakas – iki 84 proc. mažesnis nei stiklo bei daugiau nei trečdaliu mažesnis nei perdirbto plastiko butelis. Jei ši vyno pakuotė pateisins lūkesčius, tokį tvarų sprendimą galės naudoti ir kitos alkoholio kompanijos. „Frugalpac“ teigia, kad naujovė gali būti pritaikoma ir spiritiniams gėrimams, tokiems kaip džinas, degtinė ar romas.

Ne tik pasaulinė, bet ir vietinė praktika rodo, kad šiandien ieškoti tvaresnių ir pažangesnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms verslą įpareigoja ne tik auganti konkurencija, gamtai bei vartotojui draugiškų prekių ženklų aktyvumas bei visuomenės sąmoningumas, bet ir politiniai sprendimai ne tik tarptautiniu, bet ir nacionaliniu mastu.

„Siekiant mažinti rinkai tiekiamos neperdirbamos pakuotės kiekį, nuo 2022 m. įsigalios nauji mokesčio tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai vienkartinio naudojimo pakuotei, – komentuoja Dalia Gedgaudienė, VšĮ „Gamtos ateitis“ aplinkosaugos ekspertė. – Taigi siekti pažangos pakavimo srityje verslui vertėtų dabar, neatidėliojant sprendimų rytojui. Kitu atveju, su inovacijomis produktų pakuočių ir tiekimo grandinėse trunkančio verslo laukia ne tik įtempta kova rinkoje, bet ir didesni mokesčiai už aplinkos taršą.“

Įvertinę ne tik tai, bet ir globalią problematiką, nuo pasaulinio progreso neatsilieka ir Lietuvos gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“, teigiantis, kad atsakingumas ir tvari plėtra – vieni prioritetinių bendrovės ir visos „Olvi“ grupės, kuriai priklauso pastaroji, veiklos aspektų.

„Savo produktams pakuoti naudojame daugkartines pakuotes, taip pat pakuotes iš perdirbtų ar perdirbamų žaliavų. Nuolat atliekame bandymus su alternatyviomis pakuotėmis ir pakavimo sprendimais, siekdami juos optimizuoti ir taip sumažinti naudojamų žaliavų, o ypač plastiko, kiekį, – sako Marius Horbačauskas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius. – Įgyvendindami žiedinės ekonomikos tikslus, buvome vieni iš iniciatorių sukurti depozito sistemą Lietuvoje. Europos Sąjungos tikslas – iki 2030 m. iš rinkos surinkti 90 proc. gėrimų pakuočių, mes šiuo metu surenkame net daugiau.“

Didina prekių ženklo vertę

Siekiant pereiti prie tvaresnių ir ekologiškesnių pakuočių, pasak M. Horbačausko, pirmiausia verslas turėtų pripažinti naujos realybės faktą – kuo toliau, tuo labiau vartotojui bus svarbesnė ne tik pati prekė ar jos kaina, bet ir kokį pėdsaką jos tiekimo grandinė palieka aplinkai. Tvari, ekologiška, lengvai perdirbama pakuotė – tai viena šios grandinės dalių.

„Nemaža verslo atstovų dalis į tvarias pakuotes žiūri kaip į papildomas išlaidas, tačiau „Volfas Engelman“ patirtis rodo, kad, pradėjus eiti šiuo keliu, diegiant inovacijas ir kuriant naujas idėjas, atrandant galimybių optimizuoti pakuotes bei pakavimo sprendimus ir įtraukiant į šį procesą visas suinteresuotas šalis – darbuotojus, tiekėjus, vartotojus – galima ne tik sutaupyti, bet ir smarkiai padidinti savo prekių ženklo vertę“, – akcentuoja jis.

Vertinant tvarių sprendimų diegimo ekonominį efektą verslui, M. Horbačauskas kalba atvirai – siekiant užtikrinti sėkmingą verslo plėtrą, dauguma procesų reikalauja nuolatinių investicijų. Vienos jų atsiperka greičiau, kitos – lėčiau, tačiau visos jos padeda pagrindus verslo augimui ateityje. Modernus verslas be moralinių įsipareigojimų, anot jo, neįmanomas. Akivaizdu – tvarumas yra viena svarbiausių dedamųjų šiuolaikiniame versle.

„Kalbant apie finansinę naudą, pasižiūrėkime į ją kaip į žmogaus sveikatą. Galima taupyti nepaisant sveikos gyvensenos principų, bet mokėsite brangiai sveikatai atgauti ateityje. Versle tai tiesiogiai jaučiame dabar, kai dėl įvairių gamtos reiškinių ir besaikio išteklių naudojimo kyla žaliavų ir energijos išteklių kainos, stringa pasaulinės tiekimo grandinės, trikdydamos kitus verslo procesus. Tad geriau atsakingai investuoti į tvarų verslą nuolat, negu susidurti su neplanuotomis išlaidomis ar net bankroto rizika ateityje“, – tvirtina jis.

Galiausiai geriausiai bendrovės pasiekimus apibūdina ir vartotojų nuomonė – praėjusių metų pabaigoje įmonių grupės „Olvi“ užsakymu prekės ženklų tyrimų bendrovės „Supercrush“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos vartotojai „Volfas Engelman“ prekių ženklą įvertino palankiausiai.

Tampa neatsiejama strategijos dalimi

Mariaus Horbačausko, „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus, teigimu, klimato kaitos ir visuotinio atšilimo poveikis ypač atsispinti žemės ūkio produkcijoje, iš kurios savo žaliavas gauna ir įmonių grupė „Olvi“. Visuotinio atšilimo poveikis toks, kad derlius arba gali būti geresnis, arba žūti, taip pat nuolat kinta jo kokybė, kas daro ženklią įtaką pramonės veiklai, todėl tvarumo koncepcija privalo tapti kiekvieno atsakingo verslo strategijos dalimi.

nuotrauka::1 right

Kad sumažintų klimatą neigiamai veikiančias anglies dvideginio emisijas, ES siekia užtikrinti, kad iki 2050 m. į aplinką išmetamo CO2 kiekis taptų lygus nuliui. Vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, produktų gamyba ir vartojimas turi sudaryti kiek įmanoma mažesnę naštą aplinkai, todėl didelis dėmesys kreipiamas į plastiko gaminių ribojimą. Dar iki 2025 m. perdirbtas plastikas turi sudaryti 25 proc. visų ES pagaminamų plastiko buteliams skirtų žaliavų, iki 2030 m. – net 30 proc. Taigi „Olvi Group“ siekia savo socialinę atsakomybę grįsti geriausiomis verslo praktikomis šia linkme.

„Mūsų pagrindiniai tvarumo tikslai apima tris esmines sritis: socialinę, ekonominę ir ekologinę. Remdamiesi 2015 m. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintais darnaus vystymosi tikslais, išskyrėme mūsų verslo aplinkai artimiausius, kuriuos matuojame ir turime sukūrę programas, kaip juos įgyvendinti, – teigia M. Horbačauskas. – Nors dėl COVID-19 pandemijos pernai ypač išaugo saugių darbo sąlygų ir vidaus rinkai skirtų saugių produktų svarba, veiklos aplinkos pokyčiams ir priimamiems naujiems teisės aktams ir toliau didelę įtaką darė žiedinė ekonomika ir klimato kaita.“

Progresą matuoja kas mėnesį

Anot M. Horbačausko, „Volfas Engelman“ turi apsibrėžęs tam tikrus tvarumo rodiklius bei kiekvieną mėnesį skaičiuoja jų pasiekimo rezultatą. Iš JTO 17 darnaus vystymo tikslų bendrovė pasirinkusi 6 prioritetines kryptis, tarp jų – atsinaujinanti ir prieinama energija (užtikrinti įperkamų, patikimų, tvarių bei modernių energijos šaltinių prieigą), geros darbo vietos užtikrinimas ir ekonomika (skatinti tvarią, visapusišką ir darnią ekonomikos raidą, užtikrinti pilnutinį ir produktyvų aprūpinimą darbu ir tinkamą darbo vietą kiekvienam darbuotojui), atsakingas išteklių naudojimas (užtikrinti tvarius išteklių naudojimo ir gamybos modelius) bei klimato apsaugos veiksmai – neatidėliojant imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti ir jos padariniams šalinti.

„Mūsų verslo filosofija ir strategija paremta šūkiu „Visa galva aukščiau“, taigi rūpinamės darbuotojais, klientais, bendruomenėmis ir jų aplinkai aktualiais dalykais: maisto sauga ir produkcijos kokybe, sveikatai palankiomis ir saugiomis darbo sąlygomis, parama socialinėms iniciatyvoms ir aplinkos išsaugojimu ateities kartoms, – kalba jis. – Kadangi viena iš „Volfas Engelman“ strateginių krypčių – tvaraus verslo plėtra, esame išsikėlę tikslą didinti ir produktų tvarumą.“

Bendrovė šiandien surenka beveik 99 proc. gamybos ir logistikos procesų metu susidarančių atliekų ir jas naudoja kosmetikos pramonėje ar gyvulininkystėje, taip pat perdirbimui bei energijos gavybai. Taip pat nuolat ieškoma būdų, kaip mažinti vandens ir energijos išteklių naudojimą, CO2 pėdsaką, bendrovė didžiuojasi ir gautais ISO 14001: 2015 Aplinkos vadybos sistemos bei ISO 45001: 2018 Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos sertifikatais.

Svarbi ir žmogiškoji grandinė

Sandra Nezabitauskienė, „Volfas Engelman“ personalo ir administracijos direktorė, pasakoja, kad įmonėje tikima, kad tvarumas pirmiausia prasideda nuo kiekvieno darbuotojo indėlio, todėl bendrovėje skatinamas atliekų rūšiavimas. Neseniai žengtas ir papildomas žingsnis – natūralu, kad per pandemiją smarkiai padaugėjo vienkartinių kaukių atliekų, tačiau ne kiekvienas žino, kaip jas rūšiuoti, išmeta bet kur, o ir, deja, Lietuvoje nėra organizuotos sistemos, kaip šias medicinines atliekas priduoti, todėl įmonėje organizuojamas specialus vienkartinių kaukių rūšiavimas ir išvežimas.

nuotrauka::2 right

Pasak pašnekovės, įmonė aprūpinama tik 100 proc. žaliąja elektros energija, biure pereita ir prie perdirbto popieriaus naudojimo. Kalbant apie darbo aplinką, saugą, kultūrą ir motyvaciją, didelis dėmesys skiriamas darbuotojų edukacijai – vykdoma vadovavimo akademija skyrių vadovams, įmonė bendrauja su aukštosiomis mokyklomis ir dalyvauja naujame mokymo pameistrystės projekte „Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas įmonių darbo vietoje“.

„Taip pat turime ir motyvacinių naudų darbuotojams paketą, kurį kasmet peržiūrime ir atnaujiname. Pavyzdžiui, darbuotojams skiriame dalinį kelionių viešuoju transportu finansavimą ar lėšų mokymams, – dalinasi S. Nezabitauskienė. – Praėjusiais metais atsirado ir naujas pasiūlymas, kurį padiktavo darbo sąlygos – tai skiepai nuo erkinio encefalito mūsų prekybos kolegoms, kurie daug laiko praleidžia renginiuose. Šiais metais pasirūpinome, kad mūsų darbuotojai būtų paskiepyti ir nuo COVID-19.“

Žvelgiant į iniciatyvas visuomenės gerovei, „Volfas Engelman“ kasmet pristato naujus nealkoholinius prekių ženklus, o pernai higienos sumetimais visos bendrovės į rinką pristatomos skardinės padengtos folija. Gamintojas yra ir Lietuvos alaus naujovių centras, dalyvauja socialiniame projekte „Lietuvos garbė“, remia labdaros organizacijas bei mineraliniu vandeniu aprūpina Lietuvos gydymo įstaigas.

„Šiandien tvarumas versle tampa savotišku sinonimu pažangai, šiuolaikiškumui ir atsakomybei, tad labai džiaugiamės, galėdami pristatyti visuomenei VšĮ „Gamtos ateitis“ klientus, „Ateities pakuotės“ klubo narius, drąsiai žengiančius tvarumo keliu. Patirtis, kuria dalinasi šios įmonės tvarumui dedikuotame projekte, gali būti ypač naudinga ir motyvuojanti kitas įmones, dar tik svarstančias apie jų verslų laukiančius iššūkius šioje srityje“, – komentuoja Diana Ramanauskaitė, VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Prie šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungę 12 Lietuvos įmonių, tarp kurių – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

nuotrauka::3